Pasveikinti penki jubiliatai

Pažymint Valstybės atkūrimo šimtmetį, Savivaldybės vadovai sveikina rajono ilgaamžius senolius garbingų asmeninių jubiliejų proga. Pastaruoju metu meras Algirdas Gricius, vicemerė Gitana Rašimienė ir mero patarėja Vaida Tunaitienė bei seniūnijų seniūnai aplankė Paliepių, Pagojukų, Raseinių, Nemakščių, Ariogalos seniūnijų jubiliatus.

Rugsėjo pabaigoje 90 metų sukako Elenai Navickienei iš Paliepių seniūnijos. Kilusi nuo Girkalnio, augo su dviem sesėmis ir dviem broliais, kurie visi iškeliavę amžinybėn. Prieš 25 metus tuo keliu išėjo ir jos sutuoktinis, su kuriuo užaugino 2 dukras, sulaukė 5 anūkų, o šie dovanojo 4 proanūkius. Jaunystėje Elena giedojo bažnyčioje ir svajojo tapti mokytoja, tačiau tėvai negalėjo išleisti dukros į mokslus. Ūkio darbai Elenos netraukė, todėl pasirinko siuvėjos amatą. Sako, gera siuvėja buvusi - ir vyrus, ir moteris nuo galvos iki kojų apsiūdavusi. Daugiau kaip 20 metų išdirbo pardavėja, tačiau pomėgių neapleido - kaip apsėsta megzdavo, nerdavo, įvairius rankdarbius gamino - net rajono laikraštis apie ją, kaip apie auksinių rankų moterį, rašė. Deja, šiandien nei siuvinio, nei mezginio nebeima – akys nebe tos. Jau keleri metai Elena gyvena Blinstrubiškių socialinės globos namuose, ją aplanko dukros, kurioms likimas pašykštėjo sveikatos, anūkai, proanūkiai.

Paskutinę rugsėjo dieną 90-metį pasitiko Pagojukų seniūnijos gyventojas Romanas Malkus. Jis gimė Raseinių r. Lenkelių kaime, augo su dviem sesėmis, iš kurių viena jau išėjusi. Vėliau tėvai persikėlė gyventi į Kaulakius, čia visam gyvenimui įsikūrė ir Romanas, o savo moterį surado Žaiginio krašte, Tautušių kaime. Sutuoktiniai jau 57 metus drauge – užaugino sūnų, visą gyvenimą dirbo kolūkyje, savame ūkyje sukosi. Romanas tarp sunkių kasdienių darbų atrasdavo laiko ir pomėgiui – buvo žinomas savo krašto muzikantas, įvairiose šventėse, vestuvėse grodavo akordeonu, bandonija ir kitus instrumentus buvo įvaldęs. Šiandien jubiliatas instrumento į rankas nebeima – pirštai nebe tokie vikrūs kaip kadaise. Tačiau tėvelio pomėgį perėmė sūnus – Savivaldybės vadovams nuvykus pasveikinti Romano, griebė akordeoną į rankas ir visi kartu „Ilgiausių metų“ jubiliatui užtraukė. Nepaisant gražaus amželio, Malkai vis dar savo karvutę laiko, paršiukų nusišeria, daržovių užsiaugina, aviliuose dūzgia bitutės... Tiesa, ūkio darbuose ir kasdienybėje gelbsti sūnus.

Spalio pradžioje 90 metų sukako raseiniškei Aleksandrai Rupeikienei. Moteris gimusi tolimoje Rusijoje, tačiau šeimą sukūrė ir gyvenimą nugyveno čia, Raseiniuose. Jaunystėje tarnavo pas savo būsimo vyro tėvus, kurie merginą labai vertino už darbštumą, tačiau patyrę, kad jų sūnaus širdis prie Aleksandros palinko, puolė visomis išgalėmis santuokai prieštarauti: girdi, taip nebūsią, kad jų sūnus su kitataute, kitatike ant vienos pagalvės gultų. Grasino nieko gyvenimo pradžiai neduosią: „Nei aguonos grūdo iš mūsų negausit, jei norit, eikit taip, kaip stovit, ir gyvenkit...“ „O mums nieko ir nereikia – maišą pasiklosim, maišu užsiklosim – išgyvensim“, - atkirto tuokart Aleksandros išrinktasis. Ir išgyveno – namus Raseiniuose pasistatė, tris dukras į gyvenimą išleido, sulaukė 2 anūkų, 3 proanūkių. Jubiliatė pamena, kad dalia lengva nebuvo – visą gyvenimą išdirbo „Šatrijoje“ siuvėja, o po darbo daržuose triūsė, bet gal todėl ir apvalaus amžiaus sulaukė, kad daug dirbo, judėjo. Aleksandros sutuoktinis jau 30 metų amžinybėje, o senolė gyvena prižiūrima vienos iš dukterų, lankoma artimųjų.

Spalį 95-erių metų jubiliejų pasitiko Bronė Vizgirdienė, Nemakščių seniūnijos gyventoja. Jau 26-us metus našlaujanti moteris per gyvenimą užaugino du sūnus ir dukrą, sulaukė 6 anūkų ir 8 proanūkių. Bronės gyvenimas nebuvo lengvas - dirbo mokykloje valytoja, teko išgyventi sunkius karo, pokario metus. Senolė pamena, kaip tekdavo nešti miško partizanams į bunkerius maisto, tabako, drabužių, batų, kitų reikmenų. Jau 10 metų ji gyvena pas dukrą, apsupta artimųjų meilės ir rūpesčiu. Nors jubiliatės kojos jau nelabai beklauso, tačiau protas šviesus – domisi įvykiais, nuolat skaito spaudą, o knyga „Nemakščiai“ apie gimtąjį karštą suskaityta labiausiai. Senolė pamena daugelį ten aprašytų įvykių ir pati savo pasakojimais juos gali papildyti bei padiskutuoti.

Spalio mėnesį 90-metį atšventė Ariogalos seniūnijos gyventojas Mečislovas Vitkus. Gimęs Kelmės rajono Vaiguvos kaime, augo kartu su penkiais broliais ir seseria. Kelmės pradinėje mokykloje baigė 4 skyrius, vėliau atliko karinę tarnybą. Mečislovas gyvenimo draugę Eleną surado Ariogalos krašte, čia atsikėlęs, pats būdamas statybininku, savomis rankomis namą pasistatė ir visą gyvenimą nugyveno. Su žmona užaugino sūnų ir dukrą, kurią dar jauną pasiglemžė nebūtis, o sūnus daugiau kaip du dešimtmečius gyvena užsienyje. Prieš trejus metus amžinybėn iškeliavo sutuoktinė, maždaug prieš tiek pat laiko sušlubavo ir Mečislovo sveikata, tačiau vyriškis nemėgsta be darbo sėdėti – tai šį, tai tą buityje pagal jėgas nuveikia. Jubiliatas savo laiku giedodavo chore, mėgo dainuoti, būti žmonėse, bendrauti, tačiau dabar nelabai yra su kuo pasišnekėti, nes kaimynystėje nebelikę jo amžiaus žmonių. Mečislovas dabar gyvena rūpestingai prižiūrimas anūkės.