Penkios vietos Kaune, apie kurių praeitį galbūt dar nežinojote

Ar kada nors susimąstėte, kad pastatai, gatvės, kuriomis vaikštote kiekvieną dieną, kažkada seniai turėjo visai kitokią paskirtį, nei šiandien? Vaikštant Kaune, po jūsų kojomis driekiasi požeminiai tuneliai, o orus senamiestis kadaise buvo ištisas raudonasis kvartalas. Ir čia ne filmo scenarijus, o tikroji Kauno praeitis. Kviečiame susipažinti su penkiomis Kauno vietomis, kurios slėpė ar tebeslepia įdomias paslaptis.

Didingas Kauno senamiestis kadaise buvo ištisas raudonasis kvartalas

XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje, pačioje Kauno senamiesčio šerdyje, Nemuno gatvėje buvo įkurdinta net 50 viešnamių? Tuo metu Kaune buvo įkurta tvirtovė - gynybinių įtvirtinimų sistema. Į Kauną atkeliavo 16 tūkstančių carinės Rusijos karių. Buvo statomos kareivinės, fortai. Kad kariams nebūtų liūdna, čia buvo įkurdinta daug viešnamių. Juose paprastai dirbdavo merginos, atkeliavusios iš provincijos, kurios uždirbtus pinigus atiduodavo savo šeimoms. Tuo metu Nemuno gatvėje dirbo apie 500 prostitučių.

Darbo sąlygos buvo antisanitarinės - veiksmas vykdavo mediniuose nameliuose, plito įvairios ligos. Merginos tenkindavo ne tik kareivius, tačiau ir miesto ponus.

O ar žinojote šios gatvės pavadinimo atsiradimo istoriją? Pirmiausia jai buvo suteiktas Klaipėdos gatvės vardas, tačiau klaipediečiai, tuo metu gyvenantys Kaune protestavo, kad jų gimtojo miesto vardu nori pavadinti raudonųjų žibintų kvartalą, tad gatvė pervadinta Nemuno vardu, kas, be abejo, įsiutino gamtos mylėtojus, tad gatvė buvo neoficialiai vadinta Nuodėmių vardu.

Daugelis viešnamių, veikusių tuo metu, veikė legaliai (Lietuvoje prostitucija uždrausta 1939m.-1985m.). Žinoma, net ir uždraudus, veikla vykdavo pogrindyje, o Sovietmečiu prostitucija oficialiai neegzistavo.

Viešbutis „Britanika” - taip ir nepastatytas sovietinės didybės įsikūnijimas

XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje, pačioje Kauno senamiesčio šerdyje, Nemuno gatvėje buvo įkurdinta net 50 viešnamių? Tuo metu Kaune buvo įkurta tvirtovė - gynybinių įtvirtinimų sistema. Į Kauną atkeliavo 16 tūkstančių carinės Rusijos karių. Buvo statomos kareivinės, fortai. Kad kariams nebūtų liūdna, čia buvo įkurdinta daug viešnamių. Juose paprastai dirbdavo merginos, atkeliavusios iš provincijos, kurios uždirbtus pinigus atiduodavo savo šeimoms. Tuo metu Nemuno gatvėje dirbo apie 500 prostitučių.

Darbo sąlygos buvo antisanitarinės - veiksmas vykdavo mediniuose nameliuose, plito įvairios ligos. Merginos tenkindavo ne tik kareivius, tačiau ir miesto ponus.

O ar žinojote šios gatvės pavadinimo atsiradimo istoriją? Pirmiausia jai buvo suteiktas Klaipėdos gatvės vardas, tačiau klaipediečiai, tuo metu gyvenantys Kaune protestavo, kad jų gimtojo miesto vardu nori pavadinti raudonųjų žibintų kvartalą, tad gatvė pervadinta Nemuno vardu, kas, be abejo, įsiutino gamtos mylėtojus, tad gatvė buvo neoficialiai vadinta Nuodėmių vardu.

Daugelis viešnamių, veikusių tuo metu, veikė legaliai (Lietuvoje prostitucija uždrausta 1939m.-1985m.). Žinoma, net ir uždraudus, veikla vykdavo pogrindyje, o Sovietmečiu prostitucija oficialiai neegzistavo.

