Penki dalykai, kuriuos verta stebėti 2025-aisiais

Nuo antrosios Donaldo Trumpo kadencijos Baltuosiuose rūmuose iki aibės futbolo renginių. Štai penki dalykai, kuriuos verta sekti 2025-aisiais.

Trumpas 2.0

Sausio 20 dieną Donaldas Trumpas bus paskelbtas 47-uoju JAV prezidentu 11 savaičių po jo svarios pergalės prieš demokratų kandidatę Kamalą Harris.

Respublikono priesaikos ceremonija vyks prie Kapitolijaus Vašingtone. Prieš ketverius metus šį pastatą šturmavo D. Trumpo rėmėjai, kurie nesutiko su 2020-ųjų rinkimų rezultatais.

78 metų D. Trumpas sugrįžta nepaisant keturių bylų, teismo nuosprendžio bei po rinkiminės kampanijos, kurios metu du kartus pasikėsinta į jo gyvybę.

Jo komandoje – vakcinų skeptikas Robertas F. Kennedy jaunesnysis, tapsiantis sveikatos apsaugos sekretoriumi, ir Elonas Muskas, būsiantis vienu iš vyriausybės efektyvumo departamento vadovų. Nerimaujama, ką jo antroji kadencija gali reikšti JAV ir pasauliui.

Jis pažadėjo „vėl padaryti Ameriką didžią“, atsisakydamas daugiašališkumo ir pereidamas prie galios politikos.

Išrinktasis prezidentas gruodžio pabaigoje pažadėjo „sustabdyti translyčių beprotybę“ jau pirmąją savo prezidentavimo dieną ir nedelsiant pradėti „didžiausią Amerikos istorijoje nelegalių migrantų deportavimo operaciją“.

Klimatas

Ar 2025-ieji gali būti tie metai, kai žmonijos išmetamų šiltnamio dujų kiekis nustos nuolat augti visame pasaulyje?

Mokslininkai atkreipia dėmesį į didžiausios pasaulyje teršėjos Kinijos, atsakingos už 30 proc. viso pasaulio išmetamųjų teršalų kiekio, statistiką: prognozuojama, kad šiais metais iškastinio kuro anglies dioksido išmetimai šalyje padidės tik nežymiai.

„Pasaulio anglies projekto“ atstovas Glenas Petersas teigia, kad bendras CO2 kiekis, išmetamas deginant anglis, naftą ir dujas visame pasaulyje, per kelerius ateinančius metus gali pasiekti maksimumą.

Ši anglies dioksido tarša yra pagrindinė vis pavojingesnės klimato kaitos priežastis.

Tačiau, kaip teigė E3G analitinio centro atstovas Ignacio Arroniz Velasco, net ir sustojus augti teršalų kiekiui, valstybės negali sau leisti atsipalaiduoti ir turėtų greitai mažinti išmetamų teršalų kiekį, siekdamos anglies dioksido neutralumo.

Futbolo karštinė

Tikėtina, kad 2025-aisiais dėl perpildyto kalendoriaus gali kilti pervargimo nuo futbolo ir žaidėjų perdegimo klausimai.

Vasarą žaidėjų laukia išplėstas 32 klubų pasaulio klubų čempionatas, kai paprastai tokiu metu jie turėtų laiko atsigauti po nacionalinių lygų.

Ir tai įvyks po itin įtempto sezono, kuriame bus surengta ilgai laukta išplėsta Čempionų lyga – svarbiausios Europos klubų varžybos – nauju formatu.

Visa tai yra dalis tendencijos futbole didinti aukšto lygio rungtynių skaičių – kitame 2026-ųjų pasaulio futbolo čempionate dalyvaus dar 16 šalių, todėl bus sužaistos ne 64, o 104 rungtynės.

Saudo Arabijos vaidmuo taip pat bus labai svarbus, nes 2034-ųjų pasaulio futbolo čempionato šeimininkė į žaidimą, tikėtina, investuos vis daugiau pinigų, o tai gali lemti permainas.

Kiti ginčai, kurie gali sukelti kibirkščių, yra susiję su tolesniu VAR technologijos naudojimu, kuri šiuo metu yra žaidėjų, sirgalių ir apžvalgininkų įtemptų diskusijų subjektas.

Kumbha Mela

Didžiausias pasaulyje žmonijos susibūrimas vienoje vietoje vyks nuo sausio 13-osios iki vasario pabaigos – tikimasi, kad 400 mln. žmonių dalyvaus įspūdingoje hinduistų šventėje ant šventos Indijos upės kranto.

Kas trejus metus vykstanti Kumbha Mela, rotuojanti tarp keturių skirtingų šventų vietų, vyksta šventųjų Gango, Jamunos ir mitinės Sarasvatės upių santakos vietoje.

Festivalis įtrauktas į UNESCO nematerialios kultūros paveldo sąrašą. Šiauriniame Prajagradžo mieste bus įrengtas palapinių miestelis. Ankstesnį kartą festivalis čia vyko 2013-aisiais, kai jame dalyvavo 120 mln. žmonių. Per spūstį tąsyk žuvo 36 žmonės.

Hinduistai tiki, kad pasinėrimas į Sangamo vandenis upių santakoje apvalys juos nuo nuodėmių, kurios neleidžia ištrūkti iš gimimų ir mirčių ciklo, ir atveria sau kelią į greitesnį dvasinį išsilaisvinimą. 

„Oasis“ ir BTS sugrįžimai

Iš vienos pusės – blogi britpopo berniukai, iš kitos – jaunatviški k-pop numylėtiniai.

Tiek „Oasis“, tiek BTS, savo gerbėjų džiaugsmui, 2025-aisiais sugrįš po to, kai dėl skirtingų priežasčių jiems teko pasitraukti nuo scenos.

Grupė „Oasis“, kuriai priklauso broliai Liamas ir Noelis Gallagheriai, sugrįš po 2009-aisiais įvykusio didelio atgarsio sulaukusio kivirčo, kuris lėmė 15 metų trukusį išsiskyrimą.

Grupė, sukūrusi tokias dainas kaip „Wonderwall“ ir „Champagne Supernova“, kurios savo laikais klausytojams įgijo tikro himno statusą, leidžiasi į pasaulines gastroles, kurios prasidės Britanijoje ir Airijoje, o vėliau pasuks į Šiaurės ir Pietų Ameriką.

Gerbėjai skubėjo nusipirkti bilietus oficialiose svetainėse, tačiau daugelis tų, kuriems nepavyko įsigyti bilietų, ieškojo alternatyvių šaltinių – dėl ko pasipylė sukčiavimo atvejai.

Visai kitokia atmosfera tvyros Pietų Korėjoje, kur itin populiari k-pop vaikinų grupė BTS žada birželį vėl susiburti po to, kai septyni jos nariai baigs privalomąją karinę tarnybą.

Šio sugrįžimo laukė milijonai gerbėjų ir visa milijardų dolerių vertės industrija.

Ekspertai sako, kad megažvaigždžių sugrįžimas prie koncertinės veiklos ir į viešąjį gyvenimą gali dar aukščiau iškelti Pietų Korėjos kultūros eksporto milžinę.