Pažinti gimtąjį kraštą

Smagu, kad žmonės siekia pažinti ne tik tolimus kraštus, bet ir savo artimą aplinką, kurioje taip pat galima atrasti malonių netiktumų. Šiame straipsnyje - apie tai, su kokiais istorijos, gamtos ir kultūros paveldo objektais susipažino mūsiškis Pensininkų klubas, keliaudamas po savąjį - Kaišiadorių rajoną.

Viena senjorų išvykų buvo skirta daliai rajono pažinti. Kelionėje, kuri buvo kupina netikėtumų, jiems padėjo Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centro turizmo vadybininkas Aurelijus Balčiūnas. Pasirodo, rajone dar liko vietų, kurios buvo neaplankytos. Pradžia – ryto tyla pasitikęs Mergakalnis, viena gražiausių legendomis apipintų rajono vietų. Nuo jo viršūnės atsiveria Kauno marių, kurių pradžios šešiasdešimtmetį ne taip seniai minėjome, panorama.

Legenda sako, kad kažkada, kai dar mes nieko nežinojome apie Kauno marias, vieno kilmingo žmogaus dukra įsimylėjo vargšą arklininką. Meilė nebuvo laiminga – šeimininkas arklininką išsiuntė į rekrūtus, o mergina, pasikinkiusi žirgus, nuo aukšto skardžio nėrė į Nemuną. Ir netgi dabar, kai mariomis naktį driekiasi Mėnulio takas, galima matyti merginą, šukuojančią plaukus ir dainuojančią...

Lašinių piliakalnis sužavėjo skardžiais, šalia tekančia netikėtai plačia Strėva, o Maisiejūnai pakerėjo gimtojo krašto panorama. Būtent šiose apylinkėse 1348 m. vasario mėnesį Lietuvos didžiosios kunigaikštystės kariai patyrė rimtą pralaimėjimą prieš kryžiuočius. Daugeliui keliautojų nebuvo žinomas Tadaravoje esantis Pirmajame pasauliniame kare žuvusiems vokiečių ir rusų kariams skirtas paminklas.

Tai vokiečių pastatyta bendra amžinojo poilsio vieta, skirta ir saviems, ir priešams, žuvusiems mūšio lauke. Palaidoti jie drauge – karas išlygų pagal tautybę nedaro. Gravitacinė kalva veikia! Daug malonių emocijų sukėlė važiavimas įkalnėn Maisiejūnų apylinkėse esančioje kalvoje. Juk tikrai neįprasta riedėti į kalną. Kruonis – partizanų kovų įamžinimo vieta ir ilgą istoriją turintis miestelis.

Aplankytas Gojaus miške esantis partizanams skirtas memorialas pakvietė susikaupti, pagerbti žuvusius kovotojus už krašto laisvę. Keliautojai pasidalino įspūdžiais apie kiekvienais metais vasario 15 dieną vykstantį išskirtinį renginį Kruonyje, skirtą Lietuvos nepriklausomybei ir žuvusiems už ją. Kruonio miestelio centrinė aikštė – palikimas senojo tradicinio centrinės miesto dalies planavimo, kuomet į centrinę aikštę atveda visi pagrindiniai keliai. Tokioje vietoje ir reikia kalbėti apie miestelio istoriją, jo išskirtinumus.

Kaipgi nepaminėti įspūdingų renesanso laikotarpio šlovingosios Oginskių giminės rūmų, kuriuos, deja, sugriovė Napoleono kariuomenė, arba Švedijos karaliaus Karolio XI sprendimo nusiųsti Upsalos universiteto profesorių į Kruonį, kad šis išžvalgytų „vieną žydų sektą, vadinamą karaimais“? O kokia išskirtinė Kruonio bažnyčia, kuri statyta Oginskių dar 17 amžiuje kaip Unitų cerkvė... Gražus kelias veda į Darsūniškį, vienintelį miestelį Lietuvoje visus keliautojus iš visų trijų pusių įvažiuojančius pasitinkantį vartais.

Miestelis mena Vytautą ir Jogailą, pirmuosius šaunamojo ginklo šūvius Lietuvos teritorijoje, didelį švedų kariuomenės pralaimėjimą Šiaurės karo metu, paskutinį Europoje žinomą raganų teismą. Dabar keliautojus sutinka gražiai sutvarkyta aplinka, kviečianti pabūti miestelyje. Netrukus kelyje dar viena išskirtinė bažnyčia – Kalvių šv. Antano Paduviečio. Tai viena iš dviejų visoje Lietuvoje esančių rotondinės architektūros bažnyčių, statyta 19 a. pradžioje. Statybas fundavo tuometis Kalvių dvaro savininkas Tomas Vavžeckis, vienas iš 1794 m. vykusio Tado Kosciuškos sukilimo vadovų. Puikų įspūdį paliko Kalvių apylinkių gamta, bendruomenės veikla gražinant kaimą.
Kiek emocijų buvo Dūdiškių cerkvėje – susitiko seni pažįstami: Kondratas Kudrešovas ir buvusi jo mokytoja Genutė Šidiškienė. Kiek daug sužinota apie Dūdiškių sentikių bendruomenę, cerkvės istoriją, ne vienas keliautojas pasakojimuose atrado pažįstamų žmonių. Buvusioje Mičiūnų mokykloje, šiuo metu bendruomenės namuose, dar vienas neeilinis susitikimas: Genutė Šidiškienė pateko į buvusių bendradarbių mokytojų Albinos ir Broniaus Pašvenskų glėbį. Buvo apie ką pakalbėti...

Į pokalbį įsitraukė visi keliautojai. O kaip kitaip – juk tiek prisiminimų sužadino ir susitikimas, ir mokykloje esantis muziejus! Koks entuziazmas, šiluma ir gėris visų akyse. Papildomos geros energijos diskusijoms įnešė ir Aldona Kamantauskienė, buvusi šios mokyklos ir mokytojų Pašvenskų mokinė, visur spėjanti Nemaitonių apylinkės kultūrinės veiklos organizatorė. Nors buvo nelengva, bet keliautojai atsisveikino su svetingais Mičiūnų mokyklos mokytojais ir palinkėję jiems energijos, ilgų gyvenimo metų, iškeliavo link Žiežmarių Žiežmariai 2019 m. tapo Mažąja Kauno apskrities kultūros sostine.

Tai - miestas su turtinga istorija. Ne veltui 2013-2015 m. Žiežmariuose vyko dideli archeologiniai kasinėjimai, kurių metu surinkta apie 6000 radinių, kalbančių apie miestiečių gyvenimą pradedant XVI a. Dalis tų radinių – unikalūs. Tai vienintelis rajono miestas, centrinėje aikštėje turėjęs rotušės pastatą, vienintelis miestas rajone, kuriame yra paminklas Laisvei, statytas dar tarpukaryje, 1991 m. atstatytas. Žiežmariuose stovi viena iš keturiolikos medinių Lietuvoje esančių sinagogų. Žiežmariai žinomi ir tuo, kad jų vaitui 1792 m. švenčiant savivaldos teisių suteikimą, nukando nosį...

Stabtelta prie Mažųjų Vladikiškių kapinaičių. čia palaidoti žymiosios Romerių giminės atstovai, kurių dvarų buvo aplink Kaišiadoris, žymiausias tų dvarų buvo Vladikiškių dvaras, šiuo esantis Stasiūnų kaimo ribose ir išgyvenantis tikrai ne geriausius laikus... Kelionė leido pamatyti Kaišiadorių rajono grožį, pajusti žmonių gerumą, dar kartą parodė, kad mūsų rajonas tikrai įdomus keliautojams. Keliautojai nuoširdžiai dėkoja: klebonui Robertui Mikalauskui, svetingai priėmusiam Kruonio ir Kalvių bažnyčiose; mokytojams Albinai ir Broniui Pašvenskams ir Aldonai Kamantauskienei, leidusiems pajusti mokyklos šilumą; energingajam Kondratui Kudrešovui, skyrusiam laiko susipažinti su sentikių bendruomenės maldos namais, bendruomenės gyvenimu ir už galimybę sugrįžti linksmon praeitin.

Aurelijus Balčiūnas

Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centro turizmo vadybininkas
E. Chaninos nuotr.