Pensijos ir išmokos 2022 metais: ką svarbu žinoti senjorams?

Kitąmet dešimtadaliu augs senatvės pensijos, didės ir vienišo asmens, našlių bei šalpos senatvės pensijos. Vienišo asmens išmoką gaus daugiau žmonių. Taip pat didės ir priemokos mažiausių pensijų gavėjams, o kompensacijas už būsto šildymą galės gauti daugiau nepasiturinčių senjorų.

„Siekiame gerinti senjorų padėtį, mažinti socialinę atskirtį ir skurdą. Tikimės, kad tam pasitarnaus kitąmet sparčiau augsiančios pensijos, visiems vienišiems senjorams mokamos vienišo asmens išmokos ar našlių pensijos, didėsiančios priemokos mažiausių pensijų gavėjams, sudėtingą situaciją padės spręsti ir kompensacijos už būsto šildymą“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Didės senatvės pensijos

Vidutinė senatvės pensija kitąmet didės nuo 414 eurų iki 465 eurų, o 2024 m. sieks 544 eurus. Vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu 2022 m. didės nuo 441 iki 489 eurų, o 2024 m. – iki 576 eurų.

Vienišo asmens išmoką gaus daugiau žmonių

Kitąmet vienišo asmens išmoka bus skiriama automatiškai ir mokama be atskiro asmens prašymo, o ją gaus beveik penkis kartus daugiau šalies gyventojų. Pirmosios išmokos kartu su susidariusia nepriemoka pasieks gavėjus ne vėliau kaip kovo mėnesį.

Skaičiuojama, kad nuo kitų metų pradžios 32 eurų dydžio vienišo asmens išmokos priklausys apie 280 tūkst. žmonių, iš jų – apie 186 tūkst. socialinio draudimo senatvės pensijų gavėjų.

Nuo šių metų liepos 1 d. teisę gauti 28,63 eurų dydžio vienišo asmens išmoką turi apie 60 tūkst. asmenų – vieniši šalpos pensijų ir mažų pensijų priemokų gavėjai. Pirmosios išmokos jos gavėjus jau pasiekė.

Didės našlių pensijos

Kitąmet nuo 28,63 eurų iki 32 eurų didės našlių pensijos bazinis dydis. Našlių pensijos skiriamos ir mokamos socialinio draudimo našlių pensijos bazinio dydžio.

Tie senatvės pensijos amžių sukakę asmenys ar neįgalieji, kurių miręs sutuoktinis turėjo bent minimalų pensijų draudimo stažą arba iki mirties dienos gavo netekto darbingumo ar senatvės pensiją, gauna socialinio draudimo našlių pensiją.

Ši pensija skiriama nepriklausomai nuo buvusio asmens amžiaus sutuoktinio mirties metu. Našlio pensija asmeniui skiriama, kai jis sukanka senatvės pensijos amžių arba ne vėliau kaip per 5 metus nuo sutuoktinio mirties pripažįstamas neįgaliu. Našliai, neturėję su mirusiuoju bendrų vaikų, įgyja teisę gauti našlių pensiją, jei nuo santuokos įregistravimo nustatyta tvarka iki sutuoktinio mirties dienos praėjo ne mažiau kaip 1 metai.

Didės šalpos senatvės pensijos

Nuo 2022 metų pradžios didėja baziniai socialinių išmokų dydžiai, kartu 5 proc. didėja ir šalpos pensijų bazė, nuo kurios skaičiuojamos šalpos senatvės pensijos. Šios pensijos yra mokamos minimalaus socialinio draudimo stažo nesukaupusiems senjorams.

Minimalaus socialinio draudimo stažo neturintiems senatvės pensininkams šalpos senatvės pensija didės nuo 143 eurų iki 150 eurų; senatvės pensijos sulaukusiems tėvams, globėjams, kurie bent 15 metų slaugė neįgaliuosius su specialiaisiais poreikiais – nuo 214,5 euro iki 225 eurų; senatvės pensijos amžiaus sulaukusioms mamoms, išauginusioms penkis ir daugiau vaikų – nuo 214,5 euro iki 225 eurų.

Šalpos išmokos užtikrina minimalias pajamas neįgalumo ar senatvės atvejais jokių pajamų negaunantiems arba labai mažas pajamas gaunantiems asmenims.

Didėja priemokos mažiausių pensijų gavėjams

Kitąmet nuo 260 eurų iki 267 eurų didėja minimali asmens pajamų suma, kurios nepasiekęs pensijos gavėjas įgyja teisę į priemoką.

Gauti priemoką prie socialinio draudimo senatvės pensijos turi teisę senjorai, gaunantys socialinio draudimo senatvės pensiją, išskyrus gaunančius išankstinę senatvės pensiją.

Jei asmuo yra įgijęs būtinąjį stažą pensijai skirti, jam mokamas skirtumas tarp 267 eurų ir jo gaunamos pensijos (pensijų) sumos. Jei asmuo yra įgijęs minimalų stažą, bet neturi būtinojo stažo, jam apskaičiuojama proporcingai mažesnė priemokos dalis.

Kompensacijos už būsto šildymą – didesniam skaičiui nepasiturinčių žmonių

Kitąmet dvigubai didės valstybės remiamų pajamų dydis (VRP), kuris taikomas būsto šildymo išlaidų kompensacijai apskaičiuoti. Nepasiturintiems gyventojams bus kompensuojama mokesčio už būsto šildymą dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp šeimos ar vieno gyvenančio asmens pajamų ir 2 VRP dydžių (258 eurai) kiekvienam šeimos nariui arba 3 VRP dydžių (387 eurai) vienam gyvenančiam asmeniui.

Pakeitus būsto šildymo išlaidų kompensacijos apskaičiavimo metodiką, nuo kitų metų kompensaciją už būsto šildymą gaus daugiau nepasiturinčių šalies gyventojų įskaitant ir senjorus.
Pavyzdžiui, vienas gyvenantis senjoras gauna 489 eurų senatvės pensiją turint būtinąjį stažą. Pritaikius naują metodiką, jis pagal savo pajamas turės mokėti ne daugiau kaip 10,2 euro. Šią sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos už normatyvinį būsto plotą (50 kv/m) jam bus kompensuojamos 100 proc.

Jei, pavyzdžiui, dviejų senjorų šeima bendrai gauna 978 eurus senatvės pensijos turint būtinąjį stažą, už būsto šildymą pagal savo pajamas turės mokėti ne daugiau kaip 46,2 euro. Šią sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos už normatyvinį būsto plotą (50 kv/m ) bus kompensuojamos 100 proc.

Skaičiuojama, kad teisę gauti būsto šildymo išlaidų kompensaciją kitąmet papildomai įgis apie 15 tūkst. žmonių, iš viso šią kompensaciją gaus apie 110 tūkst. žmonių.

Gyventojai dėl būsto šildymo gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę (prašymai priimami ir seniūnijose), taip pat elektroniniu būdu www.spis.lt.