Pavasario sesijoje prezidentas žada teikti du įstatymo projektus, susijusius su kariuomenės divizijos steigimu (papildyta)

Šalies vadovas Gitanas Nausėda Seimo pavasario sesijoje sako teiksiantis du įstatymo projektus, susijusius su kariuomenės divizijos steigimu.

„Mūsų uždaviniai yra netrukus priimti tuos sprendimus, kurie leis sukaupti reikalingą finansinę sumą nacionalinei divizijai. Netrukus (bus pateikti – ELTA) įstatymo projektai, kurie bus nukreipti į konkrečius sprendimus. Bent jau du įstatymo projektus ketinu pateikti pavasario sesijai šiais metais“, – trečiadienį po susitikimo su politinių jėgų lyderiais žurnalistams teigė G. Nausėda.

Paprašytas ketinamus pateikti siūlymus, prezidentas nurodė – šie projektai apimtų Lietuvos banko (LB) pelno įmokų į valstybės biudžetą modelio bei PVM mokėtojo statuso ir veiklos pakeitimus.

„Vienas (projektas – ELTA) bus dėl Lietuvos banko skaitymo į biudžetą, nes dabartinis modelis atskaitymui yra nukreiptas į praeitį. Kai kuriais metais būna mažiau pelno uždirbta, o po to pelnas labai padidėja tais metais, už kuriuos yra skaičiuojami atskaitymai. Tai galimas dalykas, kad kartais išsikraipo ir neadekvačiai prisidedama prie valstybės biudžeto. Su Lietuvos banku jau esame pradėję konsultacijas šiuo klausimu“, – sakė G. Nausėda.

„Antras projektas yra susijęs su PVM mokėtojo statusu ir jo veiklos apribojimu tuo atveju, jeigu yra mokesčių grobstymo formų. Tuo atveju, jei yra įtarimų dėl galimo PVM grobstymo, turėtų būti griežčiau reaguoti į tokią veiklą ir tai galėtų padėti užkardyti arba turėti tam tikrą prevencinį efektą galimiems mokesčių nemokėtojams“, – aiškino jis. 

Sausio mėnesį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba (VGT) sutarė 2026–2030 m. laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5–6 proc. nuo BVP. Papildomi asignavimai reikalingi, siekiant iki 2030 m. Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją.

Pradžioje žada naudotis skolinimosi instrumentais

G. Nausėda teigė, kad pradžioje divizijos finansavimo poreikis bus patenkintas skolinantis. Šalies vadovas patikino – Europos Komisija ruošiasi atlaisvinti fiskalinės drausmės taisykles, taip sudarydama daugiau galimybių skolintis gynybai.

„Pačioje pradžioje turėsime naudotis skolinimosi instrumentais. Tokių instrumentų pasiūla šiuo metu didėja. Matome, kaip akivaizdžiai keičiasi Europos Komisijos požiūris į deficito skaičiavimą ir gynybos išlaidų traktavimą“, – kalbėjo šalies vadovas.

Taip pat, pasak prezidento, bus pasinaudota ir platesniu Europos investicijų bankui (EIB) suteiktu mandatu, leisiančiu institucijai finansuoti karinės infrastruktūros objektus mažesnėmis palūkanomis ir ilgesniam laikotarpiui nei būtų galima skolinantis įprastomis sąlygomis.

„Matau, kad tikrai bandoma ieškoti sprendimo Europos investicijų banko didesnio mandato suteikimo prasme ir nukreipti investavimo sumas ypatingai į karinės infrastruktūros statybą“, – sakė jis.

Sausio mėnesį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba (VGT) sutarė 2026–2030 m. laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5–6 proc. nuo BVP. Papildomi asignavimai reikalingi, siekiant iki 2030 m. Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją.