Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

Jau nebe pirmus metus skambantys Lietuvos verslininkų priekaištai, kad šalyje trūksta kvalifikuotų programuotojų bei inžinierių turi aiškų pagrindą. Būtent IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. Dėl jų trūkumo kai kurios įmonės pasiruošusios apmokyti nieko apie programavimą neišmanančius jaunuolius. Kokios dar specialybės Lietuvoje šiuo metu paklausiausios?

Nebežino, kaip sudominti programavimu

Personalo atrankos bendrovės vadovas Karolis Blaževičius teigia, jog programuotojai yra bene pati reikalingiausia specialybė, nes darbo rinkoje labiausiai dominuoja IT specialistų poreikis.

„Nuo programuotojų IT specialistų grandyje nedaug atsilieka testuotojai, sistemų administratoriai, sistemų analitikai, IT projektų vadovai ir kiti. Daugumai šių specialistų sudarytos puikios darbo sąlygos: aukšta alga, lankstus darbo grafikas, modernūs biurai patogiose vietose, sveikatos draudimas ir t. t. Todėl įmonės, toliau matydamos IT specialistų poreikį, vis sunkiau suranda naujų kelių, kaip juos pas save pritraukti“, – aiškina K. Blaževičius.

Kalbėdamas apie kitų veiklos sričių poreikius, specialistas išskiria gamybos darbus. Antroje vietoje po IT darbuotojų dažniausiai ieškomų sąraše jis įrašytų būtent inžinierius. Toliau, anot jo, penketuką sudaro NT srities (statybos darbų vadovai, statybų direktoriai ir t. t.) ir finansų (analitikai, darbo užmokesčio apskaitos) specialistai bei pardavimų inžinieriai, t. y. vadybininkai, turintys konkrečią specializaciją, pavyzdžiui, pramonės automatikos.

Dauguma jų atitinka ir Lietuvos darbo biržos pateikiamą paklausiausių profesijų sąrašą. Kas mėnesį atnaujinami duomenys išskiria dešimt specialistų tipų, kuriems rasti darbą turėtų būti paprasčiausia: reklamos ir rinkodaros specialistai, administravimo ir vykdomieji sekretoriai, sandėliavimo tarnautojai, apskaitos ir buhalterijos tarnautojai, slaugos specialistai, ikimokyklinio ugdymo mokytojai, buhalteriai, elektros inžinerijos technikai, jaunesnieji socialiniai darbuotojai ir statybos vadovai.

Sunkiausia – smulkiajam ir vidutiniam verslui

Vadovas pastebi, jog darbuotojų trūkumas yra ypač opi problema mažesnėms įmonėms, negalinčioms paklausiam specialistui pasiūlyti didesnės algos ar tokių pačių privilegijų kaip milijoninės kompanijos.

„Smulkusis ir vidutinis verslas gali pasiūlyti gerokai greitesnį augimą ir, jei pakanka organizacinės struktūros, greitesnį kilimą karjeros laiptais. Deja, to ne visada pakanka, nes stambioje įmonėje dirbantis darbuotojas lygins esamas ir naujai gaunamas vertes. Jei naujosios vertės yra tik nominalios, pavyzdžiui, žadamas augimas ir karjera, to gali nepakakti“, – aiškina K. Blaževičius.

Ieškant labiau patyrusių specialistų ekspertas pataria smulkesniam verslui išnaudoti savo pranašumus: „Į pagalba reiktų pasitelkti būtent faktines vertes: jei samdomas vadovas – jam gali tekti įmonės akcijų dalis, jei specialistas – daugiau savarankiškumo, galimybė formuoti savo komandą. Praktika rodo, jog didžiosiose įmonėse vyraujanti monotonija kartais priverčia specialistus ir vadovus ieškoti mažesnio komforto būsenos“, – sako persalo atrankos įmonės vadovas.

Tuo tarpu UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) projektų vadovė Vilija Šveikauskienė ragina smulkiojo ir vidutinio verslo atstovus naudotis specialiai jiems skirtomis priemonėmis, leidžiančiomis kelti tiek paties darbuotojo, tiek visos įmonės kvalifikaciją. Tai gali padėti darbdaviams surasti sau tinkamą specialistą ir kartu motyvuoti darbuotojus aiškiomis nuolatinio tobulėjimo galimybėmis.

„Viena tokių priemonių – „Kompetencijų vaučeris“, finansuojama Europos socialinio fondo lėšomis. Ji sudaro galimybes įmonėms geriau prisitaikyti prie besikeičiančių įmonės poreikių keliant ar net keičiant darbuotojų kvalifikaciją. Dalis patirtų mokymo išlaidų sumos jų pabaigoje darbdaviui kompensuojama. Tai – be galo naudinga, nes retas darbuotojas gali išlikti konkurencingas, turėdamas tik kadaise įgytą kvalifikaciją, jos netobulindamas ir neatnaujindamas savo žinių“, – teigia V. Šveikauskienė.

„Kompetencijų vaučeriui“ paraišką teikti gali ne trumpiau nei vienerius metus veikiančios ir ne mažiau kaip šešis mėnesius iki paraiškos pateikimo apdraustųjų darbuotojų turėjusios įmonės. Vienai įmonei darbuotojų mokymo išlaidoms kompensuoti skiriama iki 4 500 eurų. Gavus teigiamą INVEGA įvertinimą, įmonė iš VšĮ „Versli Lietuva“ svetainėje pateikto mokymų programų sąrašo gali pasirinkti jai reikalingą ir vienerių metų laikotarpiu siųsti darbuotojus mokytis. Pasibaigus mokymams, INVEGA įmonėms kompensuoja nuo 70 iki 80 proc. pagal fiksuotąjį valandinį įkainį apskaičiuotų mokymosi išlaidų.

Živilė Litvinaitė-Juchnevičienė