Pa­to­lo­gas: „Skie­puo­se pa­vo­jin­gos me­džia­gos? Bai­ki­te juo­kus“

An­ti­vak­se­riams, be­si­švais­tan­tiems kal­ti­ni­mais, koks nu­si­kal­ti­mas žmo­ni­jai yra skie­pai, vais­tas pra­re­gė­ti – ap­si­lan­ky­ti Pa­to­lo­gi­nės ana­to­mi­jos mu­zie­ju­je. Toks mu­zie­jus yra Res­pub­li­ki­nė­je Šiau­lių li­go­ni­nė­je. Tarp eks­po­na­tų – ne tik dėl li­gos pa­ki­tę žmo­gaus or­ga­nai: šir­dis, sme­ge­nys, ke­pe­nys ir ki­ti, bet ir vai­siaus ap­si­gi­mi­mai. Vir­gi­ni­jus Bar­tu­lis, Pa­to­lo­gi­nės ana­to­mi­jos sky­riaus gy­dy­to­jas pa­to­lo­gas, at­vi­ras: „Bai­ki­te juo­kus. Kas­dien gau­na­me tiek sve­ti­mų me­džia­gų, kad mū­sų imu­ni­nė sis­te­ma nuo­lat dir­ba vi­su pa­jė­gu­mu.“
 

– Skiepų priešininkai kategoriški: skiepai – blogis, pakenkiantis žmogaus imunitetui, sveikatai.

– Skiepai – nuostabus dalykas. Ligos sukėlėjas – kokia nors bakterija – susilpninamas tiek, kad būtų leisgyvis. Šiuo metu naudojamos ir „neląstelinės“ vakcinos. Visa tai imituoja tikrąjį ligos sukėlėją. Kai šios medžiagos skiepijant patenka į žmogaus organizmą, sukelia imuninį atsaką, bet žmogus nesuserga. Tai pagalvokime. Ar noriu susirgti liga ir įgyti imunitetą, ar gauti tik nedidelį ligos sukėlėjo fragmentėlį, kuris sukeltų atsaką, bet aš įgyju imunitetą?

– Kaip tai paaiškinti labai paprastai?

– Įsivaizduokime: į mūsų organizmą patenka niekada nematytas, negirdėtas virusas, bakterija, o mūsų sargyba jį lengvai praleidžia. Kai jau susivokia, kad praėjo svetimas, sargyba lekia pranešti imuninei sistemai. Laikas eina, o tas svetimas daro juodą darbą. Tada mes pradedame sirgti. Gavusi žinią, imuninė sistema pradeda kurti armiją kovai su įsibrovėliu. Kol sukuriama armija, žmogus rimtai serga ir „vaišina“ kitus. Armijai susidarius, ji pradeda kovoti ir žmogus pradeda sveikti.

O skiepo poveikis tas, kad armija jau pažįsta priešą ir būna kovai paruošta. Gal nepakankamas kiekis, bet jos yra. Susidūrus su žinomu priešu, išsyk ima kovoti. Ji nelaukia, kol kurjeris pranešimą pristatys imuninei sistemai. Ji kyla į kovą, todėl lengviau ir sergama.

– Bet skiepų priešininkai šūkčioja, kad, kuriant vakcinas, naudojamos papildomos medžiagos, kurios neva labai mums kenkia.

– Tai palaukite... Kokie kiekiai naudojami? Paimkite bet kokį maisto produktą. Nebijote dinozaurų prigimdyti? Ko tik nepridėta į maisto produktus. Ir valgo jų didelius kiekius, ir nebijo. O skiepų bijo – kažkokios mikrodalelės, kurią gaus ir įvyks neva katastrofa organizme.

Baikite juokus. Mūsų organizmas kasdien gauna tiek svetimų medžiagų, neskaičiuokime infekcijų, kad mūsų imuninė sistema dirba visu pajėgumu. Mes net nežinome, ko įkvepiame, ką suvalgome. Bet mūsų imuninė sistema susitvarko. Nereikia galvoti, kad va nesiskiepiju, o mano imuninė sistema miega. Anaiptol. Ji dirba kiekvieną sekundę. Jei nematome, tai nereiškia, kad nieko aplinkui nėra. Čia visko pilna. Nesakau, kad vien tik patogenų. Pilna svetimų medžiagų ir mūsų imuninė sistema dirba, kad pusiausvyrą palaikytų. Mes nuolat imunizuojamės.

– Jūs pats pasiskiepijote?

– Jei būčiau žinojęs, kad koronavirusu persirgsiu lengva forma, tai būtų gera imunizacija. Bet jei aš numirsiu? Todėl nenorėjau eksperimentuoti, žygiavau skiepytis. O kokie ten kiekiai kažkokio gyvsidabrio (šiuo metu jau nebenaudojamo), aliuminio, baltymų? Baikite jūs juokus. Vakcinų atsiradimas lėmė, kad pasaulyje išnyko tokios baisios ligos, kaip raupai, beveik išnyko poliomielitas, tikimasi, kad neilgai trukus pavyks išnaikinti ir tymus bei raudonukę. Vakcinos taip pat padėjo suvaldyti tokias ligas, kaip stabligė, difterija ir kokliušas, kurios labiausiai pavojingos naujagimiams.

