Paviešinta, kiek uždirba studijuojantys ir baigę skirtingus mokslus Lietuvoje

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) sukūrė internetinį įrankį, kuris kiekvienam nemokamai leidžia pasižiūrėti, kiek uždirba studijuojantys ir baigę skirtingus mokslus Lietuvoje.

„Būsimiems studentams galime pasakyti, koks šiuo metu yra vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje pagal studijų kryptis. Vadinasi, rinkdamiesi profesijas jie gali pasižiūrėti - kiek uždirbtų pradėję dirbti studijų metu, iškart po jų ir kaip sparčiai ar nesparčiai kils atlyginimas dirbant toliau“, - Eltai sakė MOSTA Inovacijų politikos analizės skyriaus vadovas, einantis direktoriaus pareigas Ramojus Reimeris.

Naujovę MOSTA pristatė tarptautinėje mokymosi, žinių ir karjeros planavimo parodoje „Studijos 2018. Įjunk ateitį“.

Nemažai mugės dalyvių domėjosi, kaip sekasi baigusiems informacinių sistemų studijas, tad R. Reimeris šią programą pasirinko pavyzdžiu, Eltai demonstruodamas įrankį, kurį galima rasti čia: www.mosta.lt/lt/interaktyvus-duomenys.

2014 metų absolventų duomenys rodo, kad, palyginti su Lietuvos atlyginimų vidurkiu, tuomet bakalauro studijas baigusių informacinių sistemų absolventų vidutinis atlyginimas per dvejus su puse metų augo iki 1700 eurų.

„Vidutinis 2014 metų informacinių sistemų absolventų atlyginimas jiems studijuojant siekė 700 eurų. Vadinasi, dar besimokydami jie gavo panašų atlygį, kaip vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje“, - komentavo MOSTA politikos analitikė Jogilė Miežienė.

Kaip pastebi pašnekovė, tai viena iš priežasčių, kodėl informacinių sistemų studentai dažnai nebaigia mokslų - jau studijų metu jų atlyginimas yra palyginti aukštas, o tai labai vilioja į darbo rinką.

„Pasižiūrėjus, kaip sekėsi 2016 metų informacinių sistemų studijos programos absolventams, matyti, kad jų atlyginimai sparčiai augo dar iki mokslų baigimo, vos gavę diplomus jie jau galėjo tikėtis gauti vidutinį Lietuvos darbo užmokestį už darbą“, - rodė J. Miežienė.

Pasak MOSTA vadovo, dalis dirbančių studentų augančiu atlyginimu gali džiaugtis jau studijuodami, tačiau pasirinkusieji darbo rinkoje mažiau paklausias studijų programas studijų metu uždirba mažiau nei Lietuvos atlyginimų vidurkis, ir tik baigus studijas jų atlyginimai didėja.

Kaip pabrėžė R. Reimeris, MOSTA sukurtu įrankiu nemokamai gali naudotis visi abiturientai, rinkdamiesi studijų programą.

„Pavyzdžiui, nemažai į studijų mugę atvykusių abiturientų domėjosi, kiek uždirba baigusieji politikos mokslus. Kadangi galime išfiltruoti konkrečią instituciją, pasižiūrėjome, ką rodo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) absolventų duomenys“, - pasakojo J. Miežienė.

„Sodros“ duomenimis, kuriuos susistemino įrankio kūrėjai, 2,5 m. po studijų 2012 metų TSPM absolventų laidos atlyginimų vidurkis šiek tiek viršija 1000 eurų.

Kaip komentavo politikos analitikė J. Miežienė, šių specialistų atlyginimų kilimas nėra labai staigus, bet nuoseklus.

Pasižiūrėjus, kaip VU TSPMI 2016 metų laidos absolventams sekėsi uždirbti studijuojant, akivaizdu, kad net ir studijų baigimo metu pasirinkusiųjų politikos mokslus vidutinis atlyginimas nebuvo labai aukštas.

„Dirbusiųjų vidutinis atlyginimas siekė apie 500 eurų. Tačiau ne visi studijuojantys VU TSPMI dirbo pagal specialybę“, - atkreipė dėmesį analitikė.

Kiek žemiau atlyginimų kitimo kreivės ji rodė grafikus su informacija, kokiuose darbuose dirbo pasirinktos studijų programos studentai.

