Pensijų kaupimas vis dar kelia klausimų gyventojams

Pensijų kaupimas, į kurį šių metų liepą buvo automatiškai įtraukta dalis dirbančiųjų, keliems mėnesiams prabėgus vis dar kelia klausimų neapsisprendusiems. Jie suka galvas, ar senatvei kaupti kartu su „Sodra“, ar pasirinkti kitą būdą. Kai kurie įtraukti į kaupimą skundėsi per vėlai susigriebę ir nenorintys to daryti neva priverstinai, o kiti apsisprendė prisijungti ir po atsisakymo termino pabaigos.

Dar daugiau neaiškumų dėl pensijų kaupimo permainų sukėlė ir mokesčių reformos, kurias netrukus svarstys Seimas. Lėčiau augantis NPD turės pasekmių – privačiai kaupiantiems pensijai II pakopoje bus grąžinama mažesnė algos dalis, negu buvo tikėtasi iki šiol.

Plačiau apie kaupimą papasakojo „Sodros“ atstovas Saulius Jarmalis. Remiantis jo pateikta informacija, pensijų kaupimo sutartis iš viso yra pasirašę 1,3 mln. šalies gyventojų.

„Jeigu atmestume maždaug 200 tūkst. gyventojų, kurie kaupimą sustabdė, likusių aktyvių pensijų kaupimo sutarčių yra 1,15 mln., iš kurių, naujausiais liepos mėn. duomenimis, įmokas nuo savo darbo užmokesčio mokėjo 724 tūkst. gyventojų – maždaug kas antras darbuotojas Lietuvoje“, – pasakojo S. Jarmalis.

Pasak „Sodros“ atstovo, gyventojai turi galimybę bet kada pasirašyti kaupimo sutartį ir pradėti kaupti arba atnaujinti pensijų kaupimą, net jeigu yra kaupimo įmokas sustabdę.

„Išskirti, kiek gyventojų sustabdė kaupimą ir vėl pradėjo kaupti, negalime, bet tikrai buvo gyventojų, kurie, pavyzdžiui, kaupimą nutraukė, visas sukauptas lėšas pervedė „Sodrai“ (dėl to jų senatvės pensija bus didesnė) ir pasirašė naują kaupimo sutartį“, – sakė jis.

Už liepos mėnesį į pensijų kaupimo dalyvių sąskaitas pensijų kaupimo fonduose iš viso pervesta beveik 31,5 mln. eurų. Panašios sumos pervedamos kiekvieną mėnesį. Iš visos sumos 8,7 mln. eurų sudaro valstybės biudžeto dalis, kadangi valstybė skatina kas mėnesį nuo darbo užmokesčio atidedančius gyventojus.

Laiku neatsisakė, bet kaupti nenori

Žiniasklaidoje pasirodė nemažai straipsnių, kuriuose aprašytos pasipiktinusių mokesčių mokėtojų istorijos. Šie žmonės nenori neva priverstinai dalyvauti II pakopos kaupime. Vis dėlto laiku neatsisakę kaupimo didesnė jų dalis tai privalės daryti visą gyvenimą.

S. Jarmalio žodžiais, „Sodra“ yra gavusi kiek mažiau nei 600 prašymų iš gyventojų, kurie buvo naujai įtraukti į pensijų kaupimą, tačiau norėtų atsisakyti jame dalyvauti jau po nustatyto termino.

Jis sakė, kad „Sodra“ kiekvieną tokį prašymą nagrinėja individualiai ir kiekvienu atveju priima sprendimą: „Daugiau nei 100 prašymų buvo patenkinti, dažniausia priežastis – gyventojas nebuvo informuotas: neperskaitė žinutės savo asmeninėje „Sodros“ paskyroje ir negavo registruoto laiško apie tai, kad yra įtrauktas į kaupimą.“

Ori pensija – ar įmokų jai pakaks?

Ekonomistų teigimu, pensija turėtų sudaryti bent 70 proc. žmogaus atlyginimo, kad pasitraukus iš darbo rinkos senatvėje nebūtų jaučiamas didelis pajamų skirtumo šokas. Tokia pensija dažnai įvardijama kaip ori.

„Dėl demografinių priežasčių keičiasi visuomenės sudėtis. Lietuvoje prognozuojama tendencija, kad mažės dirbančiųjų, o senatvės pensininkų skaičius išliks panašus. Tai lems, kad dirbančiųjų, iš kurių socialinio draudimo įmokų mokamos pensijos, ir pensininkų santykis keisis – jis prastės. Tą patį skaičių pensininkų turės išlaikyti tiek pat dirbančiųjų“, – pasakojo S. Jarmalis.

Anot „Sodros“ atstovo, šį pokytį pirmiausia pajus dabartiniai 30-mečiai ir 40-mečiai, kurių pensijų pakeitimo norma – pensijos dydis palyginti su darbo užmokesčio gali sumažėti nuo maždaug 45 proc. dabar iki 30 proc. vėliau.

„Tokia perspektyva nedžiugina, tačiau dalyvaujant pensijų kaupime pavyktų pajamų ir pensijos santykį išlaikyti to paties lygio kaip dabar“, – pridūrė jis.

Esant tokiai situacijai, fonduose sukauptų lėšų tikrai nepakaktų pasiekti 70 proc. pakeitimo normai.

„Tie patys ekonomistai tikriausiai galėtų pridurti, kad, norint pasiekti 70 proc. lygį, reikėtų ne tik sąžiningai mokėti visus mokesčius, dalyvauti II pakopos pensijų kaupime, bet ir dar senatvei atidėti apie 5–10 proc. savo pajamų papildomai“, – apibendrino S. Jarmalis.

Jo žodžiais, jeigu žmogus tai darytų nuo pat jaunumės, tai oriai senatvei užtektų ir atsidėti kiek mažiau, o jeigu susirūpintų tik apie 40-metį, turėtų galvoti jau apie didesnės dalies lėšų atidėjimą senatvei, jeigu nori orios pensijos.

Alfa.lt