Pašventinti paminklai žuvusiems partizanams, ryšininkams, tremtiniams ir politiniams kaliniams atminti

Gegužės 18 dieną, 10 valandą, Plungės šauliai pakvietė visus miesto gyventojus dalyvauti Plungės švento Jono Krikštytojo bažnyčioje aukotose mišiose už žuvusius Lietuvos patriotus

Šiemet Lietuvos šaulių sąjunga prasmingais renginiais mini 100 metų sukaktį. Šaulių sąjunga – valstybės remiama sukarinta visuomeninė organizacija, vienijanti valstybės gyvenimui ir gynybai neabejingus žmones. Narystė šioje organizacijoje ugdo pasitikinčius savimi, kūrybingus, motyvuotus ir drausmingus Lietuvos piliečius. Šiuo metu šauliu gali vadintis apie 11 tūkstančių piliečių. Plungėje veikia Žemaitijos šaulių 8-osios rinktinės 802 kuopa.

Po mišių bažnyčioje už aktyvią veiklą ir rūpestį istorinės atminties išsaugojimu ir rezistencijos kovų įamžinimu Plungės rajone, už nuopelnus atkuriant Lietuvos valstybę buvusiam Plungės šaulių kuopos vadui, Parlamento gynėjui Stanislovui Jundului buvo įteiktas Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos apdovanojimas – „Vilties žvaigždė“.

Iškilmių dalyviai buvo pakviesti dalyvauti šventinant keturis paminklus žuvusiems partizanams, ryšininkams, rėmėjams, politiniams kaliniams ir tremtiniams atminti. Važiuotą iškilmių dalyvių koloną saugiai palydėjo Plungės PK ekipažai.

Plungės miesto Medingėnų gatvės gale, prie vadinamosios žvyrduobės, pašventintas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro iniciatyva pastatytas paminklas, skirtas toje vietoje 1944–1951 metais užkastiems nužudytiems partizanams. S. Jundulo žiniomis, šioje vietoje galėjo būti palaidota apie 100 žmonių. Po keliasdešimties metų ėmus eksploatuoti karjerą žvyras kartu su žuvusiųjų kaulais buvo naudojamas keliams tiesti.

Kitas paminklinis akmuo, skirtas partizanams, ant tvirto pamato, sumūryto iš lauko akmenų, pastatytas prie kelio, vedančio į Platelius, anapus Babrungėnų kaimo link sukančio vieškelio pradžios. Pasak S. Jundulo, šiuose miškuose būta daug bunkerių, labai daug partizanų žuvo 1948 metais. Ant pastatyto paminklinio akmens iškaltas partizanų laiškas gyviesiems.

Dar du kentėjusiems ir žuvusiems tremtiniams ir politiniams kaliniams, partizanams atminti skirti nerūdijančio plieno kryžiai tą dieną buvo pastatyti Kulskių ir Kėkštų kaimuose. Prie kiekvieno pašventinto paminklo gražiausias giesmes pagiedojo Plungės tremtinių ir politinių kalinių mišrus choras „Tėvynės ilgesys“, kurio vadovė – Rūta Černeckienė. Prie visų paminklų pastatymo savo darbu prisidėjo Plungės krizių centro gyventojai.

Plungės šauliai pasidžiaugė, kad į iškilmes atvyko Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis, būrys svečių ir bendraminčių iš Klaipėdos, Kauno, Skuodo, Mažeikių, Šilalės ir kitų rajonų. Prisiminimais ir tos dienos įspūdžiais dalintasi Kėkštuose, ragaujant šaulių virtą košę ir arbatą.

Plungės rajono savivaldybė