Pateikti siūlymai, kaip suvaldyti biokuro kainos augimą

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas ir energetikos viceministras Vidmantas Macevičius penktadienį susitiko su Lietuvos biomasės energetikos asociacijos „Litbioma“ prezidentu Virginijumi Ramanausku ir kitais asociacijos atstovais, kurie ministrui pristatė situaciją biokuro rinkoje bei pateikė siūlymus, kaip stabdyti įsibėgėjusį biokuro kainos augimą.

V. Macevičius po susitikimo pripažino biokuro kainos didėjimo problemą, tačiau pasidžiaugė, kad ministerijai nuolat pavyksta bendradarbiauti su įvairiomis asociacijomis bei sėsti prie vieno stalo aptarti biokuro kainos mažinimo būdus.

„Tikrai matome, kad biokuro kaina didėja, bet tam yra pagrindimas - auga malkų kainos. Tačiau kai kurie pasakymai, kad galutinė šilumos kaina dėl to gali kilti iki 40 ar 50 proc., yra neteisingi. 10 proc. - tai realūs skaičiai.

Susitikimo metu aptarėme, ką reikėtų daryti, kad tas kainas stabilizuotume. Su visais jų (asociacijos „Litbioma“, - ELTA) pasiūlymais sutinku, jie yra logiški. Susitinkame ne pirmą kartą, bendraujame ir su „Litbioma“, ir su „Baltpool“, ir su šilumos tiekėjais. Išklausome visas puses ir nuolat ieškome variantų“, - Eltai teigė V. Macevičius.

Pasak asociacijos „Litbioma“ prezidento V. Ramanausko, pagrindinė biokuro kainų augimo priežastis yra labai pabrangusi žaliava, kuri sudaro apie 70 proc. biokuro savikainos, todėl Energetikos ministerijai buvo pasiūlytos galimybės plačiau diskutuoti su miškininkais - tiek valstybiniais, tiek privačiais.

Kaip Eltą patikino V. Ramanauskas, biokuro kainų didėjimas padidins galutinę šilumos kainą, tačiau vos 5-7 proc., nes biokuras sudaro tik penktadalį šilumos kainos.

„Buvo pristatyti mūsų asociacijos siūlymai, kurie, mūsų manymu, padėtų ateityje stabilizuoti biokuro kainą. Dalis priemonių yra labai paprastos: taisyklių keitimas „Baltpool“ biržoje, taip pat pristatymo laikų į katilinę lengvinimas. Šiuo metu galiojančios taisyklės yra per griežtos.

Taip pat kalbėta apie force majeure (nenugalimos jėgos, - ELTA) paskelbimą, nes praeitų metų rudenį Lietuvoje buvo regionų, kur į miškus buvo uždrausta įvažiuoti, todėl įmonės, kurios buvo laimėjusios sutartis, turėjo mokėti baudas už tai, kad nevykdė savo įsipareigojimų“, - Eltai kalbėjo asociacijos „Litbioma“ prezidentas.

V. Ramanauskas mano, kad apie biokuro problemas reikėtų kalbėti ir su Susisiekimo ministerija. Siūloma didinti tonažą biokuro transportavimo priemonėms, ypač įvertinant tai, kad miške medienos pasisverti neįmanoma, todėl visą laiką yra kraunama su atsarga, dėl to bijoma baudų. Asociacijos prezidentas patikino, kad svarbiausias dabartinis tikslas yra suvaldyti žaliavos kainų augimą, tačiau tai labai priklausys ir nuo nesukontroliuojamų sąlygų.

„Ateities vizijos daug priklauso nuo klimato: jeigu labai šalta žiema ar prastas ruduo - įvažiuoti į miškus neišeina. Vis dėlto aš galiu užtikrintai pasakyti, kad jeigu kainos išaugs aukščiau europinio lygio, tai Lietuva iš eksportuojančios biokurą šalies taps importuojančia. Bet aš nemanau, kad biokuras brangs iki tokių aukštumų, kad aplenks dujas, nes jis ir toliau išlieka apie 2 kartus pigesnis nei gamtinės dujos“, - Eltai teigė V. Ramanauskas.

ELTA primena, kad Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) duomenimis, biokuras pirmą šių metų ketvirtį brango 27,6 proc., palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija taip pat yra pareiškusi susirūpinimą dėl grėsmingai pradėjusios didėti biokuro kainos. Jų teigimu, biokuro kainų augimo tempai kelia nerimą visiems Lietuvos šilumos tiekėjams. Asociacija pažymi, kad biokuro kaina lemia ir galutines šilumos kainas vartotojams.

Lietuvos nepriklausomų šilumos gamintojų asociacija taip pat prognozuoja, kad 2018-2019 m. šildymo sezono metu, nepasikeitus situacijai, šilumos kainos gyventojams išaugs.

Lukas Blekaitis (ELTA)