Pavardžių lietus

Visgi blogai, kai atmintis gera tik ten, kur ji nėra būtina. Va einu gatve, o žmogus priėjęs stabteli, sveikinasi, klausia, kaip gyvuoju. Mandagiai atsakau, palaikau pokalbį, o galvoje tik viena mintis: „Kur aš jį mačiau?“ Pašnekovas pagauna sklandančią mintį ore ir primena savo pavardę bei susitikimo vietą. Kaip sekasi gi žmonėms, kurie kartą susitikę seminare pamena visus jo dalyvius. Aš ne iš tų laimingųjų.

Kurią čia dieną sklaidau mūsų rajono interneto svetainę, veikti gi nėra ką, aš užtarnautu poilsiu mėgaujuosi, ir aptinku daugybę pavardžių. Regis, visas jau esu girdėjusi ar aptikusi kokiuose internetiniuose portaluose. Taip įdomu pasidarė, negalėjau atsispirti pagundai ir neišsiaiškint, „kur aš jas mačiau?“

Paklausite, iš kur tos pavardės? Ogi iš Širvintų rajono savivaldybės seniūnaičių rinkimų. Mūsuose viskas, kaip priklauso, viskas tvarkinga, viešai skelbiami tiek kandidatai, tiek jau išrinktieji. Tai va iš ten tos pavardės ir pasipylė: Simas Buinickas, Genadijus Nikiferovičius, Irena Bekionienė, Janina Šidlauskienė, Regina Pranckevičienė, Erika Svirskienė, Audrius Jakutis, Alvyda Krapienė, Danutė Lemešovienė, Zenonas Miselis, Violeta Naraškevičienė, Jadvyga Kielienė, na ir ne tokios žymios kitos pavardės.

Visos šios pavardės paskelbtos viešoje erdvėje kaip kandidatai arba jau išrinkti šių metų mūsų rajono seniūnaičių rinkimuose. Sakysite na ir kas? Ogi nieko, viskas čia, broliai lietuviai, būtų normalu, jei ne toje pačioje erdvėje sklandančios žinios apie jų partines priklausomybes.

Žinot, kai visus išžiūrėjau, tai toks jausmas apėmė, kad jau kitų žmonių, be Ž. P. komiteto, jos įkurto judėjimo bei jos ir kolegų įkurtos partijos LSDDP, kaimuose nebegyvena. O gal tikrai iš visų Širvintų rajono kaimų išsikraustė visi, kurie nepritarė Ž. P. nuomonei, valdymui bei vadovavimui.

Mūsų rajono naujame seniūnaičių rinkimus reglamentuojančiame apraše teigiama, kad kandidatą gali siūlyti bendruomeninės organizacijos ar pavieniai gyventojai. Pakanka surinkti tik parašus, mažesnėms seniūnaitijoms, kuriose iki 500 gyventojų, reikia 15 gyventojų parašų, o didesnėms – per 500 gyventojų – 50 gyventojų parašų. Bendruomeninės organizacijos su siūlymu privalo pateikti visuotinio susirinkimo protokolą. O kaip žinia, visuotinis susirinkimas yra įvykęs tik tuomet, kai surenkamas kvorumas, o tas kvorumas turi patvirtinti kandidatą daugumos balsais. Kai kurios bendruomenės, tikiu, atliko tą procedūrą tvarkingai, kai kurios, esu įsitikinusi – ne. Būtų įdomu pas seniūnus peržiūrėti tuos būtinus kandidatams reikalavimus – parašus ar susirinkimų protokolus, – vėliau pakalbinti gyventojus, kurių parašai stūkso ant priešrinkiminių ir rinkiminių lapų. Ar neaptikčiau dar daugybę girdėtų pavardžių, o gal pats pasirašiusysis būtų nustebintas aptikęs savo parašą. Nėra prasmės spėlioti. Kiekvienas nesąžiningas veiksmas krenta ant pačių veikiančiųjų sąžinės, o jeigu jos neturi, tai pasekmės juos anksčiau ar vėliau pasivys.

Grįžkime prie pavardžių. Štai kokią viešai prieinamą informaciją aptikau apie šias pavardes: Simas Buinickas – įdomi persona. Netrumpą laiką jis atstovavo Darbo partijai ir buvo aktyvus jos narys, vėliau iš jos pasitraukė kartu su mūsų valdove ir rinkimuose dalyvavo jau jos įkurtame, liaudyje vadinamame „ŽP komitete“. „ŽP komiteto“ narių tarp šių pavardžių aptikau neįtikėtinai daug. Jame puikuojasi Irena Bekionienė, Janina Šidlauskienė, Regina Pranckevičienė, Erika Svirskienė, Alvyda Krapienė, Danutė Lemešovienė, Zenonas Miselis bei Violeta Naraškevičienė. Genadijus Nikiferovičius ir Audrius Jakutis viešoje erdvėje figūruoja kaip LSDDP nariai, o Jadvyga Kielienė vėl gi tos pačios personos suburtame visuomeniniame judėjime skambiu pavadinimu „Drauge kurkime Širvintų krašto ateitį“. Kažkaip vienas kitas tarp seniūnaičių ar kandidatų pasitaiko neaiškios politinės orientacijos, mažiau žinomi, bet arčiau valdžios besitrinantys seniūnijų ar savivaldybės darbuotojai. Matyt, taip be mūsų ir nuspręsta kurti ateitį tik su savais ir saviems. O kita vertus apie šią situaciją pagalvojus, kam mums, širvintiškiams, kurti savo ateitį, jei yra tokių pasiaukojančių žmonių, kurie neatlygintinai, neskaičiuodami darbo valandų bei laisvu nuo darbo laiku kurs mums grožį ir gėrį. Tegu sau kuria, o mes rezultatus stebėsime iš patogių savo krėsliukų.

Jonė LIEPONĖ