– Kas atsitinka su žmonių protais, kad jie ima priešgyniauti mokslui?

– Kažkoks filosofas sakė, kad visais amžiais buvo skiepų priešininkų, jų yra ir bus. Ir ką daryti? Bitė neaiškina musei, kad medus sveika. Jei esi užsispyręs, jei tau Žemė plokščia, jei nesupratai – neverta aušinti burnos.

– Muziejuje tuzinas eksponatų – vaisiaus apsigimimų. Ar jie visi – kūnas be galūnių, širdis išorėje, hidrocefalija ir kt. – todėl, kad pastojusi mama susirgo raudonuke, vėjaraupiais, nes nebuvo paskiepyta?

– Virusai sukelia tokių apsigimimų, bet nebūtinai kalti tik jie. Jei įvyko apsigimimas, vadinasi, buvo genetinis pažeidimas. Tai reiškia, kad kažkas sužalojo ląstelės informaciją – DNR, kuri „sėdi“ branduoly. Kas mus paveikia? Fiziniai faktoriai – radiacija, cheminiai faktoriai ir biologiniai faktoriai – mikroorganizmai. Bakterijos – tai ląstelės, kurių branduolyje supakuota informacija, o virusas, būdamas primityvesnis, negali daugintis be ląstelės. Jis turi patekti į žmogaus ląstelę, įnešti į ją savo informaciją. Tada mūsų ląstelė ima viruso informaciją kopijuoti, gaminti daugiau virusų, pati žūdama. Virusai išsilaisvina ir puola kitas ląsteles. Imunologai anksčiau sakydavo, kad jei nori nužudyti virusą, turi nužudyti ląstelę.

Vieni virusai mėgsta kvėpavimo takus, kiti – virškinimo traktą ir kt. Todėl vėjaraupiais, raudonuke, ŽIV, lyties organų Herpes, hepatitu B susirgusi nėščioji, ypač jei užsikrėtė ankstyvuoju nėštumo periodu, gali pagimdyti kurčią, aklą, su širdies yda ar pažeistomis smegenimis naujagimį. Priešlaikiniai gimdymai, vaisiaus žūtis gimdoje – tas pats.

Yra dar vienas niuansas: kada ląstelės pažeidimas įvyksta – iki apvaisinimo ar jau po jo. Lytinė ląstelė gali būti paveikta iki apvaisinimo ir saugoti sužalotą informaciją arba paveikiamas jau po apvaisinimo besivystantis gemalas. Pažeista kiaušialąstė gali apvaisinime dalyvauti po metų kitų, nors mama metus gyveno sveikai. Tada stebisi, kodėl vaisiui nustatytas apsigimimas.Yra toks liūdnas faktas – prancūzės labai džiaugėsi atsiradusiomis kontraceptinėmis tabletėmis. Botagas antru galu tvojo jų dukroms – pasipylė krūtų vėžiai. Kai „filmą atsuko“ atgal, paaiškėjo, kad didelėmis dozėmis vartoti moteriški lytiniai hormonai mamoms dar nespėjo pakenkti, o dukras, anūkes sužalojo…

– Neseniai žurnale „American Journal of Obstetrics & Gynecology – Maternal Fetal Medicine“ paskelbtas unikalus atradimas. Tyrimas atskleidė, kad visi 36 naujagimiai, ištirti vos gimę, turėjo antikūnų, apsaugančių nuo COVID-19. Visų jų motinos buvo paskiepytos „Pfizer-BioNTech SE“ arba „Moderna“ vakcina.

– Naujagimis nesirgs tomis ligomis, kurioms mama turi imunitetą. Antikūnai yra baltymas, kuris gyvena laikinai. Pamažu jo koncentracija mažėja, trečiąjį kūdikio gyvenimo mėnesį atsparumas būtų mažiausias. Vaiko imuninė sistema tik atsibudusi, todėl kūdikis skiepijamas, vaikas pradeda gaminti asmeninių antikūnų. Kai trijų mėnesių susidaro imuninė „duobė“, imunitetas palaikomas mamos pienu. Taip, gaudamas mamos antikūnų, jis praeina imuninę „duobę“ ir tada pats pradeda kovoti su ligomis.

– Medikai prognozuoja, kad jau po metų kitų koronavirusas, mums masiškai skiepijantis, taps įprasta peršalimo liga.

– Pavyzdį galima paimti iš augalininkystės srities. Žmogus išvedė galybę visokių veislių, nes turėjo daug pasirinkimų. Nori, pavyzdžiui, išvesti besėklį arbūzą, pastebėjo vieną iš tūkstančio, kur sėklų mažiausiai, iš jo išvedė kitą, vėl iš tūkstančio atrinko, kuriame sėklų mažiausiai. Taip ir virusas plinta, o kai atsiranda nepalankios sąlygos, mutuoja. Jis atėjo, rado pasiskiepijusių, persirgusių, kur gyventi negali, todėl priverstas keistis. O tarp nepasiskiepijusiųjų jis sėkmingai plinta ir esant tokiai gausai tikrai atsiras mutacijų. Bet kai susidaro nepalankios sąlygos, kai nėra jam dirvos, jis neturės kur plisti. Kai uždarysime jam kelią, virusas dar pabandys pulti, aišku, bus rimtų susirgimų, bet epidemijų nebebus.