Pavasario darbai sode ir aplink: kada svarstyti apie paskolą aplinkai gražinti?

Įsi­bė­gė­jan­tis pa­va­sa­ris sig­na­li­zuo­ja apie ar­tė­jan­čius so­do dar­bus, ta­čiau, no­rint džiaug­tis iš­puo­se­lė­ta ir jau­kia ap­lin­ka, teks įdė­ti ne tik pa­stan­gų ir lai­ko, bet ir in­ves­ti­ci­jų. Eks­per­tai pa­ste­bi, jog pa­sta­rai­siais me­tais kei­čia­si ir su­pra­ti­mas apie so­dą: neap­si­ri­bo­ja­ma nuo smal­sių akių ap­sau­gan­čio­mis ža­liuo­jan­čio­mis gy­vat­vo­rė­mis, vis dau­giau dė­me­sio ski­ria­ma šiuo­lai­kiš­kiems ir komp­lek­siš­kiems pro­jek­tams. Kiek jų įgy­ven­di­ni­mas pa­plo­ni­na pi­ni­gi­nę ir ko­dėl vis tik ver­ta in­ves­tuo­ti?
 

Pandemija paskatino atsigręžti į gamtą: pradėjo vertinti net mažiausius žalius plotus

Sodo dizaino ir projektavimo specialistė Aušrinė Šečkuvienė pasakoja, kad pandemijos metai gerokai sustiprino visuomenės ryšį su gamta: dauguma pradėjo labiau vertinti jos teikiamus malonumus ir net mažiausius turimus žalius plotus puoselėja kur kas intensyviau nei anksčiau.

„Tautiečių suvokimas apie žemę ir jos darbus smarkiai keičiasi. Išryškėjo ne tik išaugęs vartotojų poreikis agrokultūrai puoselėti, bet ir sodo dizaino darbams. Bendrai tendencijos tokios, kad net ir miestiečiai prašo suprojektuoti pakeltas lysves, kur galėtų auginti prieskonines žoleles ar salotas tiesiog po langais. Na, o turintieji didesnį žemės plotą, t. y. sodybas, sodus, jau kelia ir rimtesnių lūkesčių, nori konceptualiai suprojektuotos aplinkos. Čia susipina ir tvarumas, estetika bei, žinoma, komfortas“, – sako dizainerė.

Investuoja ne tik į augalus, bet ir į papildomus sodo statinius

Pirmiausia, specialistės teigimu, rekomenduojama susiprojektuoti konceptualųjį planą, augalų schemas, tuomet ieškoti atitinkamų apšvietimo sprendimų ir apgalvoti kietųjų dangų klausimą. Kiek kokios žalumos ir gėlių norėsis, ką verta sėti ir sodinti, pasak dizainerės, taip pat yra individualus klausimas, kuriam aktualios kiekvieno asmeninės išgalės.

„Visuomet verta pasikonsultuoti su specialistu ir įsivertinti galimybes: į ką verta investuoti, o kur verčiau pataupyti“, – pastebi pašnekovė.

Jos teigimu, gerokai keičiasi ir požiūris į sodų komfortą. Daugelį darbų šiais laikais galima pasilengvinti, renkantis automatizuotą techniką, pavyzdžiui, laistymo ar žolės pjovimo sistemas. Be to, šiuo metu, anot A. Šečkuvienės, populiarėja ir kita sodų tendencija – specialiosios paskirties statinių ranga.

„Dažnai specialios paskirties sodo statiniai turi kelias funkcijas: juose gali būti erdvė įvairiems padargams susikrauti ir erdvė pramogoms, pavyzdžiui, mini baseinui, pirčiai ir pan. Tai tarsi naujas primityviųjų pavėsinių variantas, tik šie statiniai kur kas tvirtesni, ilgaamžiškesni. Įsigyti galima jau pagamintus statinius arba projektuotis su architektu, tad kaina, žinoma, labai individuali, tačiau matome, kad žmonės linkę investuoti ir džiaugtis teikiama pridėtine verte“, – įsitikinusi specialistė.

Minimaliam sodo projektui – bent keli tūkstančiai eurų, tačiau investicijos atsiperka

Ne vienus metus sodo dizaino darbais užsiimanti A. Šečkuvienė įsitikinusi, jog, norint atnaujinti ar iki galo sukurti sodo įvaizdį, visuomet teks skirti daugiau lėšų. Suma priklauso nuo turimo ploto, tačiau, net ir valdant mažesnį lopinėlį, stipriai taupyti neverta, antraip metai iš metų teks spręsti pasikartojančias problemas.

„Standartinė užklausa skamba identiškai: „Bandžiau, sodinau, tvarkiau, nepavyko – padėkit!“ Štai kodėl, neturint bazinių žinių ir patirties, verta kreiptis pagalbos“, – teigia A. Šečkuvienė.

Jai antrina ir GENERAL FINANCING BANKO Rizikos valdymo departamento direktorius Eimantas Palionis, teigdamas, kad moderniu, žaliuojančiu landšaftu pasižymintis nekilnojamojo turto objektas visuomet bus įkainojamas brangiau.

„Paprastai, įsibėgėjant pavasario sezonui, juntamas suintensyvėjęs klientų poreikis, ieškant papildomų finansavimo šaltinių būtent su sodo darbais susijusioms išlaidoms. Žmonės suinteresuoti įsigyti modernesnės įrangos, skirti lėšų apželdinimui, aplinkos tvarkymui, o paskutiniu metu populiarėja ir investicijos į stambesnius projektus, įskaitant papildomus statinius. Vieni investuoja, kad džiaugtųsi patys, kiti tvarko, tikėdamiesi pakilusios vertės objektą parduoti“, – tikina E. Palionis.

Pasak sodo dizainerės, mažam sklypui apipavidalinti derėtų nusimatyti maždaug 3 000 Eur sumą, tačiau galutinė sąmata priklausys nuo poreikių. E. Palionis pastebi, kad vartojimo paskolų sumos sodo atnaujinimo darbams yra gana skirtingos, ypač paskutiniu metu, kai stipriai auga tiek statybinių medžiagų, tiek specialistų kainos. Pasirinkus vartojimo paskolą, pasiskolintas lėšas galima naudoti pagal poreikį – pirkti augalus, įvairias medžiagas ir įrankius, atsiskaityti už specialistų atliktus darbus. Planuojant finansus, dažnai pasirenkamas ir pirkimas išsimokėtinai, kai pirkinį galima naudoti iš karto, o už jį atsiskaityti dalimis per numatytą laikotarpį.

„Vis dėlto ilgalaikėje perspektyvoje užsakovas laimės – juk daili aplinka neabejotinai augina bendrą turto vertę“, – teigia GENERAL FINANCING BANKO atstovas.

Reklama