REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Veidai2024 m. Sausio 8 d. 09:46

Pasveikinta 90-ąjį jubiliejų švenčianti Vidiškių gyventoja

Ignalina

Lina KovalevskienėŠaltinis: Ignalinos rajono savivaldybė


288437

Prasidėję metai 90-ąjį jubiliejų dovanojo šiuo metu Vidiškėse pas dukrą gyvenančiai Leonorai Kazlovienei. Jubiliatę aplankė ir jos švente džiaugėsi Ignalinos rajono savivaldybės vicemeras Vaidotas Židanavičius ir seniūnas Jonas Polito.

Leonora gimė, augo ir gyveno Kūjiškės kaime, Ignalinos seniūnijoje, todėl seniūnas ją ir jos šeimą gerai pažįsta. Moteris taip pat džiaugėsi svečius ir savo seniūną matydama. Leonorai užrišta jubiliejinė juosta, perduotos savivaldybės mero L. Ragaišio dovanėlės ir sveikinimas, linkėta ramių ir šviesių dienų, stiprios sveikatos, Dievo palaimos. Mamą sveikino ir dukra Asta, žentas Bronius, anūkas Armanas.

„Daug stebuklų man Dievas padarė...“, – pasakodama apie savo ilgą, sunkų, bet kartu ir laimingą gyvenimą sakė Leonora. Šeimoje užaugo penkiese, anksti neteko tėvelio. Mama, likusi su pulkeliu vaikų, jiems paliko priesaką – visada, nors ir vargingai, bet teisingai gyventi. Sunkus darbas nuo vaikystės lydėjo ir auklėjo, kūno tvirtybę ir dvasios stiprybę augino. Moteris prisimena, kaip basomis į bažnyčią eidavo, kojas baloje nusimazgodavo. Vos sulaukusi 12 metų kolūkyje dirbti pradėjo, darė viską, ką ir suaugę, o kai pagirdavo, tai dar labiau stengdavosi. Kokių 16-kos teko į Vokietiją, paskui Latviją važiuoti, su broliu prie geležinkelio dirbti. Pamena, kaip vagonuose ant šiaudų miegojo, kaip balose prausėsi. „Apie duonų sukau galvų, apie bernus nė kiek...“, – sako Leonora. Ištekėjo ji jau būdama 40-ties, dukrelės susilaukė 43-ejų. Vyras Leonas, sako, geras buvęs, net 12-ka metų jaunesnis. Sutarime abu nugyveno, prieš pora metų atsisveikino.

Kai sveikata silpnesnė pasidarė, dukra su žentu ją į Vidiškes kartu su vištomis ir šuniuku atsivežė. Čia moteris atsigavo, sustiprėjo, džiaugiasi, kad kas savaitę ją masažistė aplanko, kas mėnesį – slaugytoja. Šiltų žodžių išsakė ir joms, ir savo gydytojai Džiugintai Kajėnaitęi, ir, žinoma, savo artimiesiems, kurie jos širdžiai tiek meilės suteikia. O ir ji pati stengiasi judėti, kad, neduok Dieve, ant patalo neatsigultų, vaikams kryžiaus neuždėtų. Kiekvieną rytą mankštą daro, labai mėgsta Pūko radijo klausytis. Dabar Leonora laukia pavasario ir giminės šventės, kuri suplanuota per Motinos dieną jos gimtajame Kūjiškės kaime.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA