Patyčios, smurto grimasos ir baimė eiti į mokyklą: paauglys kenčia bendraklasių išpuolius, įstaigos vadovybei tai – vaikų pokštai

Mokykla kai kuriems paaugliams gali priminti tikrą nesibaigiančios kovos lauką. Apie mokyklose vis dar gyvą patyčių ir smurto problemą šiomis dienomis priminė Klaipėdos Prano Mašioto progimnazijoje įvykęs incidentas – kaip pasakojama, metus trukęs psichologinis smurtas virto ir fiziniais veiksmais: keli paaugliai užpuolė bendraklasį ir surakinę jam rankas stumdė, atėmė ką tik gautą dovaną. Mokyklos vadovybė incidento aplinkybes aiškinasi, tačiau situacijos nedramatizuoja ir vertina tai kaip netinkamą pokštą.

„Į mokyklą daugiau neisiu“, – tokius žodžius antradienį iš savo sūnaus paauglio išgirdo klaipėdietė Violeta Juozapaitienė.

Moteris pasakoja, kad tądien sūnus iš mokyklos grįžo verkdamas ir tik pareiškė, kad daugiau į ugdymo įstaigą negrįš, nes ten jis patyrė smurtą, bendraklasiai iš jo atėmė jam padovanotą dovaną.

Tiesa, daugiau įskaudinusio įvykio aplinkybių jaunuolis nebuvo linkęs atskleisti, tačiau galų gale mamai pavyko įtikinti sūnų, kad ji jam galės padėti tik žinodama, kas tiksliai įvyko.

„Mes pradėjome kalbėtis ir jis pasakė, kad trys bendraklasiai pradėjo jį stumdyti, tampyti už striukės, surakino rankas, jis negalėjo apsiginti, o vienas iš smurtautojų atidarė kuprinę ir paėmė iš jos tą dovaną“, – LRT.lt pasakojo V. Juozapaitienė.

Anot pašnekovės, šį įvykį matė ir technologijų mokytojas, tačiau bendraklasių taikiniu tapusio paauglio neapgynė.

„Aišku, berniukai apsistumdo – aš viską suprantu, bet į tai reikia reaguoti, nes negali žinoti, kokia yra situacija. Aronas pagalbos į tą mokytoją nesikreipė ir nieko nesakė, jis sutriko, spėju“, – dėstė paauglio mama.

Vėliau panašus incidentas nutiko ir mokyklos kieme – iš ugdymo įstaigos išeinantį V. Juozapaitienės sūnų pastebėję tie patys jaunuoliai ir vėl paleido rankas į darbą.

Smurtautojų elgesį kentė ištisus metus

Paauglys mamai papasakojo, kad šių kelių bendraklasių emocinį ir fizinį smurtą jis kenčia jau maždaug metus.

„Kad yra tie smurtautojai klasėje, mokytoja žinojo, kadangi viena mama jau buvo kreipusis dėl Arono bendraklasio. Jie nuo to klasioko atstojo, bet pristojo prie kito. Kaip suprantu, jokių veiksmų nebuvo imamasi nei iš tų smurtautojų tėvų, nei iš mokyklos pusės. Jie nėjo nei pas psichologus, nei pas socialinę darbuotoją, niekas nesiaiškino, kodėl jie šitaip daro, kodėl jie nori patirti malonumą skriausdami kitą vaiką“, – dėstė pašnekovė.

Moteris prisiminė, kad per pastaruosius metus jos sūnus dukart buvo atsidūręs ligoninėje dėl pilvo ir skrandžio skausmų, tačiau medikai jokių ligų nerado ir paaiškino, kad negalavimai jaunuolį kankina dėl streso.

Skrandžio skausmas išpuolį patyrusiam paaugliui sugrįžo ir po šio incidento, trečiadienį jis negalėjo dalyvauti pamokose. Be to, pastaruoju metu suprastėjo mokymosi rezultatai, jaunuolis nenori eiti į mokyklą.

Apie mokyklose tarpstančias patyčias ir smurtą kalbėjo ir kitų vaikų tėvai

V. Juozapaitienė tvirtino, jog šįkart apsieita be sužeidimų ir kraujo, tačiau apie susiklosčiusią padėtį ir incidentą ji nusprendė prabilti viešai ir kreipėsi į policiją, mokyklos vadovybę, Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, nes tikisi užbėgti už akių didesnėms nelaimėms ar nevaldomam jaunų smurtautojų elgesiui ateityje. Viliamasi, kad į moksleivių grupę bus atkreiptas didesnis dėmesys.

Apie išpuolį pašnekovė paskelbė ir socialiniame tinkle „Facebook“. Po įrašu per kelias valandas atsirado daugiau nei trys dešimtys komentarų.

Kai kurie komentatoriai pasakojo, jog su analogiškomis problemomis Klaipėdos Prano Mašioto progimnazijoje teko susidurti ir jų vaikams, akcentuota, kad mokyklos vadovybė nesiėmė jokių ryžtingų veiksmų spręsti tokias problemas. Negana to, neigiamų pasekmių esą sulaukdavo apie patyčias, smurtą prabilę mokiniai, tad kai kuriems beliko tik pereiti į kitą ugdymo įstaigą.

Buvo ir tokių tėvų, kurie pasakojo panašias istorijas iš kitų uostamiesčio mokyklų.

Mokyklos vadovybė: vaikai truputį netinkamai pajuokavo

Šią savaitę įvykęs incidentas Klaipėdos Prano Mašioto progimnazijos vadovybei žinomas, tačiau ugdymo įstaigos atstovai daugžodžiauti apie padėtį mokykloje nėra linkę.

Klaipėdos Prano Mašioto progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Audronė Pivorienė LRT.lt sakė, kad situaciją bandoma aiškintis, tad kol kas jokių konkrečių išvadų dar nėra.

Vis dėlto panašu, kad mokyklos vadovybė didelių problemų dėl patyčių ir smurto šioje įstaigoje neįžvelgia.

„Labai problemos tokios neįžvelgiame. Būna tarp vaikų, kaip ir tarp suaugusiųjų. Be patyčių mes, suaugusieji, irgi negyvename, tai vaikai – tuo labiau. Pasitaiko, bet kad turėtume jų labai daug – tikrai ne. Išsisprendžiame, kai tik turime signalą, ar patys matome, ar mokytojai pamato. Ir dabar jau vakar turėjome signalą ir mes pradėjome dirbti“, – dėstė A. Pivorienė.

Mokyklos direktorės pavaduotoja tvirtino, kad šiuo atveju anksčiau nei tėvai, nei vaikas dėl patiriamo smurto nesikreipė, nors esą ne kartą aiškinta, kad dėl tokių problemų turi kreiptis į mokyklos personalą. Pasak pašnekovės, nebuvo signalo – mokykla nieko negalėjo spręsti.

Panašu, kad mokyklos vadovybė incidento sureikšminti nėra linkusi ir išpuolį laiko labiau paauglišku pokštu.

„Šiaip tai klasės auklėtoja labai džiaugiasi klase, labai draugiška klasė ir mokytojai, kurie dirba su ta klase, sako, kad klasė nebloga. Nesakyčiau, kad čia yra staigmena. Paprasčiausiai vaikai truputį netinkamai pajuokavo. Kaip vaikai – nelabai įvertina, kas yra kas“, – apibendrino A. Pivorienė.

Policijos komisariato viršininkė: dažniausiai mokykla nėra linkusi atverti tokių skaudulių

Pranešimų apie smurtaujančius paauglius sulaukia ir policijos pareigūnai, kartais policijos pareigūnų apsilankyti mokyklose ir paaiškinti moksleiviams apie galimas patyčių, smurto pasekmes bei atsakomybę prašo ir pačių ugdymo įstaigų atstovai.

„Klaipėdos miesto mokyklų socialiniai darbuotojai tikrai labai bendradarbiauja. Mes tikrai glaudžiai bendradarbiaujame su mokyklų socialiniais darbuotojais. Tikrai labai dažnai lankomės jų kvietimu, kai jiems iškyla poreikis. Bet apsilankome ir be kvietimo, nes mes irgi turime savo kalendorius, kai turime atlikti tam tikras prevencines priemones. Patyčių temomis, neteisėto elgesio, kai gali būti smurtavimo atvejų, tomis temomis tikrai kalbamės“, – sakė Klaipėdos miesto policijos komisariato viršininkė Rasa Bekėžienė.

Anot pašnekovės, pranešimų dėl neteisėto nepilnamečių elgesio, kuris galėtų būti traktuojamas kaip nusikalstama veika dėl smurto pasireiškimo, fizinio skausmo sukėlimo, nėra itin daug. Keleto pranešimų sulaukta ir praėjusią savaitę.

Tiesa, pastebima, kad mokyklos neretai linkusios tokią informaciją išlaikyti įstaigos viduje.

„Dažniausiai pati mokykla nėra linkusi atverti šitų skaudulių ir jie patys viduje bando spręsti, taisyti tų mokinių elgesį, turi tam tikrų prevencinių priemonių. Kad iš pačių mokyklų ateitų, tai būna, sakyčiau, rečiau. Retas būna atvejis, kai mokyklos bendruomenė praneša“, – teigė R. Bekėžienė.

Pašnekovės teigimu, pastebėti patyčių, smurto apraiškas turėtų mokykloje dirbantys specialistai, nes būtent jie kasdien praleidžia nemažai laiko su moksleiviais, mato jų elgesį, jo pasikeitimus.

Įprastai patyčių, smurto problemas siekiama spręsti ne baudžiant nepilnamečius, o keičiant jų elgesį kitomis priemonėmis.

„Yra valstybės matymas ir noras ne bausti ir taikyti baudžiamąją atsakomybę, o veikti pagal Minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių įstatymą, kuris nurodo, kad reikia pradėti auklėjimą, paveikti tų vaikų elgesį, kad jie to nedarytų. Yra labai aiškiai struktūriškai išdėstyta tų priemonių taikymo procedūra. Mokykla yra pirmoji instancija, kuri turi įrankius minimalioms priežiūros priemonėms taikyti. Turi būti sukurta komisija, ji svarsto vaikų elgesį. Jeigu tai nepadeda, persikelia į savivaldos lygį, čia yra atskira komisija, kuri sprendžia, ar vaikui yra reikalinga pagalba, ir būtent per pagalbos priemones yra apeliuojama į tai, kad vaikas turėtų pasitaisyti, suprasti savo žalingą elgesį ir savo problemas spręsti“, – aiškino pareigūnė.

Nepilnametis baudžiamojon atsakomybėn gali būti traukiamas tik tada, kai jam yra sukakę 16 metų, tačiau Baudžiamajame kodekse yra nurodytos konkrečios veikos, kurias padaręs asmuo gali būti baudžiamas jau nuo 14 metų.

„Bet tai yra labai pavojingos veikos, ten sąrašas yra labai baigtinis. Ir, kalbant konkrečiai apie šį atvejį, ikiteisminis tyrimas turėtų būti pradėtas, jei būtų padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas“, – teigė R. Bekėžienė.

www.lrt.lt