Pedagogų vien algomis nesuviliosi

Paskelbus apie siūlymus palengvinti sąlygas mokytojais įsidarbinti neturintiems pedagogo kvalifikacijos, mokytojų bendruomenė sunerimo. Lietuva buvo užsibrėžusi iki 2025-ųjų padaryti mokytojo profesiją prestižine, bet tokiais sprendimais prestižo nedidina. „Jei dabar neina baigę pedagogines studijas, tai neis ir be kvalifikacijos“, – įsitikinę daug metų švietimo sistemoje dirbantys specialistai.

Mažinama kartelė

Mokyklos lengviau priims norinčiuosius dirbti mokytojais: plečiamos galimybės į mokyklas ateiti motyvuotiems profesionalams iš kitų sričių. Jau dirbantys pedagogai skatinami įgyti papildomo dalyko specializaciją. Tai numato švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės pakeisti kvalifikaciniai reikalavimai mokytojams, buvo skelbiama ministerijos šią savaitę išplatintame pranešime.

Tačiau visais atvejais išlieka nuostata, kad pradėjusieji dirbti mokytojais per dvejus metus nuo darbo pradžios privalės įgyti mokytojo kvalifikaciją. Tai galima padaryti įstojus į valstybės finansuojamas profesines studijas, kurių vietų skaičių 2022 m. taip pat planuojama didinti 20 proc. Taip pat supaprastinti reikalavimai pedagogo kvalifikacijai įgyti.

Supykdė bendruomenę

Tačiau tokie pareiškimai supykdė mokytojų bendruomenę. Socialiniuose tinkluose mokytojus vienijančiose grupėse pasipylė komentarai, kad tokie sprendimai menkina mokytojo specialybės prestižą ir dar labiau sumenkins ir taip prastus moksleivių rezultatus.

„Suomijoje norint dirbti mokykloje privaloma turėti magistro laipsnį. Lietuvoje siekiama, kad mokytojams būtų neprivalomas pedagoginis išsilavinimas“, – stebėjosi komentatoriai.

„Bet Suomijoje mokytojo atlyginimas yra 4 tūkst. Eur, o gal ir daugiau, o Lietuvoje apie 800. Darbo krūvis didžiausias, moka kapeikas, dėl to jauni žmonės ir nenori eiti dirbti į mokyklas“, – komentavo pasisakymus kiti.

Bijo diskusijų

Portalo „Etaplius“ kalbinti esami ir būsimi pedagogai sakė, kad ministerija nedrįsta kalbėtis ir aiškintis tikrųjų priežasčių, kodėl į mokyklas neina dirbti tie, kurie jau turi pedagogo išsilavinimą arba tą specialybę, kurios gali mokyti.

„Neina arba nėra priimami mokyklų vadovų, ir tai atskira problema, nes direktoriaus galimai jaučia spaudimą priimti tuos, kurie prisitaiko prie diktuojamos pedagogo įvaizdžio mados, o kas jį formuoja? Ministerijos komunikacijos komanda, kuriai komunikacija svarbiau už dalykinį išsilavinimą ir dialogą“, – komentavo aukštą pedagoginį išsilavinimą ir patirtį turinti Rita (vardas ir pavardė redakcijai žinomi, – aut. pastaba).

„Paskutinis literatūros programų pavyzdys su „motyvuotai“ atrinkta ekspertų komanda ir visuotinės literatūros suskliaudimu rodo, kad neva bandydami reformuoti pedagoginį (literatūros) švietimą, ministerijos atstovai eina ne ta kryptimi, bet jie nedrįsta apie tai kalbėtis“, – mano specialistė.

Studijos nuvylė

Kita pašnekovė Marija (vardas ir pavardė redakcijai žinomi, – aut. pastaba) Šiaulių universitete įgijo magistro išsilavinimą, tačiau pedagogikos tuo laiku neįgijo. Po kelių metų moteris suprato, kad galbūt darbas mokykloje galėtų būti kaip viena iš karjeros galimybių, juo labiau, kad Šiauliuose trūksta pedagogų, tad darbą rasti nebūtų sunku.

Todėl moteris įstojo į išlyginamąsias pedagogikos studijas. Tačiau po kelių mėnesių studijų pagalvojo, kad padarė klaidą.

„Be pedagogo kvalifikacijos ne tik mokykloje neįsidarbinsi, bet negali dirbti vaikų stovyklose bei vykdyti kitos veiklos, tad pagalvojau, kad įgyti šią kvalifikaciją pravers gyvenime. Bet nuvylė studijų kokybė. Turėjome vienos dienos koncentruotas nuotolines paskaitas, kuriose nieko gero nesužinojome, ir po to liepė susirasti praktiką mokykloje. Be jokių gilesnių teorinių žinių ir suvokimo, įmetė tarsi nemokančius plaukti į sraunią upę ir kapstykitės“, – pasakojo pašnekovė.

Darbo krūvis

Marijos teigimu, nuo darbo mokykloje atbaido ir jos asmeninės patirtys – šeimoje yra ilgus metus mokyklose įvairų pedagogo darbą dirbančių giminaičių, draugų. Nedidelis atlyginimas, pasak Marijos, nėra pagrindinė priežastis, kuri demotyvuoja.

