Pasveikinti ilgaamžiai, atšventę 90-ties metų sukaktis

Du gyvenimai, du likimai, abu kažkuo panašūs ir savaip ypatingi. Spalio 24 dieną Rimšės seniūnijos Vėlūnų kaime ir Ignalinos seniūnijoje Žydeliuose pasveikinti garbūs jubiliatai Vaclovas ir Albertas, savaitgalį atšventę 90-ties metų sukaktis. Jubiliatus aplankė, sveikatos ir gražių dienų linkėjo savivaldybės mero pavaduotojas Juozas Rokas, seniūnai Tatjana Jarutienė ir Jonas Polito.

Vaclovas Treigis gimė, užaugo ir dabar gyvena savo tėvų ir senelių namuose, kuriems, sako, jau kokie 150 metų. Kaip prisimena, sudėtingas buvęs jo gyvenimas, anksti liko be mamytės, anksti lauko darbus turėjo išmokti, arė, akėjo, niekas neklausė, ar sunku. Prisimena ir karo metus,  rusų kareivius, kuriems tėvo taip mylimus arklius reikėjo atiduoti... Iš gimtųjų Vėlūnų Vaclovas buvo išvažiavęs tik į kariuomenę 1953 metais. Iki Vladivostoko 29 paras traukiniu dardėjo, vagonuose ant lentų su kitais šauktiniais gulėjo, griežtai saugomi buvo. Nieko, nuvažiavo, atitarnavo. Širdį šildė ir stiprino jausmas mergaitei, kurią šokiuose buvo nusižiūrėjęs, o ji pažadėjo jo sulaukti. Ta mergina vėliau ir tapo žmona. O dabar kartu su jubiliejumi Vaclovas ir Teresa švenčia ir dar vieną įspūdingą sukaktį – savo vestuvių 65-ąsias metines. Gražią šventę jiems surengė vaikai ir anūkai, Visagino bažnyčioje buvo užsakytos iškilmingos šv. Mišios. Iš klebono gavo vestuvių sukaktį priminsiančius geležinius žiedus baltoje dėžutėje.

Vaclovas sveikata dar nesiskundžia. Paklaustas apie ligas ir vaistus, tik nusijuokia: ,,o kam man tie vaistai, aš geriau 100 gramų išgersiu. Rūkyt niekada nerūkiau, tėvas kažkada prisakė šito nepradėti ir laikiausi to priesako. Kiek turėjau draugų, nė vieno nebeliko... Kartą man čigonė išbūrė, kad viskas mano gyvenime bus gerai, jei jokiu viršininku nebūsiu. Ir to patarimo klausiau...“. Ką gali žinoti, gal visa tai tikrai prisidėjo prie ilgo gyvenimo. Jo žmona dviem metais jaunesnė, ji irgi sveikata nesiskundžia. Taip ir gyvena abu sutardami gražiai sutvarkytuose nameliuose. Ant palangių gėlės žydi, kieme vištelės vaikšto. Du sūnūs su šeimomis Visagine gyvena, dažnai aplanko. O ko daugiau gali benorėti?

Iš Vėlūnų kelias nuvingiuoja iki Žydelių kaimo. Čia svečių jau laukė kitas jubiliatas Albertas Juršėnas, o kartu su juo dukra Vita ir sūnus Algis. Abu jie kasdien rūpinasi tėvu. Dukra su žentu Valdu čia iš Ignalinos atsikraustė ir kartu gyvena.  Namas juk didelis, vietos visiems užtenka. Albertas jį pats jaunystėje per dvejus pasistatė. Bestatydamas ir apsivedė, o pirma šventė kartu su įkurtuvėmis buvę dukros Vitos krikštynos. Žmoną Danutę gretimame Gaurelių kaime susirado, jis sandėlininku, ji kiaulių fermoje dirbo, tačiau gana anksti teko našliu pasilikti. Būdama 46-erių Danutė mirė staiga, netikėtai, palikusi didelį netekties skausmą ir jo, ir vaikų širdyse.

Albertas sveikata nesiskundžia, viską valgo, per šventes ir stiklelį gali pakelti. Senolis nelabai mėgsta televizorių žiūrėti, dažniau klauso radijo, laikraščius paskaito. O kas įdomiausia – akinių jam dar neprireikia. Aplink namą – didelis ūkis. Tvartai, kluonai, pirtelė, gražus sodas, daržai – ypač vasarą darbo visiems užtenka. O jis pats taip pat mėgsta lauke pabūti, turi ir savo darbelių. Kasdien višteles apžiūri, palesina, nuo vanago pasaugo.

Albertą galima būtų pavadinti  atsakingu gyvenimo statistu. Jau daug metų jis svarbiausius dalykus užsirašo į sąsiuvinį. Pažymi tos dienos ir nakties temperatūrą, koks buvęs oras, kas pirkta, kas pasodinta, kada pas daktarus važiavo. Pagal jo sąsiuvinius galima bet kurių metų orus atsekti, palyginti. Kai kas ir jam pačiam naudinga, pvz. pasižiūrėti, per kiek laiko baigiasi dujų balionas. Ir pats nežino, kodėl tą pradėjo ir kodėl tai niekada neatsibosta. Turbūt šis pomėgis jo smalsaus, žingeidaus būdo padiktuotas. Šiandien Vaclovas gyvena be rūpesčių, dėmesio ir meilės apsuptas. Ir šypsosi jo akys po kiemą besižvalgydamos. Smagu matyti, kad vaikai jo darbus tęsia, smagu jų ir anūkų vakare grįžtančių ar aplankyti atvažiuojančių sulaukti.