Penkis žmones pėsčiųjų perėjoje Vilniuje neblaivus partrenkęs ir už tai kalintis J. Šatkevičius už grotų aptiktas apsvaigęs

Neblaivus vieną pėsčiąją avarijoje mirtinai sužalojęs ir dar keturis žmones sužeidęs Jonas Šatkevičius bandė anksčiau išeiti į laisvę, tačiau jo prašymo netenkino nei kalėjime veikianti Lygtinio paleidimo komisija, nei teismas.

Teisme paaiškėjo, kad už 2015 metais Vilniuje, Lazdynų rajone, mirtimi pasibaigusios avarijos sukėlimą kalintis vyras už grotų svaiginasi alkoholiu. Tragišką avariją jis taip pat sukėlė neblaivus ir kai jam jau buvo atimta teisė vairuoti.

Nuo 2016 metų rugpjūčio laisvės atėmimo bausmę Vilniaus kalėjime atliekantis vyras į laisvę galėtų išeiti tik 2029 m. vasarį. Nuo 2021 metų metų pradžios vyras bausmę toliau atlieka Pusiaukelės namuose, kur nuteistieji rengiami išėjimui į laisvę.

Pagal įstatymus, nuteistajam išbuvus tam tikrą laiką nelaisvėje, jis gali tikėtis išeiti į laisvę anksčiau laiko.   

Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija spalį vienbalsiai nutarė netaikyti nuteistajam J. Šatkevičiui lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos bei rekomendavo nuteistajam tęsti dalyvavimą individualiame resocializacijos plane numatytose priemonėse, nukreiptose į aktualių kriminogeninių sričių valdymą.

Tačiau nuteistasis kategoriškai nesutiko su komisijos priimtu nutarimu ir pateikė skundą teismui, prašydamas panaikinti komisijos nutarimą ir priimti jam palankų sprendimą dėl lygtinio paleidimo.

Nuteistasis skunde teismui pažymėjo, kad alkoholio riziką jis visiškai supranta ir jau padarė išvadas, todėl tenkinus jo prašymą, jis galėtų lankyti kursus dėl alkoholio žalos. Jis kiekvieną savaitgalį važiuoja namo ir aplanko savo mažametį vaiką, su kuriuo turi stiprų ryšį. Vyras nurodo, kad gailisi dėl savo praeities klaidų ir matydamas savo mažametį vaiką, nenori jų kartoti.

J. Šatkevičius mano, kad stiprus šeiminis ryšys yra svarbi aplinkybė jam taikyti lygtinį paleidimą, nurodo, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažįsta visiškai, prisiima atsakomybę už savo neteisėtus veiksmus, jis savo elgesį pakeitė pakankamai ir todėl gali savo elgesį taisyti, būdamas neizoliuotas. Nuteistojo vertinimu, jo tolesnis laiko leidimas nelaisvėje nėra tikslingas, nes visuomenėje galėtų padaryti daugiau gero nei blogo, pasimokė iš savo klaidų, pasižada ateityje būti doru piliečiu, atsakingu.

Kalėjime J. Šatkevičius buvo skatintas 15 kartų, tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad paskutinį kartą skatintas pakankamai seniai – 2023 metų balandį. Bausmės atlikimo metu buvo 7 kartus baustas, ir nors nuobaudos nebegalioja, tačiau įvertinamas padarytų pažeidimų pobūdis – režimo reikalavimo pažeidimai, buvo nustatytas neblaivumas. Teismas taip pat pastebėjo, kad nors J. Šatkevičius vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau intensyviau jas vykdyti pradėjo tik 2022 m., bet 2023 m. vėl praktiškai jų nevykdė. Teismo vertinimu, svarbi aplinkybė, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo yra, ir nuteistojo finansinis įsiskolinimas, kuris susidarė būtent dėl jo padarytų nusikalstamų veiksmų.

„Nuteistasis iš esmės nevengia dirbti laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, tačiau nepaisant to, kad dirba, pastebėtina, kad jo pastangos nėra nukreiptos į jo nusikalstamomis veikomis padarytų žalų atlyginimą”, – pastebėjo Vilniaus miesto apylinkės teismas.

Antstoliai pateikė informaciją, kad 2017-2018 m. J. Šatkevičius nukentėjusiesiems atlygino neženklias sumas priteistų žalų (pvz., iš išieškotinos 21 929,61 euro sumos išieškota – 487,62 euro; iš išieškotinos 20 580 eurų sumos, išieškota – 457,65 euro; iš išieškotinos sumos 663,04 euro, išieškota – 8,72 euro ir pan.).

Teismas pažymėjo, kad J. Šatkevičius yra neatlikęs daugiau nei 4 metų (iš 13 metų) laisvės atėmimo bausmės dalies. 13 metų laisvės atėmimo bausmė paskirta ne už vieną nusikaltimą, o subendrinus net keliais nuosprendžiais paskirtas griežtas bausmes ir už labai sunkius nusikaltimus, sukėlusius negrįžtamus padarinius, net žmogaus mirtį.

„Todėl visa tai įvertinus, įvertinus daromą nuteistojo pažangą, iš esmės visiškai neatlygintas nukentėjusiesiems žalas, kad nuo 2024-01-05 J. Šatkevičius bausmę atlieka Pusiaukelės namuose, kur nuteistojo teisės varžomos mažiausiai, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, o tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas, pritaria komisijos nutarimui, kuris priimtas vienbalsiai, netaikyti lygtinio paleidimo, nes J. Šatkevičius privalo dėti maksimalias pastangas labiau sumažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką toliau atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, todėl skundas atmestinas”, – paskelbė teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė.

Būdamas neblaivus partrenkė penkis žmonės, vienas jų mirė

ELTA primena, kad tragiška avarija įvyko Vilniuje, Lazdynų rajone, Erfurto gatvėje, 2015 metų kovo 13-osios vakarą, apie 20.30 val.

Avarija įvyko netrukus po to, kai teismas iš Šalčininkų rajono gyventojo atėmė teisę vairuoti. Vyras pardavė automobilį ir nusipirko panašaus galingumo transporto priemonę.

Bylos duomenimis, J. Šatkevičius nuosavu automobiliu BMW 530 mieste važiavo 92 kilometrų per valandą greičiu, dėl chuliganiškų paskatų ir kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, keldamas pavojų kartu važiavusiems keleiviams bei aplinkiniams.

Automobilis apsisuko 180 laipsnių kampu ir čiuoždamas šonu rėžėsi į pėsčiųjų perėja einančius pėsčiuosius, tarp jų buvo dvi mergaitės.

J. Šatkevičiaus vairuojamas BMW išslydo į priešpriešinio eismo juostą ir partrenkė Erfurto ir Žėručio gatvių sankryžoje esančia pėsčiųjų perėja ėjusius penkis žmones, 76-erių metų po kelių dienų mirė ligoninėje.

Vairuotojui buvo nustatytas vidutinis – daugiau nei 1,6 promilės girtumas. J.Šatkevičius iki nusikaltimo padarymo niekur nedirbo, buvo baustas administracine tvarka, tarp jų – ir už vairavimą išgėrus.

Automobilis BMW 530, kuriuo buvo sukelta tragiška avarija, buvo konfiskuotas kaip nusikaltimo padarymo priemonė, o vairuotojo veiksmai įvertinti kaip nužudymas.

Vyras anksčiau buvo teistas šešis kartus, tarp jų už viešosios tvarkos pažeidimą, kūno sužalojimą, kontrabandą ir kitus nusikaltimus.