Pažinkime Šiaurės šalių gamtą

Lapkričio 14–18 dienomis Zarasų rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje ir struktūriniuose padaliniuose tradiciškai buvo paminėta Šiaurės šalių literatūros savaitė, kurios tikslas puoselėti garsinio skaitymo ir šiaurietiško pasakojimo tradiciją, populiarinti šių šalių literatūrą, prisidėti prie skaitymo skatinimo.

Šių metų Šiaurės šalių literatūros savaitė kvietė skaityti apie Šiaurės šalių gamtą. Meilė ir pagarba gamtai yra giliai persismelkusi mūsų kultūroje ir užima svarbią vietą Šiaurės šalių literatūros ir pasakojimų tradicijose. Šiaurietiška gamta mus ne tik sieja, bet ir byloja mums apie įvairovę ir turtingumą atšiauriame Žemės lopinėlyje. Per pandemiją netekę galimybės keliauti į pamėgtus tropinius paplūdimius ėmėme labiau domėtis savo kraštais – ugnikalniais vakaruose, ledynais šiaurėje, geltonai švytinčiais rapsų laukais pietuose ir tūkstančiais ežerų rytuose. Žmogaus ryšys su gamta yra pagrindinės šių metų skaitymams atrinktų knygų temos.

Šios savaitės metu skaitymai vaikams „Auštant“ vyko Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijoje. Viešosios bibliotekos bibliotekininkė Liudmila Vaitavičienė kartu su 5-6 klasių mokiniais skaitė autorių Malin Kivelä ir Martin Glaz Serup paveikslėlių knygą „Jei sutiktum lokį“. Šilto humoro pilna knygelė nagrinėja klausimą, ką reikėtų daryti sutikus lokį. Žmogaus ir lokio susitikimas yra aprašomas žaismingai rimtai, visas pasakojimas balansuoja tarp faktų ir išmonės. Knyga nominuota Šiaurės Tarybos Vaikų ir jaunimo literatūros premijai 2022. Po skaitymų mokiniai dalijosi linksmomis istorijomis bei nuotykiais. Įdomūs pašnekesiai apie šiaurės gamtą ir ją puošiančius augalus bei gyvūnus neaplenkė ir Zarasų vaikų dienos centrą „Draugai“.  Ligoninės padalinio bibliotekininkė paruošė įdomią viktoriną ir kartu su edukacijos dalyviais piešė linksmiausius lokius, nes pasak vaikų, šiaurėje tik tokie ir gyvena.

Prie skaitymo skatinimo iniciatyvos prisidėjo Imbrado, Antalieptės, Dusetų, Samanių, Salako, Turmanto, Sadūnų bibliotekų skaitytojai ir lankytojai. Jaukiai ir šiltai susėdę prie kvapnaus pyrago ir garuojančios arbatos puodelio, „sutemų valandą“, žvakių šviesoje skaitė Patrik Svensson knygą „Apie ungurius ir žmones“. Šių metų skaitymams siūloma knyga pasakoja apie paslaptingąjį ungurį ir tuo pačiu apie rašytojo ryšį su tėvu bei kaip judviejų ryšį sustiprino mįslingiausia pasaulio žuvis. Ilgus metus mokslininkams nepavykdavo įminti ungurio mįslės – kur jie veisiasi, poruojasi, miršta. Autorius pasakoja istoriją apie ant išnykimo ribos esančią rūšį, grožinius intarpus pindamas su mokslo populiarinimo tekstais. Skaitytojas kviečiamas leistis drauge į autoriaus vaikystės prisiminimus šalia lėtai tekančios upės ir laukinio gluosnio. Ten, šiaurietiškoje gamtoje, tėvą ir sūnų jungia tylus bendrystės jausmas.

Antazavės padalinyje buvo parengta knygų paveikslėlių parodėlė „Trolių Mumių gėlės ir medžiai“.  Švedų rašytojos Tuvės Janson knygose ne tik aprašomi linksmi trolių Mumių nuotykiai, kelionės, bet ir aplinka, kurioje jie gyvena ir kokiomis gamtos gėrybėmis naudojasi. Bibliotekos lankytojai sužinojo ir pamatė, kad svarbiausias medis trolių gyvenime yra eglė. Troliams reikia suvalgyti puodelį eglių spyglių, kad galėtų miegoti tris mėnesius. Be obels negalės troliai virti marmelado ir gaminti obuolių tyrės, be mėtų-saldainių, be rožės žiedų-pasipuošti, be vandens lelijų ir laukų orchidėjų-būti laimingais.

Šiaurės gamta, nors ir atšiauri, bet yra dosni. Tik ją reikia pažinti. Nors iš mažų spalvotų paveikslėlių. Nors kartą per metus.

Nuotraukos iš bibliotekos archyvo