Penkti šalyje – Kėdainiai per trejus metus pakilo net 12 pozicijų švietimo srityje

Kėdainių rajono savivaldybė ugdymo srityje – penkta šalyje, aplenkusi Klaipėdą, Panevėžį, Šiaulius, Alytų, taip skelbia specializuotas švietimo srities žurnalas „Reitingai“, kurio tema „Kokybiškiausieji“. Per trejetą metų mūsų savivaldybė į viršų šoktelėjo net per dvyliką pozicijų. Gerėjančius mokinių pasiekimus lemia stiprūs mokytojai. Tuo įsitikinę Kėdainių savivaldybės vadovai.

Ant laurų nežadama užmigti

Tarp penkiadešimties Lietuvos mokyklų geriausiai išmokančių dalyko ir olimpiadų pasiekimų pateko Kėdainių „Atžalyno“, Šviesioji, Josvainių ir Šėtos gimnazijos, „Ryto“ ir Kėdainių Lietuvos sporto universiteto „Aušros“ progimnazijos bei Labūnavos pagrindinė mokykla. Kategorijoje „Puikūs Kėdainių krašto švietimo bendruomenės, švietimo įstaigų pasiekimai“.

„Trys nepriklausomos, skirtingos institucijos – VšĮ „Žurnalistinių tyrimų ir konsultacijų grupė“, Vilniaus politikos analizės institutas, Lietuvos laisvosios rinkos institutas – po kaulelį išnarstė Lietuvos švietimo sistemą: nuo ikimokyklinio ugdymo iki brandos egzaminų rezultatų. Skirtingi tyrimai parodė, kad mūsų krašto švietimo sistema yra labai aukštose pozicijose. Tai rodo efektyviai naudojama savivaldybės švietimo infrastruktūra, dirbančio personalo patirtis, susitelkimas, atsakomybė. Ant laurų nežadama užmigti. Laukia dideli darbai, įgyvendinant švietimo reformos uždavinius. Esu įsitikinęs, kad mūsų krašto švietimo bendruomenė pajėgi daryti proveržį švietime“, – teigė rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros skyriaus vedėjas Julius Lukoševičius.

Pradinių mokyklų reitinge pagal olimpiadų rezultatus 7–21 vietas su kitomis šalies mokyklomis dalinasi Labūnavos pagrindinė mokykla, 22-ąją vietą užima Josvainių gimnazija.

Pagal olimpiadų rezultatus progimnazijų reitinge „Ryto“ progimnazija rikiuojasi 16–25 vietoje, o LSU „Aušros“ – 49–69.
Gimnazijų reitinge pagal olimpiadų rezultatus 23-ąją vietą užima „Atžalyno“ gimnazija, Šviesioji – 53-čia.

Geriausius rezultatus šalyje pasiekė šių įstaigų gimnazistai – M. Vitkauskaitė, M. Želnys, G. Galvanauskas, G. Urbšys, A. Malinauskaitė, D. Černikauskas ir I. Misevičius.

Išsirikiuoja kone po dešimt nominantų

Žurnalo „Reitingai“, kurio viena iš temų „Iškilieji mokytojai“ puikiai įvertintos „Ryto“ progimnazijos muzikos mokytoja Žydrė Vancevičienė ir istorijos mokytoja Vilma Domkutė.

„Iš tiesų mes Kėdainiuose turime tiek gerų mokytojų, kad kasmet nuo 2006 m., kai buvo pradėta teikti ši dabar 1 tūkst. eurų siekianti piniginė premija ir savivaldybės garbės ženklas „Už nuopelnus“, kasmet išsirikiuoja kone po dešimt pretendentų“, – priduria J. Lukoševičius.

O pedagogų šeimoje gimęs Kėdainių rajono savivaldybės meras Saulius Grinkevičius vienareikšmiai teigia, kad tikrai ne politiniai sprendimai ar pertvarkos, o tik puikūs mokytojai lemia kasmet gerėjančius Kėdainių rajono moksleivių akademinius rezultatus.

Drąsiai galėtų pretenduoti į darbą didmiestyje

Iš viso Kėdainių rajono mokyklose dirba net trylika mokytojų ekspertų ir du šimtai trisdešimt mokytojų metodininkų, kurie, anot rajono valdžios atstovų, drąsiai galėtų pretenduoti į darbą bet kurio didmiesčio elitinėje mokykloje ir sėkmingai čia dirbtų. Tiek šiems, tiek ir daugumai kitų rajono mokytojų darbas mokykloje nesibaigia sulig skambučiu 13 ar 15 val., nes dauguma jų yra mokytojai iš pašaukimo.

„Žinoma, augti dar yra kur: reikėtų, kad sparčiau gerėtų taip pat ir dešimtokų matematikos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo rodikliai; bet štai valstybinius brandos egzaminus mokiniai išlaiko sėkmingai: kasmet turime bemaž po trisdešimt šimtukininkų“, – sako Švietimo ir kultūros skyriaus vedėjas J. Lukoševičius.

Pasisekė rasti gerus mokyklų vadovus

Taigi žvilgtelkime, kaip dirba Kėdainių rajono savivaldybės mokytojai ir kaip jiems pavyksta sėkmingai vaikus parengti brandos egzaminams?