Viešbutis „Britanika” - taip ir nepastatytas sovietinės didybės įsikūnijimas

Kęstučio gatvėje jau apie 30 metų stovintis milžiniškas monstras nusipelno atskiro paminėjimo. Tai toks unikalus atvejis, dėl savo pompastikos, dėl užmojų ir visiško fiasko. Pradėtas statyti 1986 metais, šis 14 aukštų ir 500 vietų „viešbutis” šiurpina kauniečius iki šių dienų. Turėjęs tapti didžiausiu viešbučiu Kaune ir prabangiausiu „Britanika” taip ir nebuvo pastatytas iki galo, o dar ir šiandien ant jo stogo, nuo kurio puikiai matosi visas Kaunas, jaunimas rengia diskotekas. Nuo pat pirmosios koncepcijos, projektas patyrė daug sunkumų. Buvo pateikti itin sudėtingi architektų brėžiniai, vaizduojantys įmantrų, lenktą ar netgi kabantį pastato dizainą, tačiau dėl sudėtingumo, galiausiai buvo pasirinktas paprastesnis sprendimas. Pagal architekto Alfredo Paulausko planą viešbučio statyba neužtruko nei 5 metų, buvo sustabdyta. Sakoma, kad tolesnė pastato istorija apipinta teismų, korupcijos ir utopinių idėjų.

Švč. Sakramento bažnyčia - buvęs kino teatras „Santaka”

Kęstučio gatvėje jau apie 30 metų stovintis milžiniškas monstras nusipelno atskiro paminėjimo. Tai toks unikalus atvejis, dėl savo pompastikos, dėl užmojų ir visiško fiasko. Pradėtas statyti 1986 metais, šis 14 aukštų ir 500 vietų „viešbutis” šiurpina kauniečius iki šių dienų. Turėjęs tapti didžiausiu viešbučiu Kaune ir prabangiausiu „Britanika” taip ir nebuvo pastatytas iki galo, o dar ir šiandien ant jo stogo, nuo kurio puikiai matosi visas Kaunas, jaunimas rengia diskotekas. Nuo pat pirmosios koncepcijos, projektas patyrė daug sunkumų. Buvo pateikti itin sudėtingi architektų brėžiniai, vaizduojantys įmantrų, lenktą ar netgi kabantį pastato dizainą, tačiau dėl sudėtingumo, galiausiai buvo pasirinktas paprastesnis sprendimas. Pagal architekto Alfredo Paulausko planą viešbučio statyba neužtruko nei 5 metų, buvo sustabdyta. Sakoma, kad tolesnė pastato istorija apipinta teismų, korupcijos ir utopinių idėjų.

Švč. Sakramento bažnyčia - buvęs kino teatras „Santaka”

Kadaise šioje vietoje buvo įsteigtas vienuolynas, kur gyveno garsūs to laikmečio poetai ir kalbininkai, o sovietmečiu atsirado kino teatras „Santaka”. Šiandien tai yra Švč. Sakramento bažnyčia, nuo kurios fasado žvelgia Kristus. Svarbu paminėti, jog toli gražu ne kiekvienas kaunietis žino šios bažnyčios pavadinimą. 1961 metais buvo minčių šią vietą paversti planetariumu, tačiau, kaip laikas parodė, buvęs vienuolynas virto kino teatru. Iki tol buvęs Baroko stiliaus pastatas, dėka sovietų valdžios, pasikeitė neatpažįstamai - dingo vitražai, langai buvo uždengti, įrengti nauji laiptai. 1990 metais, prieš pat Nepriklausomybės paskelbimą, pastatas virto Carito sandėliu, o 2004-aisiais metais atidaryta akademinio jaunimo koplyčia, tad pastatas sugrįžo prie savo teologinės paskirties. Ten, kur anuomet buvo kino teatro kavinė, dabar puikuojasi koplyčia. Šiuo metu už šį pastatą atsakingas žmogus - kun. teol. lic. Jonas Stankevičius, kurio pastangomis pastato stogas buvo aplopytas, sutvarkytas fasadas, išneštos iki tol prisikaupusios šiūkšlės.

