Pedagogų ir vaiko teisių gynėjų siekis – bendradarbiaujant spręsti vaiko teisių pažeidimus

Ugdymo procesas – viena iš esminių vaiko gyvenimo sričių, kurioje išryškėja galimi vaiko teisių pažeidimai. Kasdien į darželius ir mokyklas keliaujantiems vaikams tenka patirti įvairias smurto apraiškas, susidurti su patyčiomis, išgyventi neigiamus jausmus. Pedagogų pastabumas dažnai padeda išspręsti vaikams tenkančius rūpesčius arba laiku į juos sureaguoti, kreipiantis pagalbos į vaiko teisių apsaugos specialistus.

„Vaikai didžiąją dalį savo dienos praleidžia ugdymo įstaigose. Pedagogai – vieni tų žmonių, esančių arčiausiai vaikų. Jie mato jų kasdienę elgseną ir savijautą, kuri dažnai įspėja apie galimas problemas mokyklose ir šeimose. Pagirtina, kai pedagogai sugeba įžvelgti vaikus kamuojančias problemas ir informuoja mus dėl galimai pažeidžiamų vaiko teisių“, – teigia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Andželika Vežbavičiūtė.

Pastaruoju metu susitikimai su pedagogais, o ypač ugdymo įstaigų vadovais, vaiko gerovės srityje yra organizuojami gana dažnai, siekiant kad iškilusioms problemoms būtų pritaikytos savalaikės sprendimų priemonės ir stengiantis prevenciškai užkirsti kelią naujų rizikų formavimuisi.

Visai neseniai susitikime su Kauno ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovais susitikusi Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja A. Vežbavičiūtė, akcentavusi pedagogams taikomą būtinybę pranešti vaiko teisių gynėjams apie galimus vaiko teisių sprendimus pastebėjo, kad pastariesiems kyla įvairių klausimų ir neaiškumų, kaip elgtis tam tikrose situacijose, įžvelgiant šeimose kylančias problemas. Norint, kad pedagogai jaustųsi užtikrintai ir pasitikėtų vaiko teisių apsaugos specialistų kompetencija, artimiausiu metu žadama organizuoti susitikimą ir su bendrojo lavinimo įstaigų vadovais.

„Pedagogai domėjosi, kaip jiems elgtis, kai į ugdymo įstaigas atvyksta besiskiriančios poros, nesutariančios dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Taip pat jie įvardijo, jog tenka spręsti situacijas, kai nesutampa tėvų nuomonės dėl vaikų priežiūros ir auklėjimo. Nežinant, kaip tam tikrose situacijose pasielgti, ir išnaudojus savo ugdymo įstaigose turimus resursus – socialinius pedagogus ir psichologus – konsultacijas teikiame ir mes, – pažymėjo A. Vežbavičiūtė.

Daugiausia pranešimų – dėl galimo smurto prieš vaikus

A. Vežbavičiūtė teigia, jog bendradarbiavimas su pedagogais – itin svarbus, nes iš jų dažnai sulaukiama reikšmingos informacijos, apie kurią šeimoje siekiama nutylėti. Praėjusiais metais Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai sulaukė 59 pranešimų iš ugdymo įstaigų dėl galimai pažeidžiamų vaikų teisių.

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nurodyta, jog švietimo įstaigų darbuotojai, turintys pagrįstos informacijos apie daromą ar galimai padarytą nusikalstamą veiką vaiko atžvilgiu, privalo nedelsdami apie tai informuoti policiją ir (ar) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotą teritorinį skyrių.

Pasak A. Vežbavičiūtės, didžioji dalis pranešimų, gaunamų iš ugdymo įstaigų, yra susiję su vaikų patiriamu fiziniu ir psichologiniu smurtu bei jų nepriežiūra. Specialistės teigimu, fizinio smurto protrūkiai gali atsirasti tiek mokyklos teritorijoje, iškilus konfliktams tarp pačių moksleivių, tiek artimoje namų aplinkoje, kai prieš vaikus smurtauja jų gimdytojai ir kiti artimieji.

„Prieš kurį laiką mūsų skyriaus specialistus vienos Kauno ikimokyklinio ugdymo įstaigos pedagogė informavo, kad mergaitė namuose galimai patiria smurtą. Neramus ir išgąstingas moksleivės elgesys išdavė, kad ją kamuoja problemos, kurias gali padėti išspręsti tik suaugusieji. Pedagogė nedelsė ir laiku susisiekė su mumis“, – siektino bendradarbiavimo su ugdymo įstaigų darbuotojais pavyzdį įvardijo specialistė.

Anot jos, galima tik pasidžiaugti, jog mokytojos pastabumas ir atsakomybė už silpnesnįjį leido vaiko teisių apsaugos specialistams išsiaiškinti abejonių keliančio mažametės elgesio priežastis ir laiku pasirūpinti tiek jos pačios, tiek namuose buvusių kitų vaikų saugumu. Pasitvirtinus mokytojoms nuogąstavimams, jog šeimoje yra rimtų problemų, vaikai patiria galimą tėvų skriaudą, specialistai ėmėsi veiksmų – vertino vaikų situaciją šeimoje, suteikė vaikams laikiną, saugų prieglobstį, kol tėvams bus teikiama pagalba, padėsianti išspręsti juos kamuojančias bėdas.

Vaiko nepriežiūra – viena iš smurto formų

Dianos Raimondos Barauskienės, Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyresniosios patarėjos teigimu, be fizinio ir psichologinio vaikų patiriamo smurto, reikėtų atkreipti dėmesį ir į vaiko nepriežiūrą, kuri taip pat apima smurto sąvoką.

„Galima teigti, jog vaiko nepriežiūra, tai ilgalaikis bazinių vaiko poreikių – fizinių, psichologinių, emocinių ir socialinių – netenkinimas, dėl ko sutrinka normali vaiko raida. Tam tikri išoriniai veiksniai, pastebėti mokykloje, gali lengvai išduoti, kad vaikui reikalinga pagalba, kurią pirmiausia turėtų suteikti kasdien su vaiku bendraujantys pedagogai. Apie įtariamus vaiko teisių pažeidimus informuoti privaloma ir mus“, – pastebi D. R. Barauskienė.

Vaiko nepriežiūra – jo fizinis, socialinis, psichologinis ir emocinis apleistumas, pasireiškiantis tėvų nenoru, abejingumu bei negebėjimu pasirūpinti vaiko būtiniausiais poreikiais – užtikrinti jo saugumą, tinkamą mitybą, ugdymo procesą bei įgūdžių lavinimą, sudaryti sąlygas nuoširdžiam bendravimui šeimoje bei vaiko nuomonės ir jausmų išsakymui, padėti spręsti jo asmenines problemas. Specialistė primena, kad apie vaiko nepriežiūrą gali signalizuoti netvarkinga ir nešvari jo apranga, nuo jo sklindantis nemalonus kvapas, kamuojantis alkis ir troškulys, įvairūs parazitai.

Per praėjusiuosius metus Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriuje užfiksuoti 93 vaiko nepriežiūros atvejai.

Pasak D. R. Barauskienės, vaiko teisių apsaugą būtina užtikrinti visose srityse, o švietimo – ypatingai. Tad bendradarbiavimas tarp vaiko teisių apsaugos specialistų ir švietimo bendruomenės turi vykti periodiškai ir aktyviai, siekiant, jog vaikas mokykloje ar darželyje gautų ne tik reikiamų žinių, bet ir būtų tinkamai pasirūpinta jo poreikiais bei interesais.