Paveldosaugai vertinant istorinius pastatus Alytuje, savivaldybė jų griauti neleis

Verslui siekiant nugriauti Alytuje esančius pastatus, Lietuvos didžiosios kunigaikštystės (LDK) laikais galėjusius priklausyti miesto karališkajai ekonomijai, savivaldybė dėl jų griovimo spręsti žada tik gavusi paveldosaugininkų vertinimą.

Šiuo metu šalia Nemuno, Šilelio gatvėje, esančius pastatus Kultūros paveldo departamentas (KPD) vertina, spręsdamas, ar juos reikia įtraukti į Kultūros vertybių registrą.

Galutinį vertinimą Alytaus valdžia tikisi turėti rugpjūčio pabaigoje.

Kaip BNS nurodė savivaldybės atstovė Aistė Kuniejienė, miestas yra gavęs prašymą leisti nugriauti minėtu adresu esančius šešis pastatus ir vieną inžinerinį statinį.

Kaip skelbė Alytaus radijas „FM99“, sklype bendrovė „Parama“ planuoja statyti daugiabučius.

„Prašymas yra nagrinėjimo stadijoje, jis išsiųstas atsakingoms institucijoms derinti. Viena iš derinančiųjų institucijų – Kultūros paveldo departamento Alytaus–Marijampolės teritorinis skyrius“, – informavo A. Kuniejienė.

Jos teigimu, išvadas institucijos turi pateikti iki rugpjūčio 22-osios. Gavus išvadas, per tris darbo dienas Alytaus savivaldybės administracija turės prašymą tenkinti arba atmesti.

„Šiuo metu pastatai dar nėra įtraukti į kultūros paveldo objektų sąrašą, tačiau yra įrašyti Alytaus miesto bendrajame plane į saugotinų nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų, neregistruotų registre, inventorinį sąvadą“, – pažymėjo A. Kuniejienė.

KPD atstovė Jūratė Mičiulienė BNS nurodė, kad kultūros paveldo inventoriuje pastato duomenis įvedė fizinis asmuo, tačiau įrašymas į šį inventorių apsaugos objektui nesuteikia.

Vis tik ji pabrėžė, kad tokią apsaugą gali suteikti paveldosaugininkai, kurie šiuo metu ir vertina pastatus.

„Norint patikslinti visus duomenis, įsitikinti jo istorine, architektūrine verte ir nuspręsti, ar pastatas gali būti įrašomas į Kultūros vertybių registrą nustatant jam apsaugą, šiuo metu dėl jo aiškinasi Vertinimo taryba“, – teigė KPD atstovė.

„Kol nebus Vertinimo tarybos išvadų dėl šio pastato, KPD jokių leidimų griauti nesuteiks“, – pridūrė J. Mičiulienė.

Amžių nurodo dokumentai ir mūro struktūra

Duomenis apie XVIII amžiaus antrą pusę siekiantį pastatą inventoriuje birželį įrašęs istorikas, Merkinės krašto muziejaus direktorius Žygimantas Buržinskas BNS sakė, kad objektas jį sudomino Varšuvos archyve atradus brėžinius.

„Apie Alytaus dvarą niekas informacijos labiau susisteminęs ir nebuvo. Visai neseniai pasirodė suskaitmeninti dokumentai Alytaus ekonomijos iš Varšuvos senųjų aktų archyvo“, – kalbėjo Ž. Buržinskas.

„Pamačius tuos brėžinius statinių, pasidarė įdomu, kur jie stovėjo. Pasidariau nedidelę paiešką ir išaiškėjo, kad vienas tų mūrų yra to laikmečio“, – pažymėjo istorikas.

Anot jo, tikėtina, kad Šilelio gatvėje esantis pastatas – Alytaus karališkosios ekonomijos bravoro arba ūkinio pastato liekanos. Brėžiniai rodo, kad statinio būta trijų aukštų su dviem korpusais, XIX ir XX amžiaus pirmoje pusėje jis buvo perstatomas.

Pastato amžių, Ž. Buržinsko teigimu, liudija išlikę dokumentai ir autentiškas mūras.

„Po tinku atsiveria maždaug XVIII amžiaus vidurio–antros pusės mūras, matomi klasicistiniai elementai, būdingi XVIII amžiaus antrai pusei. Yra po pastatu rūsiai, kurie, labai tikėtina, siekia tą laikotarpį. Skliautų įrengimas, architektūra sako tai“, – kalbėjo istorikas.

Jis viliasi, kad pastatas bus įtrauktas tarp saugomų kultūros vertybių, taip pat praplečiant greta esančios Alytaus dvarvietės apsaugos zoną.

„O tada pasiūlyčiau vystytojui ir architektams tai priimti kaip faktą ir labai ramiai padirbėjus integruoti į vystomą projektą esamus mūrus, sukuriant net vertingesnį objektą nei dabartiniai daugiabučių standartiniai projektai“, – pridūrė Ž. Buržinskas.

KPD duomenimis, Alytaus ekonomija įsteigta 1589 metais, jos administraciniu centru buvo Alytaus dvaro sodyba. Ekonomiją daugiau nei 200 metų valdė įvairūs valstybės veikėjai: LDK maršalkos, iždininkai, kardininkas.

Nuo XVI amžiaus antros pusės LDK taip pat veikė Brastos-Kobrino, Gardino, Šiaulių ir Mogiliavo ekonomijos. Jos buvo nuomojamos valstybės pareigūnams už dalį pajamų, kurios būdavo skiriamos Abiejų Tautų Respublikos (ATR) valdovui išlaikyti.

Po trečiojo ATR padalijimo Alytaus karališkąją ekonomiją užėmė Prūsija ir Rusija.

Autorius Dominykas Biržietis

redakcija@bns.lt, Lietuvos naujienų skyrius