Antrasis bažnyčios aukštas vis dar mena sunkią praeitį - apsilupinėjusios sienos, politelenu aptraukti langai. Kadaise ant šių sienų kabojo prašmatnūs paveikslai, tačiau dabar ši vieta atrodo kraupiai. Galbūt dėl šios priežasties Švč. Sakramento bažnyčioje nevyksta vestuvės ir krikštynos.

Žemųjų Šančių kolektorius - po miestu išsidraikiusios požemių venos

Kadaise šioje vietoje buvo įsteigtas vienuolynas, kur gyveno garsūs to laikmečio poetai ir kalbininkai, o sovietmečiu atsirado kino teatras „Santaka”. Šiandien tai yra Švč. Sakramento bažnyčia, nuo kurios fasado žvelgia Kristus. Svarbu paminėti, jog toli gražu ne kiekvienas kaunietis žino šios bažnyčios pavadinimą. 1961 metais buvo minčių šią vietą paversti planetariumu, tačiau, kaip laikas parodė, buvęs vienuolynas virto kino teatru. Iki tol buvęs Baroko stiliaus pastatas, dėka sovietų valdžios, pasikeitė neatpažįstamai - dingo vitražai, langai buvo uždengti, įrengti nauji laiptai. 1990 metais, prieš pat Nepriklausomybės paskelbimą, pastatas virto Carito sandėliu, o 2004-aisiais metais atidaryta akademinio jaunimo koplyčia, tad pastatas sugrįžo prie savo teologinės paskirties. Ten, kur anuomet buvo kino teatro kavinė, dabar puikuojasi koplyčia. Šiuo metu už šį pastatą atsakingas žmogus - kun. teol. lic. Jonas Stankevičius, kurio pastangomis pastato stogas buvo aplopytas, sutvarkytas fasadas, išneštos iki tol prisikaupusios šiūkšlės.

Antrasis bažnyčios aukštas vis dar mena sunkią praeitį - apsilupinėjusios sienos, politelenu aptraukti langai. Kadaise ant šių sienų kabojo prašmatnūs paveikslai, tačiau dabar ši vieta atrodo kraupiai. Galbūt dėl šios priežasties Švč. Sakramento bažnyčioje nevyksta vestuvės ir krikštynos.

Žemųjų Šančių kolektorius - po miestu išsidraikiusios požemių venos

Požeminiai kolektoriai - iš plytų surėdyti, ovalo formos tuneliai, esantys po žeme. Tokiais tuneliais gali pasigirti didesni Lietuvos miestai, kaip Vilnius, Klaipėda ar Kaunas. Būtent Kaune tokių požeminių tunelių yra daugiausia. Aistringi aštrių pojūčių ieškotojai, mėgstantys naršyti apleistas ar kitas neįprastas miestų vietas (angliškai tokia veikla vadinama „urban exploration”) Žemuosiuose Šančiuose, tiksliau po jais, esantį kolektorių išskiria kaip viena įdomesnių tokio pobūdžio vietų visoje Lietuvoje. Remiantis šaltiniais, šio kolektoriaus statyba prasidėjo kartu su viso miesto kanalizacijos sistemos statymu 1924 metais (šiems darbams vadovavo inžinierius Steponas Kairys). Su Kauno miesto plėtra, tuo metu, buvo siejami grandioziniai planai (buvo manoma, kad per 20 metų Kaune gyvens 200 000 žmonių). Galutinai kanalizuoti buvo nutarta senamiestį ir naujausius rajonus. Žemuosiuose Šančiuose esantis kolektorius buvo ko gero vienas didžiausių. Originali jo paskirtis buvo nuo Žemųjų Šančių vidurio (dauboje tarp Aukštųjų Šančių šlaito ir Nemuno kalvos) nubėgančios nuotekos (mat iki tol šios nuotekos užliedavo įvairias dirbtuves).

Kolektoriaus statymas truko pora metų. Per tiek laiko pastatyta 450 metrų ilgio atkarpa po Mažeikių gatve. Šios atkarpos aukštis svyravo nuo 1.25 iki 2 metrų, o gylis nuo 4 iki 9 metrų. Šis kolektorius nėra aukštas, tačiau gana platus, tad po jį galima pasivaikščioti mažomis žmonių grupelėmis. Vietomis kolektorius išsišakoja, o užsibaigia ties Juozapavičiaus prospektu.