„Krūvis mokytojui neadekvatus. Tenka ne tik vesti pamokas, bet vakarais iki pusiaunakčio ir savaitgaliais taisyti pratybas, rašto darbus, kur dar pasirengimas pamokoms, planų rengimas. Kitose šalyse tokį administracinį darbą mokytojui padeda atlikti asistentai, mokytojo visas dėmesys tik į darbą su mokiniais ir ugdymo kokybę“, – pastebi moteris.

„Maža to, dar reikia atlaikyti spaudimą iš administracijos ir tėvų skambučius. Tėvai priekaištauja mokytojams, kad šie neišauklėja jų atžalų, nors tai patys tėvai į mokyklas atveda neišauklėtus ir neprižiūrėtus vaikus. Matant tokias darbo sąlygas net ir patyrę specialistai renkasi dirbti kitur, jaunimas, net ir pedagogikos studijas baigę pasuka kitur, tik ne į mokyklą“, – teigė pašnekovė.

„Dėl ko dar neina dalyką išmanantys specialistai mokyti? Nes bijo vaikų arba jų mamų, kurie yra sudievinami ir mažai kas nori apie tai kalbėtis“, – šią problemą pastebi ir Rita.

Analizuoja veiklos ypatumus

Kaip portalui „Etaplius“ teigė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Pedagogų veiklos skyriaus vedėja Nijolė Putrienė, mokytojo asistento pareigybės įvesti nėra planuojama. Pasak ministerijos atstovės, Lietuvoje įteisinta mokytojo padėjėjo pareigybė, bet jie labiau dirba su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais, tad į jų pareigas rašto darbų taisymas ir panašūs darbai neįeina.

„Kita vertus, mokyklos personalo valdymo klausimai yra mokyklos vadovo atsakomybė, ir, jeigu mokykla mano, kad toks specialistas būtų reikalingas, tai galėtų jį turėti“, – teigė N. Putrinienė.

Pasak ministerijos atstovės, ministerija šiuo metu analizuoja pedagogų rengimo ir pradedančių mokytojų veiklos ypatumus.

„Suprantame, kad didelis krūvis ypač būdingas jauniems pedagogams, kurie ką tik pradeda dirbti. Dėl to svarstoma įvesti mentorius. Jais taptų patyrę pedagogai, turintys ilgametę darbo patirtį. Mentorystę pradedantiesiems mokytojams šiuo metu baigiame išbandyti, tikėtina, kad ji taps privaloma visiems naujai pradedantiems dirbti mokyklose. Tačiau tai didesnio masto pokytis, kuris dar turi būti iki galo aptartas su socialiniais partneriais“, – atsakė N. Putrienė.

Dėmesys regionams

Kurį laiką Lietuvoje veikia „Renkuosi mokyti!“ programa, kurioje įvairių sričių specialistai gali mokyti moksleivius. Kaip portalui „Etaplius“ teigė programos vadovė Agnė Motiejūnė, prioritetas teikiamas būtent regionams ir šia programa siekia pritraukti žmones į tuos regionus, iš kurių jie kilę, bet vėliau išvykę.

„Pavyzdžiui, mūsų dabartinė dalyvė Audronė pati yra gimusi Stakliškėse, vėliau studijavo ir dirbo Vytauto Didžiojo universitete Kaune. O mes ją pritraukėm ir su mūsų programa ji grįžo mokyti ir gyventi į Stakliškes“, – pavyzdį pateikia programos vadovė.

Pasak A. Motiejūnės, pagal įstatymą mokytojais jau kurį laiką galėdavo dirbti žmonės neturintys pedagogo išsilavinimo, tačiau per du metus planuojantys jį įgyti, todėl su „Renkuosi mokyti!“ programa įstatymų pažeista nebuvo.

„Vienintelis išskirtinumas yra su pradinių klasių mokytojais. Tokiais mokytojais tapti galimybė yra tik Vilniuje dėl savivaldybės sudarytų sąlygų mūsų programai“, – teigė pašnekovė.

Į šią programą dažnai aplikuoja baigę politikos mokslus su siekiu mokyti istorijos, bet kol kas tokios galimybės neturi. Taip pat ir žurnalistai, kurie negali mokyti lietuvių kalbos, nors kompetencijos tą leistų.

„Esame susidūrę ir su atvejais, kai ekonomiką pabaigę asmenys nori mokyti matematikos, įvairių specialybių atstovai turi interesą mokyti etikos“, – teigia A. Motiejūnė.

Laužo mitą

„Iš tiesų, mes laužome mitą, jog nėra norinčių pasirinkti kelią švietime, pasirinkti mokyti, nes kasmet turime apie pusę tūkstančio į mūsų programą aplikuojančių žmonių. Netrūksta žmonių su magistro, daktaro laipsniais, žmonių, kurie turi daugiau nei 10 metų profesinės patirties didelėse įmonėse. Kodėl jie pasirenka mokyti? Dėl trijų pagrindinių priežasčių: prasmės (pridėtinės vertės sau ir visuomenei), asmeninio augimo ir bendruomenės“, – sako pašnekovė.