Pasveikinta 100 metų sulaukusi ukmergiškė

Rugsėjo 1-osios popietę garbingo 100 metų jubiliejaus proga ukmergiškę Eleną Bačiulienę sveikino Ukmergės rajono savivaldybės meras Darius Varnas, Socialinės paramos skyriaus vedėja Asta Leonavičienė, Žemaitkiemio seniūnė Rita Mikutienė ir socialinė darbuotoja Danguolė Aukštuolienė.

Įspūdingo gimtadienio proga svečiai jubiliatei linkėjo geros sveikatos, artimųjų meilės bei kasdienių džiaugsmų. Šimtametei įteikta Ukmergės rajono savivaldybės dovana – gėlių puokštė, mero sveikinimas, vienkartinė 367,5 eurų išmoka ir šilta antklodė.

Mylimą mamą, močiutę, prosenelę ir proprosenelę neeilinio gimtadienio proga sveikino ir kuo ilgiau būti su jais linkėjo ir visi jos artimieji.

E. Bačiulienė gimė ir augo Kildiškių kaime (Žemaitkiemio sen.). Jos mama Marijona Kadelskytė-Katinienė mirė, kai mergaitei tebuvo pusė metų. Tėtis Juozas Katinas buvo nagingas – mokėjo siūti, buvo ir kalvis, ir batsiuvys, prižiūrėjo namus. Būdamas luošas, statydavo namus, šokdavo ir buvo geras muzikantas. Nepaisant to, jis gyveno savo gyvenimą, todėl atidavė dukrą auginti mergaitės seneliui, kuris, mirus žmonai, tuo metu buvo vedęs kitą moterį. Ji jam padėjo užauginti ne tik Eleną, bet ir 7 vaikus iš pirmosios santuokos.

Elena lankė Virbalų pradinę mokyklą, kurioje baigė 4 skyrius (taip seniau buvo vadinamos klasės). Vėliau mergaitės teta, kuri neturėjo savo vaikų, ją norėjo pasiimti į Kauną ir išleisti į mokslus, tačiau su tuo nesutiko tėvas: jis dukrą iš jos senelio šeimos pasiėmė, kai jai buvo 13 metų, kad ši galėtų pagelbėti dirbant ūkio darbus.

Karo metais gyvenant pas tėvą sodyboje vienkiemyje nebuvo lengva. Pasiskirstę su kaimynais turėjo aprūpinti maistu ne tik partizanus, bet ir priešus. Elenos tėvas siūdavo apsiaustus miško broliams, kad šie galėtų jais prisidengti ir pasislėpti nuo priešų.

Vėliau 23 metų mergina susipažino su savo būsimu vyru Ignu Bačiuliu, kuriam buvo 25 metai. Po savaitės draugystės jaunuoliai susituokė.

Vyras dirbo vyriškus darbus kolūkyje, statybose, brigadininku. Elena turėjo labai gerą balsą, giedojo bažnyčios chore ir laidotuvėse, šoko etnografiniame ansamblyje.

Šeimoje gimė net 10 vaikų: 6 dukterys – Aliutė, Marijona, Bronė, Stasė, Zita, Valė ir 4 sūnūs – Jonas, Juozas, Mindaugas, Rimantas. Vyriausios dukters ir vieno sūnų jau nebėra tarp gyvųjų, sulaukęs 86 metų mirė ir Elenos vyras.

Pasak jauniausios dukros Valės Gaudiešienės, mama buvo apsiskaičiusi, turėjo žinių apie vaistus, padėdavo kaimynams jiems susirgus, gydė juos medicininėmis taurėmis.

Buvo draugiška, sutardavo su kaimynais, buvo švelni, nors gyvenimas nelepino.

Šiuo metu šimtametė džiaugiasi 19 anūkų  (jauniausiam – 33, vyriausiam – 52 metai), 31 proanūkiu (mažiausiam – 11 mėnesių, didžiausiam – 29 metai) ir vienu proproanūkiu – Aleksiukui 7 metai. Bendrai visą Elenos šeimą dabar sudaro 88 žmonės.

Pasak dukros Valės, seniau jos mamai geriausia dovana būdavo kryžiažodžių knygelės, kurias ji, pagauta azarto, galėdavo spręsti iki paryčių. Vėliau, pablogėjus regėjimui, šventas reikalas būdavo klausytis Marijos radijo.

Senolė šiuo metu gyvena pas dukrą Valę ir žentą Vytautą, Ąžuolynės kaime (Kavarsko sen.,  Anykščių r. Radiškių k.).