Pažangus gydymas sugrąžino mažajai Urtei galimybę kvėpuoti

Metukų Urtė šiandien džiaugiasi vaikyste – gali drąsiai maudytis, keliauti prie jūros, tarti pirmuosius žodžius. Dar neseniai jos kvėpavimą palaikė tracheostominis vamzdelis, o kalbos, verksmo ar juoko garsų tėvai neturėjo progos išgirsti. Įprastą kvėpavimo takų funkciją mergaitei padėjo atkurti sudėtinga operacija taikant CO₂ lazerį.

Urtei buvo vos penkeri mėnesiai, kai ji sunkios būklės pateko į Kauno klinikų Vaikų intensyvios terapijos skyrių. „Tada ir įvyko mūsų pirmoji pažintis“, – prisimena Vaikų cistinės fibrozės ir kitų retų kvėpavimo sistemos ligų kompetencijos centro vadovė, gydytoja vaikų pulmonologė prof. Valdonė Misevičienė. „Urtė buvo konsultuota dėl sunkios kvėpavimo takų infekcijos, komplikuotos ūminiu kvėpavimo nepakankamumu. Nuo pat pradžių buvo aišku – situacija sudėtinga.“

Mergaitei dar naujagimystėje diagnozuota II tipo laringomaliacija – įgimta viršutinių kvėpavimo takų patologija, kai gerklose esančios struktūros įkvėpimo metu subliūkšta ir trukdo kvėpuoti. Kvėpavimo sutrikimai pasireiškė iškart po gimimo, todėl reikėjo gydymo Naujagimių intensyvios terapijos skyriuje ir kvėpavimo palaikymo aparatų. Mergaitė gimė kiek anksčiau laiko, turėjo ir kitų sveikatos sutrikimų.

Nors taikant kompleksinį gydymą jos būklė pagerėjo ir ji išleista namo, kvėpavimas bei mityba ir toliau kėlė iššūkių, lėtėjo augimas. Sugrįžus į ligoninę paaiškėjo, kad kvėpavimo takai kolonizuoti vaistams atspariomis bakterijomis, nustatytas lėtinis kvėpavimo nepakankamumas, kurį lėmė ilgalaikis apsunkintas kvėpavimas per viršutinius takus.

Būklę pavyko stabilizuoti tik skyrus rezervinius antibiotikus ir taikant dirbtinę plaučių ventiliaciją. Tapus aišku, kad vien Urtės pastangų kvėpuoti nebeužtenka, daugiadalykė komanda, pritarus šeimai, nusprendė įvesti tracheostominį vamzdelį – taip buvo atvertas naujas kelias kvėpavimui. Operaciją tuo sudėtingu laikotarpiu atliko doc. Artūras Kilda, Kauno klinikų Vaikų chirurgijos klinikos Vaikų urologijos sektoriaus vadovas.

Po operacijos Urtės būklė pamažu ėmė gerėti. Ji toliau buvo gydoma Kauno klinikose, dalyvaujant ne tik gydytojams vaikų pulmonologams ir chirurgams, bet ir daugiadalykės komandos specialistams. „Labai džiaugėmės šeimos, ypač mamytės, pozityvumu. Ji ne tik puikiai suprato situaciją, bet greitai ir drąsiai išmoko prižiūrėti mažylę, visada buvo kupina optimizmo ir žinojo – tai tik laikina stotelė“, – sako prof. V. Misevičienė.

Toliau Urtė buvo aktyviai prižiūrima Kauno klinikų Vaikų chirurgijos klinikoje – čia jai reguliariai keistas tracheostominis vamzdelis, atlikta bronchoskopija įvertinant kvėpavimo takų būklę, nuolat stebėta klinikinė situacija. „Mūsų tikslas buvo užtikrinti kuo saugesnį kvėpavimą ir sudaryti sąlygas tolesniam gydymui“, – sako doc. dr. Aušra Lukošiūtė-Urbonienė, Kauno klinikų Vaikų chirurgijos klinikos Vaikų chirurgijos skyriaus vadovė.

Kai Urtė sustiprėjo ir paaugo, jai buvo suplanuota sudėtinga chirurginė operacija – supraglotoplastika. „Unikali operacija atlikta naudojant mikroskopą ir CO₂ lazerį, siekiant pašalinti pakitusias gerklų struktūras ir suformuoti pakankamai erdvės kvėpavimui. Jos metu pašalinti pakitę ir pertekliniai gerklų audiniai taip sukuriant pakankamai vietos kvėpavimui. Dėl kvėpavimo takų jautrumo ir polinkio randėti, prireikė dviejų operacijų“, – paaiškina operaciją atliktusi doc. Nora Ulozaitė-Stanienė, Kauno klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos gydytoja otorinolaringologė.

Praėjus keliems mėnesiams po antrosios operacijos, buvo priimtas sprendimas pašalinti tracheostominį vamzdelį. Kitą dieną Urtė jau išvyko namo – šįkart garsiai verkianti. „Kai jai išėmė vamzdelį, Urtė pradėjo guguoti. Net pati išsigando savo balso, pradėjo verkti, nes nesuprato, iš kur sklinda tie garsai“, – šypsosi Urtės mama.

„Buvo prognozių, kad ji nevaikščios, nekalbės, nevalgys. Tačiau visko mokosi – ir kvėpuoti, ir kalbėti. Dabar Urtė – judri, balsinga mergaitė“, – sako Urtės mama Gailutė ir dėkoja visam Kauno klinikų personalui, prisidėjusiems prie durkos gydymo, ypač gydytojai: „doc. N. Ulozaitė-Stanienė visada skirdavo laiko, skambindavo, domėjosi ir nuoširdžiai rūpinosi mano dukra.“

Kauno klinikose kasmet gydomi 20 vaikų, sergančių laringomaliacija. Pasitelkiant pažangius chirurginius metodus, mažiesiems pacientams užtikrinamas šiuolaikiškas gydymas ir suteikiama galimybė augti be kvėpavimo sutrikimų bei džiaugtis visaverčiu gyvenimu.

„Labai svarbu, kad vaikai, kuriems atsiranda susirūpinimą keliantys ir gyvenimo kokybę trikdantys simptomai, kuo skubiau patektų į specializuotus centrus, kuriuose galima išsamiai įvertinti būklę, tiksliai nustatyti diagnozę ir laiku paskirti inidividualizuotą gydymą“, – priduria prof. V. Misevičienė. –  Net ir atlikus sėkmingą operaciją, dažnai pacientą reikia toliau stebėti dėl ilgalaikių pasekmių po patirtų būklių ir laiku užkirsti kelią nepageidaujamoms situacijoms“.