„O aš norėčiau tarti pagiriamąjį žodį Kėdainių rajono savivaldybės mokyklų vadovams, – tęsia meras S. Grinkevičius. – Kiek dirbu, nė karto negirdėjau jokių mokytojų skundų ar gandų apie kurios nors mokyklos vadovus, bet ne todėl, kad jie autokratai ir persekiotų mokytojus, užgniaužtų kritiką, o todėl, kad jų tarpusavio santykiai šilti, direktoriai niekada nestabdo mokytojų, siekiančių tobulintis, visada randa, kas juos pavaduoja, taigi geri mokytojai iš mokyklų niekur ir nebėga.“

Beje, tai, kad šio Lietuvos geografinio vidurio mokyklų direktoriai rūpinasi kiekvienu savo darbuotoju, įrodo ir faktas, kad kaip tik šiuo metu Kėdainių rajono Švietimo ir kultūros skyrius nagrinėja rajono mokyklų vadovų asociacijos prašymą nuo 2019 m. numatyti kelionės išlaidų kompensacijas pedagogams, vykstantiems dirbti iš rajono centro į atokesnes mokyklas.

„Netrukus keleto švietimo įstaigų vadovai turės keistis dėl rotacijos, bet mes viliamės, kad pavyks atsirinkti tinkamiausius žmones. Beje, kuomet 2015 m. keitėsi net keturių, 2016 m. – dviejų mokyklų vadovai, puikiai pavyko pasirinkti pačius geriausius mokyklų vadybininkus, kurie ir lemia gerą atmosferą. O tai turi įtakos ir rezultatams“, – pažymi J. Lukoševičius.

Optimizavimas davė teigiamų rezultatų

Tiek savivaldybės meras, tiek Švietimo ir kultūros skyriaus vedėjas taip pat mini, kad nors 2011–2015 m. vykdytas viso rajonų mokyklų tinklo optimizavimas nebuvo lengvas – daug kam „skaudėjo“, – šiandien tai duoda teigiamų rezultatų.

Beje, šitai patvirtina ir Švietimo ir mokslo ministerija: „Švietimo kontekstas Kėdainių rajone yra palankus siekti aukštos ugdymo kokybės: geras savivaldybės indėlis tvarkant mokyklų tinklą, didinant 4–6 metų vaikų institucinio ugdymo aprėptį, plėtojant neformaliojo švietimo veiklą, ugdant gabiausius mokinius. Mažėja besimokančiųjų jungtinėse klasėse. Gana didelė aukštos kvalifikacijos mokytojų ir mokyklų vadovų dalis, pakankamas pagalbos specialistų skaičius. Mažėja mokinių, tęsiančių mokslą bendrojo ugdymo mokyklose, bet daugėja besimokančių profesinio mokymo įstaigose“, – skelbiama analizėje „Lietuva. Švietimas šalyje ir regionuose“.

Visos mūsų įstaigos dalyvauja begalėje projektų

Švietimo ir kultūros skyriaus vedėjo J. Lukoševičiaus žodžiais, prie gerėjančių mokinių pasiekimų prisideda ir tai, kad Kėdainių rajono savivaldybė po dviejų visą šalį sukrėtusių istorijų, labiau žinomų, kaip „Matuko“ bei „šulinių“ tragedijos, gerokai padidino vadinamųjų pagalbos specialistų skaičių: šiandien beveik visose rajono švietimo įstaigose psichologai dirba puse arba visu etatu. Ir jei pagal buvusias rekomendacijas pagalbos specialistams apmokėti buvo skiriami ne mažiau nei 4 proc. mokinio krepšelio lėšų, tai Kėdainių rajono savivaldybė šiems specialistams išlaikyti skyrė 12 proc. Nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. naujojoje Mokymo lėšų apskaičiavimo metodikoje pagalbai skiriamos lėšos žymiai mažesnės.

„O ir mūsų pedagogų darbo užmokesčio koeficientas visada viršijo šalies vidurkį. Labai svarbu ir tai, kad net 80 proc. visų rajono ikimokyklinio amžiaus vaikų lanko ikimokyklines ir priešmokyklines įstaigas. Ir neabejoju, kad jiems ten patinka, nes beveik visos mūsų ikimokyklinio ugdymo įstaigos, o ir bendrojo ugdymo mokyklos, jau renovuotos, – privalumus ir veiksnius, lemiančius augančius mokinių pasiekimus, vardija J. Lukoševičius. – Galiausiai, visos mūsų įstaigos dalyvauja dar ir begalėje tiek vietos, tiek tarptautinių projektų, ir čia aktyvios ne tik mokyklos, bet ir darželiai. Itin pažangi ir mūsų rajono Švietimo pagalbos tarnyba, kuri kas mėnesį pedagogams siūlo įvairių seminarų bei edukacinių išvykų.“

Vienintelė savivaldybė, turinti Kalbų mokyklą

Be to, pasak J. Lukoševičiaus, Kėdainiai – vienintelė savivaldybė Lietuvoje, kurioje neformalaus švietimo įstaigų tinklas aprėpia ne tik muzikos, sporto ir dailės mokyklas, kurios yra dažnoje savivaldybėje, bet ir užsienio kalbų mokyklą.

„Su Kalbų mokykla mes labai pataikėme, šiandien joje anglų, rusų, vokiečių, ispanų, prancūzų, norvegų ar kitų kalbų nuolatos mokosi daugiau kaip 500 kėdainiškių, tarp kurių, beje, net 180 suaugusiųjų. Nors pradžioje savivaldybei šią įstaigą reikėjo išlaikyti, šiandien ji jau visiškai save pateisino ir save išlaiko, – džiaugiasi meras S. Grinkevičius ir apibendrina: Tiek vaikams, tiek suaugusiesiems to labai reikia, nes pasaulis atsivėręs, žmonės keliauja ir nori jaustis laisvi užsienyje.“

Švietimo ir kultūros skyriaus vedėjas J. Lukoševičius paminėjo, kad mokslas šioje Kalbų mokykloje kėdainiečiams atsieina simbolinius 10 eurų per mėnesį.