Penkios prekės ir paslaugos, be kurių rusai mokosi gyventi naujo masinio deficito laikais

Praėjus mėnesiui nuo nepateisinamos ir neišprovokuotos Rusijos invazijos į Ukrainą, eiliniai rusai „savo kailiu“ pajuto tarptautinių sankcijų poveikį, nepaisant Kremliaus ir toliau šalyje skleidžiamos informacinės demagogijos. Štai penkių kasdienių prekių ir paslaugų, kurių rusai jau nebegali lengvai gauti, pavyzdžiai.

Cukrus

Vaizdo įrašai socialiniuose tinkluose, kuriuose matyti, kaip pirkėjai prekybos centruose kovoja tarpusavyje, norėdami paimti kuo daugiau cukraus maišelių, tapo virusu, nes rusai, baimindamiesi trūkumo ir kainų šuolio, iš parduotuvių ėmė šluoti ilgo galiojimo pagrindinius maisto produktus.

Cukraus kainos pašoko astronomiškai, o parduotuvės įvedė ribojimus, kiek jo maišelių gali įsigyti vienas pirkėjas.

Ekonominių neramumų metu vyresnio amžiaus rusai, prisimenantys maisto stygių praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžioje, instinktyviai griebėsi cukraus, kuris būtinas uogienės ir kitų konservuotų produktų gamybai buitinėmis sąlygomis, taip pat ir grikių – lengvai paruošiamo bei maistingo produkto.

Rusijos vyriausybė apribojo cukraus ir grūdų eksportą, tikindama visuomenę, kad būtiniausių maisto produktų šalyje nepritrūks, o Kremlius vartotojų atsargų kaupimą pavadino „emocine reakcija“.

Spausdinimo popierius

Dar viena prekė, kurios kaina pastaruoju metu Rusijoje smarkiai išaugo ir kuri dingo iš parduotuvių lentynų, yra spausdinimo popierius. Vietos žiniasklaida skelbia, kad jo mažmeninės kainos padvigubėjo arba patrigubėjo, o dėžėmis internetu perparduodamas dar brangiau.

Virtinė popieriaus fabrikų Rusijoje sustabdė gamybą, pavyzdžiui, populiaraus prekės ženklo „Svetocopy“ gamykla netoli Sankt Peterburgo.

Priežastis ta, kad Rusijos popieriaus pramonė balinimo priemonei naudoja natrio chloratą, kurio didžiąją dalį importuoja.

Kelionės

Viduriniosios klasės rusai įprato reguliariai skraidyti į Europą ar kitas šalis, tačiau dėl griežčiausių kada nors pritaikytų sankcijų, Vakarų demokratijų šalims uždarius savo oro erdves Rusijos aviakompanijoms, kurios taip pat nebegali gauti vakarietiškos gamybos lėktuvų dalių bei ar apsidrausti užsienyje, tai jau baigėsi.

Tarptautinių skrydžių krypčių iš Rusijos liko nedaug. Vietiniai skrydžiai gali būti vykdomi daugiausia rusų gamybos lėktuvais, pavyzdžiui, „Suchoi Superjet“, kurie, vos pradėję skraidyti, susidūrė su techniniais nesklandumais. Kita vertus, Rusijos oro vežėjų patiriami rimti finansiniai sunkumai taip pat kelia susirūpinimą dėl skrydžių saugumo.

Savo ruožtu rusai socialiniuose tinkluose šmaikščiai juokauja, kaip jie atostogaus namie arba Centrinėje Azijoje. Kita vertus, kelionių sunkumai atgaivina karčius prisiminimus – tiek apie sovietinius laikus, kai dauguma SSRS piliečių negalėjo išvykti iš socialistinio bloko, tiek ir apie daugybę aviakatastrofų posovietiniais 1990-aisiais, kol nebuvo pradėti naudoti patikimesni vakarietiški lėktuvai bei įvesta griežtesnė skrydžių saugumo kontrolė.

Užsienio valiuta ir bankų kortelės

Sąskaitas Rusijos bankuose turintys šios šalies gyventojai nebegali atsiskaityti naudodamiesi „Visa“ ar „Mastercard“ kortelėmis, o jų rusiškos "Mir" kortelės beveik visur užsienyje nepriimamos. Be to, rusai nebegali atsiskaityti už prekes ar paslaugas tarptautinėse interneto svetainėse, kurios neturi filialo Rusijoje.

Dėl to tapo neįmanoma mokėti, pavyzdžiui, prenumeratos už tokias paslaugas kaip JAV įsikūrusios srautinio transliavimo „Netflix“, nors ši bendrovė bet kokiu atveju dėl dabartinės padėties nusprendė sustabdyti savo paslaugų teikimą Rusijoje.

Be to, Rusijoje įvesta griežta kontrolė užsienio valiutos išgryninimui iš banko sąskaitų, valiutos pirkimui už rublius ir jos išvežimui iš šalies. Kita vertus, Rusijos bankų valiutų keityklose JAV dolerių ar eurų eiliniams piliečiams tiesiog neliko.

Socialinė žiniasklaida

Rusiją užsklendė nauja "geležinė uždanga", šįkart skaitmeninė. Rusija užblokavo „Facebook“ savo teritorijoje, taip keršydama Kalifornijoje įsikūrusiai jo savininkei „Meta“ dėl to, kai ši Europos Sąjungoje užblokavo prieigą prie Kremliaus ruporų, tokių kaip RT.

Dėl panašių priežasčių Rusijoje buvo smarkiai apribota prieiga ir prie „Twitter“.

Tas pats pasakytina ir apie taip „Meta“ priklausančią „Instagram“ – platformą, kuri buvo itin populiari tarp eilinių rusų, masiškai skelbusių asmenukes, taip pat tarp mažų ir vidutinių įmonių, kurios dažnai ją paversdavo pagrindiniu šaltiniu savo reklamai internete.

Galų gale Kremliaus nurodymu „Meta“ šioje valstybėje buvo paskelbta ekstremistine organizacija.

BNS