Penktadienį „valstiečiai“ veikiausiai praneš apie pasitraukimą iš susitarimo dėl krašto gynybos: valdantieji išprotėjo

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) penktadienį veikiausiai praneš apie pasitraukimą iš parlamentinių partijų ruošiamo susitarimo dėl gynybos. Taip tvirtinti leidžia „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis. Pasak LVŽS pirmininko, penktadienį vyks jo vedamos partijos tarybos posėdis, kuriame jis ir agituos bendrapartiečius už pasitraukimą iš šio susitarimo.  R. Karbauskis tvirtina, kad jis puikiai supranta, jog krašto gynybos klausimai šiuo metu yra pirmaeiliai, anot jo, „valstiečiai“ pritaria ir kiekvienam ruošti baigiamo susitarimo punktui. Tačiau, tarsi kokį force majeure akcentuoja politikas, pasirašyti susitarimo su „bepročiais“ jis negalįs.

„O kam su tokiais išprotėjusiais ką nors pasirašinėti? Mes ar taip, ar taip balsuojame už įstatymus ir mes ar taip, ar taip buvome pirmieji, kurie davė 2 proc. krašto apsaugai... Tai padarė ne konservatoriai ir ne liberalai“, – Eltai sakė „valstietis“.

Politikas pažymėjo, kad „valstiečiai“ priekaištų susitarimo projektui dėl krašto gynybos tikrai neturi.

„Mes jį galėtume pasirašyti. Jokių problemų dėl teksto turinio nėra. Jokių“, – akcentavo politikas.

Visgi, tęsė LVŽS pirmininkas, jo vedama partija negali toleruoti valdančiųjų stumiamų projektų dėl valstybės vadovo statuso suteikimo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui ir Civilinės sąjungos įstatymo. Abu projektai, tvirtina „valstietis“, tiesiog skaldo visuomenę į šipulius.

„Valdantieji naudojasi tuo, kad dabar yra nepaprastoji padėtis, kad protestuoti negalima ir jie bando prakišti tuos įstatymus, kurie sukuria didžiausią žmonių susipriešinimą. Taip, šiandien pagrindinė problema yra krašto saugumas. Tai problema „numeris vienas“ šiuo metu Lietuvoje. Bet nepaisant to valdantieji negali užmiršti savo planų įgyvendinimo: narkotikai, partnerystė ir taip toliau. Jie yra išprotėję“, – konstatavo R. Karbauskis ir neslėpė jaučiąs gėdos jausmą būti šalia kurio nors minėtus projektus palaikančio valdančiojo.

„Man gėda stovėti šalia tų žmonių, kurie bando per nepaprastąja padėtį prakišinėti visuomenei nepriimtinus įstatymus“, – sakė jis.

Dėl to, pažymėjo politikas, jis penktadienį vyksiančiame LVŽS tarybos posėdyje paragins susirinkusius „valstiečius“ trauktis iš susitarimo dėl krašto gynybos. Bet, akcentuoja „valstietis“, prieš pasitraukiant iš susitarimo jis paprašys bendrapartiečius deklaruoti pritarimą paruošto susitarimo turiniui.

„Mes penktadienį turėsime partijos tarybos posėdį ir aš tame tarybos posėdyje agituosiu pirmiausiai pritarti (susitarimo dėl gynybos – ELTA) turiniui, o antrą – jo nepasirašyti. Mes turiniui absoliučiai pritariame ir tai deklaruojame. Dėl turinio problemų nėra. Mes tai darome savo darbu ir savo balsavimais. Bet pasirašyti su išprotėjusiomis partijomis – mes tiesiog negalime“, – teigė politikas.

O kad šiam siūlymui partija pritars, politikas turėjo mažai abejonių. Kaip pažymėjo jis, „valstiečiai“ per pastaruosius metus stipriai „išsigrynino“, tad ir nebeliko tų, kurie prieštarautų teisingiems sprendimams.

„Aš manau, kad partija palaikys mano poziciją“, – apibendrino R. Karbauskis.

L. Kasčiūnas „valstiečių“ grasinimų nesureikšmina: opozicija nėra viena partija

Tuo tarpu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigia nesureikšminantis „valstiečių“ grasinimų trauktis iš susitarimo. Politikas įsitikinęs, kad susitarimas dėl nacionalinio saugumo ir gynybos bus pavykęs, net jei valstiečiai jo ir nepasirašys.

„Opozicija nėra viena partija, opozicija yra labai įvairi, dar įvairesnė nei valdančioji dauguma. Tai tikrai ten yra daug provalstybinių partijų, kurios tikrai supranta, kad yra būtina sutarti dėl tų strateginių krypčių. Bet aš tikrai vis dar tikiu, kad „valstiečių“ politinė jėga nesies šių klausimų taip kaip jie dabar kalba, kad gali daryti“, – Eltai teigė L. Kasčiūnas.

Politikas akcentuoja, kad vertybiniai klausimai neturėtų tapti trukdžiu susitarti dėl valstybei svarbių iniciatyvų.

„Čia „valstiečių“ apsisprendimas. Bet turime turėti tam tikrą lauką klausimų: tai yra valstybės nepriklausomybę, mūsų laisvę, saugumą, kuriuos turime atskirti nuo bet kokių politinių nesutarimų, politinių takoskyrų ir nesieti su einamaisiais klausimais“, – pabrėžė NSGK pirmininkas.

Politikas atkreipia dėmesį ir pats vertybiniais klausimais neretai turįs kitokią nuomonę nei koalicijos kolegos, tačiau, pasak jo, tai netampa trukdžiu tartis dėl valstybinės svarbos temų.

„Aš irgi nesutinku su daug kuo, ką siūlo Laisvės partija tais vertybiniais klausimais, tačiau mes turime turėti erdvę, kur galime susisėsti visi skirtingi būdami ir susitarti dėl mūsų valstybės pamatų apsaugos, kad galėtume diskutuoti, vienas su kitu konkuruoti argumentais, idėjomis“, – teigė Seimo narys.

L. Kasčiūnas taip pat pažymi, kad „valstiečiai“ turėtų įsivertinti, ar dėl savo apsisprendimo trauktis iš nacionalinio saugumo ir gynybos susitarimo neliks vieni.

„Mąstyčiau, kad „valstiečiams“ reikia įsivertinti, ar neliks vieni. Gali likti vienas ir tada tu niekam poveikio nedarysi ir tapsi tuo, kuo galbūt „socdemai“ buvo pastaruosius kelis metus, kai neprisidėjo prie praeito susitarimo. Dabar jiems tenka keisti savo retoriką“, – sakė jis.

NSGK pirmininkas mano, kad nacionalinio saugumo ir gynybos susitarimą partijoms pavyks parašyti dar šios sesijos metu – birželį.

„Man atrodo, kad mes padirbėjome labai rimtai, labai gerai. Dokumentas yra labai strateginis, mano įsitikinimu, jis netgi kuria tam tikrą naują Lietuvos gynybos mokyklą, paremtą visuotinės gynybos principu. Ir tai yra labai labai svarbus pokytis“, – akcentavo L. Kasčiūnas.

ELTA