Aukštosios Fredos dvaras - romantiškiausia Kauno vieta, prikelta naujam gyvenimui

Požeminiai kolektoriai - iš plytų surėdyti, ovalo formos tuneliai, esantys po žeme. Tokiais tuneliais gali pasigirti didesni Lietuvos miestai, kaip Vilnius, Klaipėda ar Kaunas. Būtent Kaune tokių požeminių tunelių yra daugiausia. Aistringi aštrių pojūčių ieškotojai, mėgstantys naršyti apleistas ar kitas neįprastas miestų vietas (angliškai tokia veikla vadinama „urban exploration”) Žemuosiuose Šančiuose, tiksliau po jais, esantį kolektorių išskiria kaip viena įdomesnių tokio pobūdžio vietų visoje Lietuvoje. Remiantis šaltiniais, šio kolektoriaus statyba prasidėjo kartu su viso miesto kanalizacijos sistemos statymu 1924 metais (šiems darbams vadovavo inžinierius Steponas Kairys). Su Kauno miesto plėtra, tuo metu, buvo siejami grandioziniai planai (buvo manoma, kad per 20 metų Kaune gyvens 200 000 žmonių). Galutinai kanalizuoti buvo nutarta senamiestį ir naujausius rajonus. Žemuosiuose Šančiuose esantis kolektorius buvo ko gero vienas didžiausių. Originali jo paskirtis buvo nuo Žemųjų Šančių vidurio (dauboje tarp Aukštųjų Šančių šlaito ir Nemuno kalvos) nubėgančios nuotekos (mat iki tol šios nuotekos užliedavo įvairias dirbtuves).

Kolektoriaus statymas truko pora metų. Per tiek laiko pastatyta 450 metrų ilgio atkarpa po Mažeikių gatve. Šios atkarpos aukštis svyravo nuo 1.25 iki 2 metrų, o gylis nuo 4 iki 9 metrų. Šis kolektorius nėra aukštas, tačiau gana platus, tad po jį galima pasivaikščioti mažomis žmonių grupelėmis. Vietomis kolektorius išsišakoja, o užsibaigia ties Juozapavičiaus prospektu.

Aukštosios Fredos dvaras - romantiškiausia Kauno vieta, prikelta naujam gyvenimui

Kadaise ten augo nuostabūs gėlynai, tyvuliavo tvenkiniai, buvo rengiami prašmatnūs pokyliai, grojo orkestras. Per Pirmąjį Pasaulinį karą dalis dvaro pastatų buvo apgadinti, o šiandien Fredos dvaro pastatuose įrengtos VDU studentų laboratorijos su pačia naujausia technika, vyksta seminarai, parodos, susitikimai, teminiai vakarai.

Aukštosios Fredos dvaras yra puikus klasicizmo ir istorizmo epochų statinys. Centrinis dvaro pastatas priklauso vėlyvajam klasicizmui ir išsiskiria monumentalumu. Prieš rūmus tyvuliuoja unikalūs, G ir J raides sudarantys tvenkiniai. Tai – Jozefo Godlevskio, nusipirkusio šį dvarą XIX a. pradžioje inicialai. Daugelis Fredos dvaro statinių išliko ir yra įtraukti į paveldo sąrašus.

Kadaise ten augo nuostabūs gėlynai, tyvuliavo tvenkiniai, buvo rengiami prašmatnūs pokyliai, grojo orkestras. Per Pirmąjį Pasaulinį karą dalis dvaro pastatų buvo apgadinti, o šiandien Fredos dvaro pastatuose įrengtos VDU studentų laboratorijos su pačia naujausia technika, vyksta seminarai, parodos, susitikimai, teminiai vakarai.

Aukštosios Fredos dvaras yra puikus klasicizmo ir istorizmo epochų statinys. Centrinis dvaro pastatas priklauso vėlyvajam klasicizmui ir išsiskiria monumentalumu. Prieš rūmus tyvuliuoja unikalūs, G ir J raides sudarantys tvenkiniai. Tai – Jozefo Godlevskio, nusipirkusio šį dvarą XIX a. pradžioje inicialai. Daugelis Fredos dvaro statinių išliko ir yra įtraukti į paveldo sąrašus.