Pateikė idėjų Kretingos miesto centro atnaujinimui

Padiskutuoti apie Kretingos Rotušės aikštės viziją naujame M. Valančiaus viešosios bibliotekos pastate vasario 14 d. buvo susitikę Kretingos rajono savivaldybės ir pilietinio judėjimo „Kretingos aikštė“ iniciatyvinės grupės atstovai, dalyvavo ir architektas profesorius Algirdas Žebrauskas, konsultavęs savivaldybę šiais metais prasidėsiančios centrinės miesto Vilniaus gatvės rekonstrukcijos klausimais.

Atsiliepdami į Kretingos rajono savivaldybės administracijos viešą, dar rugsėjo pradžioje skelbtą kvietimą siūlyti idėjas ir pradėti platesnę diskusiją dėl miesto centro sutvarkymo, septyni „Kretingos aikštė“ bendruomenės atstovai kreipėsi su konkrečiu pasiūlymu – pėsčiųjų taką nuo Kretingos rajono kultūros centro iki Kretingos evangelikų liuteronų bažnyčios pertvarkyti į pėsčiųjų alėją, kuri galėtų būti pavadinta Kretingos miesto įkūrėjų Chodkevičių garbei. Visuomenininkų vizijoje ši arterija perspektyvoje galėtų būti viena patraukliausių rekreacinių zonų Kretingos miesto gyventojams ir svečiams, pagyvintų ir pagražintų bendrą aikštės vaizdą.

Pasak „Kretingos aikštė“ narės kretingiškės, buvusios M. Valančiaus viešosios bibliotekos direktorės Aldonos Kerpytės, matant daug per pastaruosius metus mieste padarytų teigiamų poslinkių atsinaujinimo norisi ir pačioje miesto širdyje – Rotušės aikštėje. „Visi suprantame, kad Rotušės aikštės rekonstrukcijos projektas yra svarbus ir jautrus istorinis, architektūrinis, paveldosaugos objektas, reikalaujantis šios srities specialistų vertinimų. Todėl manome, kad reikalinga plačiau diskutuoti įsitraukiant visiems besidomintiems, norintiems pristatyti savo matymą, konkrečias idėjas, mums įdomi ir telšiškio architekto profesoriaus A. Žebrausko nuomonė“, – susitikime sakė A. Kerpytė, pasvarsčiusi, jog galbūt būtent šis susibūrusių visuomenininkų pasiūlymas paskatins ir kitus kretingiškius išsakyti savas aikštės vizijas.

„Kretinga turi išties labai solidžią istorinę aurą, kuo kiti miestai pasigirti negali. Pirmiausia – aiškiai fiksuotas miesto branduolys: renesansinė aikštė, kurią galima atgaivinti, ir rotušė – kurią irgi įmanoma atstatyti. Svarbu suprasti, kad kiekviena keliama idėja svarbi ir reikalinga, tačiau tvarkant pačią reikšmingiausią miesto vietą – jo centrą – labai svarbu visiems susitarti išsigryninant pagrindinį uždavinį, nuo ko pradėti tvarkymo darbus, ir suvokti galutinį proceso tikslą, kurį įgyvendinus tam tikrais etapais, sutelkus visas iniciatyvas, visus įmanomus pritraukti finansinius šaltinius, pavyktų sukurti šio miesto išskirtinumą ir atpažįstamumą. Kretingai, turinčiai tris svarbiausius dėmenis – dvarą, bažnyčią su vienuolynu ir norimą atnaujinti miesto centrą su pagrindine aikšte, pirmiausia reikia atkurti urbanistinį „stuburą“, šiuos dėmenis sujungti, tik po to – gražinti kitus norimus mažesnius objektus“, – nuomonę išsakė Kretingos miesto istorija, jo architektūrine, urbanistine raida besidomintis architektas A. Žebrauskas.

Atsinaujinant vienuolynui, puikiai tvarkantis, prie istorinių šaknų grįžtant Kretingos muziejui tolesnis žingsnis ir būtų Rotušės aikštės atnaujinimo projektas, kuriam istorinio konteksto įprasminimas taip pat labai svarbus. Svarbu dėl šio tikslo sutarti ir jį aiškiai įvardinti būsimoje koncepcijoje.

Kaip atgaivinti istorinės aikštės erdvę ir moderniai atstatyti rotušę, apsispręsti, kokia ji galėtų būti, pasak profesoriaus A. Žebrausko, reikėtų remtis istorikų įžvalgomis, galima rinktis ir analogus pagal tą laikmetį. „Svarbu, kad čia susiformuotų širdis, kokia ji ir buvo – šioje erdvėje būtų galima turėti turizmo centrą, parodų salę ar sugrąžinti savivaldos instituciją – reikia visų bendro sutarimo, kokioms – reprezentacinėms, kultūrinėms ar pažintinėms – reikmėms pritaikyti, kad centre jaustųsi šurmulys, kad jis būtų gyvas, trauktų žmones. Pagrindiniai akcentuotini objektai turėtų telktis ten, kur yra istorinė aplinka, juk tam ji specialiai ir kurta. Tokiu būdu pagerbtumėte ir miesto įkūrėją J. K. Chodkevičių, kurio, savo lėšomis stačiusio rotušę, vizijoje buvo augantis Kretingos miestas“, – pabrėžė architektas. Jo teigimu, turima ikonografinė medžiaga padėtų bent fragmentiškai atstatyti ir aikštę supančių pastatų fasadus.

