Pažangiame ūkyje senos tradicijos ir šimtamečiai pastatai

Alytaus rajono Krokialaukio seniūnijos Daugirdų kaime Vilės ir Vidmanto Navickų sodyba išsiskiria – joje dera pažangus ūkis ir šimtmečius bei ne vieną ūkininkų kartą skaičiuojantys pastatai ir technika. 27-erius metus plėtodami pieno ūkio veiklą, ūkininkai neapleidžia ir senųjų pastatų, kuriuos saugo ir didžiuojasi.

Išplėstas ūkis – kryžkelėje

„Ūkis įkurtas 1992 m. Kai su vyru sukūrėme šeimą, nuo pirmų dienų stengėmės plėtoti pienininkystės ūkį. Tų karvyčių buvo labai mažai, pradėjo nuo dviejų. Banda plėtėsi, ir šiandien turime, ką turime“ , – sako ūkininkė Vilė Navickienė. Dabar mechanizuotame pieno ūkyje – per du šimtus karvių, auginama daugiau kaip 100 telyčaičių.

Ūkininkams reikėjo įdėti daug pastangų, kad ūkis išaugtų iki šiandienos. Jame taikomos naujovės, numatyta plėtra. Nors sumanymai įgyvendinami ne taip jau lengvai, Vidmantui ir Vilijai Navickams niekada nebuvo kilę minčių ūkio atsisakyti. „Vis tik iš karvės galima gyventi, žinoma, jei didesnis ūkis. Smulkiems sunkiau. Pienovežiui atvažiavus į ūkį daug maloniau pasiimti didesnį kiekį pieno negu dešimt litrų“ , – sako ūkininkas. Pasak jo, derybų dėl pieno supirkimo kainos nėra. „Niekas nesileidžia į kalbas, gali derėtis, kiek nori, bet pasakė supirkėjas, kad tiek mokės ir viskas.“

Dalis Navickų pieno ūkio fermų statytos 2002 m., nemaža dalis rekonstruota 2011 m. Tačiau ūkininkė sako, kad jų ūkis atsidūręs kryžkelėje – nedidelė pieno kaina, trūksta darbuotojų, dar 2018 m. vasario mėnesį pradėtiems statybų projektavimo darbams neturi leidimo.

„Nežinome kaip pasielgti toliau. Užsitęsęs statybų projekto derinimas, maža pieno supirkimo kaina, trūksta darbuotojų. Todėl svarstome, ar plėsimės, ar sustosime ir stovėsime vietoje. Jeigu plėsimės, galvojame laikyti apie 300 melžiamų karvių, norime palengvinti darbo sąlygas ir pagerinti gyvulių gerovės sąlygas“ , – sako ūkininkė V. Navickienė. Ji pabrėžia, kad vien ūkio plėtrai skirto statybų projekto dokumentai yra tvarkomi labai ilgai, todėl šiek tiek nerimauja dėl statybų. „Jau vien tik popieriniai reikalai yra tvarkomi be galo ilgai. Tai kažkaip net ir patys bijome žengti sunkų statybų žingsnį ir turėti didelių įsipareigojimų bankams“ , – sako moteris.

Pasak ūkininkų, plėsti ūkį ir statyti naujus pastatus reikėtų, nes turi didelį kiekį veršingų telyčių, tad neturėdami papildomai patalpų, neturės, kur jų laikyti. „Jei nestatysime statinio, būsim priversti jas realizuoti. Tai yra skausmingas žingsnis ūkiui, nes telyčios yra aukštos veislinės vertės ir parduoti jų labai nesinorėtų“ , – sako V. Navickienė.

Pasak ūkininkės, karvių produktyvumas vidutinis, iš vienos melžia daugiau kaip 8 tūkst. kilogramų per metus. Ūkininkai labai rūpinasi telyčių sveikatingumu, vertina gyvulio ilgaamžiškumą. Ganiavos laikotarpiu melžiamų karvių gano mažą dalį vien dėl darbo rankų stygiaus, be to ir patys gyvuliai ne visada nori eiti į lauką. „Kai vasarą temperatūra būna apie 30 laipsnių karščio, karvės pačios nenori išeiti iš patalpos į lauką, joms tvarte yra geriau, o ir mums patiems yra daug lengviau, kai galvijai lieka tvartuose“ , – sako ūkininkė.

Pašaru ūkininkai pasirūpina, kad jo nestigtų, tačiau šiemet turėjo sunkumų. Praėjusių metų vasarą užsitęsusi sausra išdegino žolę, tad vasario mėnesį teko pirkti nemažai šienainio. „Brangu, neekonomiška, bet kito kelio nebuvo“ , – sako Vilija.

Į pagalbą – parama

Ūkininkai ūkio plėtrai pasinaudojo teikiamomis paramomis. Dalyvaudami Kaimo plėtros programose, SAPARD programoje įsigijo technikos.

Vidmanto ir Vilijos Navickų ūkininkavimo pradžią mena mažas DT 20 markės traktorius, pakabintas po stogeliu. Ūkininkai jį saugo kaip reliktą. „Tai pirmas ūkio traktorius. Su juo pradėjome ūkį. Pirkome jį seną ir dėvėtą. Pagal gamybos metus traktorius yra su manimi kartu gimęs“ , – pasakojo V. Navickas.

Pieno ūkyje įspūdį daro ir aplinka. Ūkis gražiai apželdintas, jame dera nauji ir seni pastatai, kurie mena penktąją Navickų giminės kartą. Kitapus naujo ūkininkų namo stovi senas raudonų plytų nemažai istorijos menantis pastatas. Kaip sakė Vidmantas, senasis pastatas pastatytas 1870 metais. „Pastatui 150 metų, jeigu aš penkta karta, tai jau reikia skaičiuoti, kiek prodėdžių jį prižiūrėjo. Visą laiką buvo prižiūrimas, dabar jau uždėtas trečias stogas“ , – su pasididžiavimu pasakoja apie senąjį namą V. Navickas, kuriame užaugo ir jis pats.

Name dabar gyvena Vidmanto tėvukai ir teta. Kol pasistatė naują namą, senajame gyveno ir Vidmantas su Vilija, jame augo ir jų trys dukros. Viena iš jų gyvena su tėvais ir padeda ūkyje.

Ūkyje šalia modernių fermų išsiskiria ir pastatas, kuris drėbtas iš molio 1937 metais. „Tuometiniai šeimininkai už jį gavo didelę premiją. Tais laikais jis nemažai kainavo, nes viskas buvo padaryta pagal projektą. Viename gale buvo kiaulininkas, kitame buvo laikomos karvės. Pastate įrengta srutų duobė taip, kad ir dabar veikia“, – apie senąjį pastatą, kurį nuo aplinkos poveikio ir irimo ūkininkai uždengė nauju stogu, pasakojo V. Navickas. Šiandienos ūkininkai šalia modernių ūkio pastatų esantį 80 metų pastatą tai pat įdarbino – jame laiko šieno rulonus.