Pekinas kritikuoja Lietuvos pareigūnų vizitus į Taivaną, ragina politikus į salą nevykti

Kinijos laikinasis reikalų patikėtinis Vilniuje Qu Baihua (Čiu Baihua) sako, kad bet koks Lietuvos ar kitų valstybių pareigūnų apsilankymas Taivane „pažeidžia vienos Kinijos politiką“, ir paragino ateityje susilaikyti nuo tokių vizitų.

Taip jis kalbėjo susisiekimo viceministrei Lietuvos Agnei Vaiciukevičiūtei ir verslo delegacijai šią savaitę lankantis Taivane.

Per šiuos metus Taivane iš viso lankėsi trys viceministrai iš Lietuvos: ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jovita Neliupšienė, žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis bei A. Vaiciukevičiūtė.

Qu Baihua teigimu, Pekinas tai laiko politiniais vykdomosios valdžios atstovų vizitais.

„Jūsų Vyriausybės viceministrai ten lankosi, kalba apie galimybę pasirašyti dokumentus, turinčius suvereniteto implikacijų: susitarimus, memorandumus tarp vyriausybių. Jie juk atstovauja jūsų Ministrų kabinetui, jūsų šaliai“, – interviu BNS sakė diplomatas.

„Kodėl jiems reikia apsilankyti Taivane? (...) Tai siunčia klaidingus signalus Taivano separatistinėms jėgoms“, – pridūrė laikinasis Kinijos reikalų patikėtinis.

Diplomato teigimu, rugsėjį autonominėje saloje Lietuvos planuojamos steigti prekybos atstovybės pavadinimas neturėtų sukelti problemų, jei jame nebus nuorodų į Taivaną.

Vilnius yra teigęs, kad atstovybę vadins Lietuvos prekybos atstovybe Taibėjuje.

„Jei prekybos atstovybė turės nuorodų į Taivaną, tai bus lygiai taip pat destruktyvu, kaip buvo atidarant atstovybę čia“, – sakė Qu Baihua.

Jis ragino politikus susilaikyti nuo būsimų vizitų į Taibėjų, ypač po JAV Atstovų rūmų pirmininkės Nancy Pelosi (Nensi Pelouzi) apsilankymo, į j Kinija atsakė sankcijomis politikei ir pratybomis aplink Taivaną.

„Geriausia – panaikinti atstovybę“

Liepos pabaigoje Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad sprendžiant Vilniaus ginčus su Pekinu esama tam tikrų pozityvių ženklų, tačiau pabrėžė, jog apie tai kalbėti dar anksti.

Savo ruožtu Pekino diplomatas teigė, kad pozityvūs ženklai kol kas matomi tik prekybiniuose, bet ne diplomatiniuose santykiuose.

„Žvelgiant iš mūsų atstovybės perspektyvos, mes pokyčių nematėme“, – kalbėjo Qu Baihua.

Pernai, gilėjant Vilniaus ir Taibėjaus santykiams, Lietuvoje rudenį atidaryta Taivaniečių atstovybė. Tai sukėlė Kinijos pasipiktinimą, mat kitur pasaulyje Taivano atstovybės veikia sostinės Taibėjaus vardu, nusistovėjus tarptautiniam sutarimui, kad toks pavadinimas neprieštarauja „vienos Kinijos“ politikai.

Po atstovybės atidarymo Pekinas sumenkino diplomatinius ryšius su Lietuva ir ėmėsi prekybos ribojimų, dėl jų Europos Sąjunga kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją.

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos eksportas į Kiniją ėmė smarkiai trauktis pernai gruodį, tačiau antrąjį šių metų ketvirtį vėl atsigavo ir siekė apie 22 mln. eurų. Tai dvigubai daugiau nei pirmąjį ketvirtį, kai jis siekė maždaug 9 mln. eurų.

Nepaisant to, Qu Baihua teigimu, grąžinti diplomatinių santykių į buvusį lygmenį nėra galimybės.

„Tam, pirmiausia, reikia pakeisti (Taivaniečių atstovybės – BNS) pavadinimą. Bet geriausia būtų atšaukti, panaikinti atstovybę“, – teigė diplomatas.

Qu Baihua pridūrė, kad Kinija visada atvira deryboms, tačiau pabrėžė nemanantis, jog be pavadinimo pakeitimo yra kitų būdų imtis dvišalių santykių atkūrimo.

Vadina proporcingu atsaku

Nepaisydama Kinijos grasinimų, praėjusią savaitę Taivane apsilankė N. Pelosi. Ji tapo aukščiausio rango renkama JAV pareigūne, per pastaruosius dešimtmečius nuvykusia į šią salą.

Į tai Pekinas atsakė surengęs didžiausius istorijoje karinius mokymus aplink Taivaną.

Laikinasis Kinijos reikalų patikėtinis sako, jog tai buvo „būtinas veiksmas“, siekiant parodyti Pekino pasiryžimą ginti šalies teritorinį vientisumą.

„Jei Taivano separatistinės jėgos arba JAV ir toliau keis status quo, mums neliks nieko kito, kaip tik atsiimti Taivaną“, – kalbėjo jis.

Diplomato teigimu, Pekinas kol kas neplanuoja to daryti, nes dar tiki taikiu sprendimo būdu.

„Esame labai aiškiai pareiškę, jog tikime taikiu susivienijimu su Taivanu“, – aiškino jis.

Savo ruožtu Taivano užsienio reikalų ministras Josephas Wu (Džozefas U) tvirtino, kad Pekinas vykdo oro ir jūrų pratybas aplink salą, jog pasirengtų invazijai.

Kinijos pratybas jis pavadino „šiurkščiu Taivano teisių pažeidimu“ ir bandymu perimti vandenų aplink Taivaną ir platesniame Azijos ir Ramiojo vandenyno regione kontrolę.

Parama Ukrainai – „žibalo liejimas į ugnį“

Prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje, Kremliaus veiksmus pasmerkė Vakarų šalys, tačiau Kinija nuo tokio žingsnio susilaikė.

Vis dėlto, Qu Baihua teigimu, Pekinas „išreiškė paramą Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui“.

Jis pabrėžė, kad Kinija neremia Rusijos nei karine, nei jokia kita prasme.

„Amerikiečiai yra padarę daug blogų dalykų, tačiau nemačiau jūsų pasmerkimo ar blogų žodžių, kritikuojančių JAV“, – kalbėjo diplomatas.

Vakaruose Pekinas kaltinamas, kad diplomatiškai dengia Maskvą, kritikuodamas Europos Sąjungos, JAV sankcijas ir ginklų tiekimą Kyjivui.

Panašią poziciją išsakė ir Qu Baihua, teigdamas, jog Kinija siekia konflikto sprendimo prie derybų stalo, o ES ir JAV savo teikiama parama „pila žibalą į ugnį“.

Bendrija ir JAV yra perspėję Pekiną, kad bet kokia parama Rusijos karui Ukrainoje arba pagalba Maskvai išsisukti nuo Vakarų jai taikomų sankcijų pakenktų tarpusavio ryšiams.

Kinija ir Indija yra dvi didelės ekonomikos, kurios nesiėmė atsakomųjų priemonių prieš Maskvą dėl jos invazijos į Ukrainą.