Įdomi architekto iškelta idėja pasvarstymui – kompromisinis aikštės sutvarkymo sprendimas, iš dalies atkuriant šiaurinio kvartalo Rotušės aikštės ir Rotušės aikštės vakarinę užstatymo liniją, išsaugant bei praturtinant pasodintą želdyną, moderniomis priemonėmis sukuriant skverą su žydinčiais gėlynais, vaikų žaidimų aikštele ar kamerine erdve. Tačiau norint šią idėją toliau vystyti lygiagrečiai turėtų būti koreguojami detaliojo plano sprendiniai.

Kalbėdamas apie miesto centro prieigų sutvarkymą, architektas A. Žebrauskas akcentavo tvarkomų erdvių išbaigtumą, siūlė apsvarstyti idėją atkurti autentiškus didžiuosius ir mažuosius Kretingos pranciškonų vienuolyno bažnyčios vartus, kurie visiškai išpildytų atsinaujinančios vienuolyno aplinkos vaizdą, turint omenyje sutvarkytą J. Pabrėžos paminklo skverą, šalia įrengtą regėjimo negalią turintiems žmonėms skirtą taktilinį žemėlapį ir kitapus, Vilniaus gatvėje, sutvarkytą labai vertingą architektūrinį objektą – banko pastatą, kokių Lietuvoje reta. Liktų sutvarkyti šalia banko esančio pastato fasadą.

„Tai, kad Kretingoje kuriasi tokie visuomeniniai judėjimai, labai sveikintina, Chodkevičių alėjos idėja irgi yra svarstytina, tačiau skatindamas šią iniciatyvą siūlyčiau pirmiausia pradėti ne nuo jos, bet nuo Rotušės aikštės koncepcijos parengimo, randant sutarimą tarp miesto visuomenės, architektų, urbanistų, paveldosaugininkų ir kitų specialistų“, – nuomonę išsakė architektas A. Žebrauskas.

Bendruomenės „Kretingos aikštė“ nariui Jonui Drungilui pasiteiravus, kokiais etapais turėtų vykti Rotušės aikštės rekonstrukcijos projekto rengimas, architektas A. Žebrauskas akcentavo, kad svarbu suprasti, jog tai ilgas procesas, pareikalausiantis nemažai paruošiamųjų darbų. Šiai miesto daliai būtini kompleksinio pobūdžio sprendimai, siekiant geriau išnaudoti teritorijos potencialą, todėl nuosekliai dirbant pirmiausiai sektų aiškios užduoties projektuotojams suformavimas, susisteminus visus gautus pasiūlymus ir atrinkus geriausias idėjas, toliau – projektinių pasiūlymų, vizualizacijų parengimas ir kitos būtinosios procedūros.

Susitikime dalyvavę pilietinio judėjimo „Kretingos aikštė“ atstovai pasidžiaugė, kad jų pasiūlymas buvo išgirstas, nebuvo atmestas ir išsakė norą dalyvauti tolesnėse diskusijose dėl planuojamo miesto centro atnaujinimo.

Savivaldybės administracijos direktoriaus Virginijaus Domarko teigimu, savivaldybės Strateginio planavimo tarybai pritarus, šių metų biudžeto projekte numatyta 12 tūkst. eurų Rotušės aikštės koncepcijos sukūrimui. Visiems radus bendrą sutarimą, jei tam pritartų taryba, centrinės miesto dalies rekonstrukcijos techninis projektas būtų rengiamas 2020 metais, o statybos darbai galėtų būti pradėti 2021 metais.

Viešinant Rotušės aikštės rekonstrukcijos architektūrinę koncepciją, administracijos direktoriaus manymu, vizualinius sprendinius visuomenei būtų galima pristatyti miesto šventės ar kitų didžiųjų renginių metu, organizuojant daugiau gyvų diskusijų, kuriose visi norintys galėtų pateikti pasiūlymus ir gauti atsakymus į iškilusius klausimus.

Savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėja-vyr. architektė Reda Kasnauskė susitikime informavo apie galimybę miestą papuošti dar viena vizualinio meno skulptūra – taktiliniu žemėlapiu, kuriame butų pavaizduota istorinė (buvusi) Kretinga. Jos teigimu, naujojo mažosios architektūros elemento įrengimui šiuo metu galima pasinaudoti Europos Sąjungos fondų investicijomis. Toks, jau antrasis, taktilinis žemėlapis galėtų būti įrengtas Vilniaus gatvės ašyje.

Susitikime akcentuota ir tai, kad šiais metais prasidėsiančios Vilniaus gatvės, kuriai šiuo metu perkami rangos darbai, rekonstrukcija suprojektuota taip, kad niekaip neįtakotų šalia esančios Rotušės aikštės, kad centrinėje aikštėje būtų galima spręsti dangų atnaujinimo, susisiekimo klausimus neardant naujai sutvarkytos Vilniaus gatvės, o sprendinius prijungiant.

Kretingos rajono savivaldybės inform.