„Tai leidžia matyti, kad dalis VU TSPMI studentų dirbo žemesnės kvalifikacijos darbą, už kurį mokama mažiau, ir tai negalėjo neturėti įtakos bendram dirbančių TSPMI studentų darbo vidurkiui. Kaip rodo MOSTA įrankis, didesnė pusė 2016 metų laidos TSPMI studentų dirbo aukštesnės kvalifikacijos darbuose, mažiau nei pusė - žemesnės kvalifikacijos darbuose“, - rodė J. Miežienė.

R. Reimeris sukurtu įrankiu patarė naudotis kritiškai. „Skirtinguose regionuose atlyginimai kiek skiriasi. Pavyzdžiui, ekonomistai Kaune uždirbs mažiau nei Vilniuje, dėl to gali atrodyti, kad Kauno mokyklos parengia specialistus, kurie mažiau uždirba, nei baigusieji Vilniaus mokyklas. Tačiau reikėtų įvertinti, kad jų atlyginimai gali būti kiek mažesnis vien todėl, kad liko Kaune“, - pateikė pavyzdį MOSTA vadovas.

Kaip sakė R. Reimeris, yra studijų programų, kurioms regioniškumas įtakos neturi - visų absolventų atlyginimai panašiai aukšti, o jei panašiai žemi, galima daryti išvadą, kad tų studijų krypčių absolventai darbo rinkoje nėra labai paklausūs.

„Mūsų sukurtas įrankis leidžia numanyti, kad specialistų, kurių atlyginimai kyla staigiai ir yra dideli, stinga. Galėtume padaryti ir tokią analizę, tačiau šis įrankis specialistų poreikio ar stygiaus skirtinguose regionuose neparodys“, - pabrėžė MOSTA vadovas.

Galimybę pasižiūrėti, kiek 2012-2016 metais darbo užmokestis keitėsi studijuojant skirtingose studijų kryptyse ir skirtingose institucijose, kokie atlyginimai buvo studijų baigimo metu ir kaip keitėsi pirmaisiais keliais darbo metais, MOSTA sukūrė prieš 3-4 mėnesius, eksperimentuodami su duomenimis ir pristatė 16-ojoje tarptautinėje mokymosi, žinių ir karjeros planavimo parodoje „Studijos 2018. Įjunk ateitį“, kuri ketvirtadienį atidaryta Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“.

Kaip skelbė ELTA, mugėje prisistato Lietuvos ir užsienio profesinės, aukštosios, universitetinės neformaliojo ugdymo mokyklos. Kaip planuoti savo karjerą ir kokias studijas rinktis, svarstyti ir diskutuoti mokiniai kviečiami 200 renginių, kurie vyks iki šeštadienio vakaro.

Parodoje veikia nauja tematinė salė „Renkuosi pažangią Lietuvą“, kurioje pristatomos perspektyvios, aukštos kvalifikacijos specialistų poreikį atitinkančios specialybės, demonstruojami pažangūs technologiniai sprendimai, inovacijos ir mokslo idėjos.

Besidomintys naujomis technologinėmis specialybėmis iš arti galės pažvelgti į šiuolaikinę inžineriją, moderniausias informacines technologijas, aviaciją.

Vienoje iš parodos erdvių - karjeros planavimo mugė „Renkuosi profesiją“. Čia moderniose ir atnaujintose ekspozicijų salėse jaunimui nuo 14 metų pristatomos Lietuvos darbo rinkai aktualios profesijos.

Karjeros planavimo mugėje ir nacionaliniai profesinio meistriškumo konkursai, kuriuose savo įgūdžius ir kūrybiškumą demonstruoja virėjo ir automechaniko specialybių mokiniai iš skirtingų Lietuvos profesinio mokymo įstaigų.

Restoranų virtuvių ir autoservisų įrangą galės išmėginti ir parodos lankytojai.

Antrą parodos dieną, penktadienį, 11 val., Konferencijų salėje 5.1 vyks diskusija apie profesijų pasirinkimą abiturientams „Bilietas į ateitį“ - apie perspektyvas Lietuvoje, brandos egzaminus, priėmimą studijuoti, studijų kokybę.

Diskusijoje dalyvaus švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas, Ministro Pirmininko patarėja švietimo, mokslo ir kultūros klausimais Unė Kaunaitė, „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Mantas Katinas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis, Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Eigirdas Sarkanas, Nacionalinio egzaminų centro (NEC) ir Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendram priėmimui organizuoti (LAMA BPO) atstovai.

ELTA