Penktadaliu daugiau žmonių skundžiasi hemorojaus simptomais: didelę įtaką padarė pandemija

Darbas iš namų ir per pandemiją atsiradę apribojimai lemia sėslesnį gyvenimo būdą bei provokuoja ligas. Medikai pastebėjo, kad pastaraisiais metais net penktadaliu padaugėjo žmonių, besiskundžiančių hemorojaus simptomais. Hemorojus – labai dažna liga, deja, apie ją daugelis vis dar vengia garsiai kalbėti. Žmonės dažnai slepia šią problemą, delsia kreiptis į gydytojus. Tačiau ligą diagnozavus laiku, jos gydymas gali būti daug paprastesnis.

„Pirmieji simptomai, dėl kurių kreipiasi žmonės, yra nemalonus pojūtis tuštinimosi metu arba po jo. Neretai, jie ateina į gydymo įstaigą pastebėję kraują po pasituštinimo. Reikėtų  suprasti tai, kad dažniausiai hemorojus nėra skausmingas, jeigu mes kalbame apie lėtinį hemorojų. Jeigu tai yra ūmesnė ligos stadija, kai turime to mazgo užsitrombavimą, kai išsivysto krešulys mazgo viduje, tada atsiranda skausmas, skausmingas tuštinimas“, - pasakoja „Fi Clinica“ gydytoja chirurgė Aistė Rikterė.

Žodis „hemorojus“ yra kilęs iš graikų kalbos ir reiškia kraujagysles, pripildytas kraujo. Daugelis žmonių dėl šios ligos jaučiasi nepatogiai ir vizitą pas gydytoją atideda kiek įmanoma vėlesniam laikui. Gydytoja A. Rikterė pabrėžia, kad nereikėtų delsti, nes liga gali progresuoti.

„Yra žinomos keturios ligos stadijos. Pirmoje stadijoje mes kraujo krešulių mazgų vizualiai nematome ir neapčiuopiame. Kartais jie gali pasireikšti  nemaloniu pojūčiu, galbūt, kraujo pasirodymu. Antrosios stadijos metu, tuštinantis matoma ir jaučiama kaip jie iškrenta, bet po pasituštinimo jie grįžta atgal. Trečiosios stadijos metu, mazgai yra iškritę kiekvieno tuštinimosi metu ir juos kartais reikia net sugrąžinti ranka. Ir ketvirtoji, labiausiai pažengusi stadija, kuomet mazgai yra pastoviai iškritę. Tokius mazgus mes rekomenduojame šalinti, nes paprastai jie trukdo normaliai žmogaus veiklai“, - išsamiai papasakoja gydytoja A. Rikterė.

Hemorojaus gydymas – operacija. Dažniausiai operacija reikalinga ne daugiau kaip ketvirtadaliui pacientų, sergančių hemorojumi. Hemorojinių mazgų pašalinimo operacija yra atliekama, kai konservatyvus gydymas yra neefektyvus.

„Savo pacientams sakau, kad nereikėtų bijoti pačios operacijos, nes tos operacijos metu mes nieko nejaučiame. Labiau reikėtų bijoti pooperacinio laikotarpio. Ypatingo pasiruošimo operacijai nereikia. Pacientas atvyksta į gydymo įstaigą nevalgęs ir negėręs. Naudojama įprasta anestezija, dažniausiai – spinalinė nejautra“, - apie hemorojinių mazgų šalinimo operaciją pasakoja chirurgė A. Rikterė.

Operacija trunka nuo trisdešimties minučių iki valandos. Konkretus operacijos metodas kiekvienam pacientui parenkamas individualiai. Išoperavus ir pašalinus hemorojinius mazgus, ligos atsinaujinimas yra labai retas. 

„Šiuo metu yra naudojami instrumentai, kurie kartu ir pjauna, ir kopuliuoja. Turime ultragarsinius prietaisus, kurie lygiai taip pat atlieka pjovimo, kirpimo, kopuliavimo funkcijas. Taip sumažinama pooperacinė žaizda ir palengvinamas pooperacinis laikotarpis. Į normalų gyvenimą, paprastai, žmonės grįžta jau po dviejų savaičių“, - sako gydytoja A.Rikterė.

Yra nustatyta, kad su šios ligos simptomais, bent kartą gyvenime susiduria apie 80 procentų žmonijos. Kineziterapeutas Nerijus Brazdžiūnas laidoje pasakos, jog labai svarbu žinoti, ką daryti, kad nesusirgtume.

„Iš kineziterapijos pusės, šiais laikais mes labai dažnai užsisėdime tiek ofise, tiek darbe, tiek automobiliuose ir visur kitur. Pažiūrėjus į mūsų kasdieninį gyvenimo ritmą, per dieną mes prasėdime kokias 8-9 valandas. Gravitacija negailestingai mus spaudžia žemyn ir veniniam kraujui sunku grįžti. Jei jūs susirgote hemorojumi, aišku, kad reikia kreiptis pas reikiamus specialistus, kurie gali pašalinti šitą priežastį. Bet jei dar nesergate ir nenorite susirgti, kasdien reikia padaryti bent 10 000 žingsnių. Taip pat, reikia gerti pakankamai skysčių ir valgyti gerą bei kokybišką maistą, kuris turi pakankamai daug ląstelienos ir skaidulinių medžiagų“, - pasakoja kineziterapeutas Nerijus Brazdžiūnas.

„Laikantis prevencinių priemonių, jeigu nėra polinkio į silpnas venų sieneles, galima išvengti hemorojaus. Reikia laikytis dietos, būti fiziškai aktyviais, vengti alkoholinių gėrimų, valgyti skaidulinį maistą. Iš esmės, ši liga yra išsivysčiusių šalių ir patogų gyvenimo būdą mėgstančių žmonių liga. Rekomenduojama vengti net ilgo sėdėjimo tualete. Sėdėti net ir tualete reikia tvarkingai, o ne su laikraščiu ar telefonu“, - pasakoja chirurgė A. Rikterė.