Pasvalio krašto ūkininkai nusiteikę ryžtingai

Vasario pabaigoje Pasvalio kultūros centro Baltojoje salėje vyko Lietuvos ūkininkų sąjungos Pasvalio skyriaus visuotinis ataskaitinis rinkiminis susirinkimas. Pareigas pradėjo eiti naujoji pirmininkė Lina Židonienė, aptarti aktualūs klausimai ir problemos, ieškota sprendimų.

Tylos minute pagerbę žuvusius didvyrius už Ukrainos laisvę, Pasvalio žemdirbiai sėdo aptarti ir spręsti savo krašto ūkio bėdų. 

Lauktas Seimo narys Kazimieras Starkevičius dėl esamos situacijos, deja, neatvyko, tačiau Pasvalio ūkininkams perdavė linkėjimus. Pasvalio rajono vicemeras (ir pats – ūkininkas) Stanislovas Kiudis perdavė valdančiųjų padėką už krašto žemdirbių pasiaukojimą dirbant žemę, jos saugojimą ir pasiektus rezultatus. Taip pat – už pagalbą rajono bendruomenėms, prisidedant ir remiant jų veiklą. 

Vėliau susirinkimo metu S. Kiudis anonsavo ir būsimas šventes, kurios įtraukia rajono žemdirbius bei yra graži proga susipažinti su gyventojais – iš rudens į vasarą perkeliama Pasvalio miesto šventė, taip pat – gegužės mėnesį vykstanti fiesta „Eugenijau, mes važiuojame“. Krašto ūkininkai virs košę, keps bulves… 

Aptarę formalumus ir sąjungos ūkinius reikalus, susirinkimo dalyviai pradėjo kalbėtis apie ateitį – savo skyriaus, krašto ūkininkų ir Lietuvos žemdirbystės. 

Pokyčiai, žadantys progresą 

Susirinkime pristatyti nauji Revizijos komisijos, taip pat Ilgalaikio turto nurašymo komisijos nariai. Pareigas eiti pradėjo ir naujoji LŪS Pasvalio skyriaus taryba, kurią sudaro įvairių seniūnijų atstovai. 

Galiausiai pristatyta ir naujoji Lietuvos ūkininkų sąjungos Pasvalio skyriaus pirmininkė – Lina Židonienė iš Kalno kaimo. 

Nariai dėkojo buvusiam pirmininkui – daug metų atstovavusiam Pasvalio ūkininkams – Vilhelminui Janušoniui. „Buvote gerai pasikaustęs, atremdavote puolimus, vedėte kraštą į gerąją pusę, ūkininkų naudą“, – kalbėjo susirinkusieji.

V. Janušonis skyriui atstovavo nuo 2009 metų. Perduodamas pirmininko vairą, pats agitavo į veiklą aktyviai jungtis jaunąją ūkininkų kartą – vizionierišką ir drąsią. 

Savąją viziją išsakė naujoji pirmininkė: „Reikia, kad jūs kalbėtumėt. Jei tylėsim, niekas nežinos, kokios mūsų bėdos, – akcentavo pilietiškai nusiteikusi L. Židonienė ir agitavo nebūti abejingiems. – Reikia formuoti žemės ūkio politiką. O mus girdi – mūsų balsas pasiekia centrą, mūsų visų balsai – Lietuvą.“ 

Linos, kaip naujosios skyriaus pirmininkės, tikslas – suburti bent 80 % rajono ūkininkų (dabar skyriui priklauso 120 narių). Tiesa, pasidžiaugta, jog per pastaruosius 3–4 metus (įvedus paramos taisykles) narių daugėjo. Didžioji jų dalis – dar jaunieji ūkininkai, valdo po keliasdešimt hektarų, bet labai tikimasi, jog neišsilakstysią: „Kad būtų kas mus pakeičia, dirba žemę“, – pridėjo V. Janušonis. 

Tam, kad ūkininkų sąjunga pritrauktų naujų žmonių, reikia parodyti, kodėl verta jai priklausyti: naudingos informacijos prieinamumas, galimybė tobulėti ir daryti įtaką priimant krašto ūkiui svarbius sprendimus – kitaip tariant, susivienijus, ūkininkauti lengviau. Na, o daugiau narių, daugiau minčių reiškia ir daugiau galios. Taip pat Lina akcentavo sieksianti atgaivinti primirštas tradicines šventes – leidžiančias ūkininkams turtinti rajono gyvenimą. 

Rajono ūkininkai pasiruošę vienytis informacinio mūšio lauke 

Perėjus prie einamųjų klausimų, vienam jų skirtas išskirtinis dėmesys. „Politiškai dabar išgyvename ne pačią geriausią situaciją“, – pripažino V. Janušonis. Padėties nelengvins ir Europos žaliasis kursas, prie kurio reikalavimų teks taikytis. Dabartinės valdžios sprendimai nepalaiko Lietuvos ūkio gerovės – jaučia mūsų krašto žemdirbiai. Ūkininkų įvaizdis viešojoje erdvėje – neigiamas, jie vaizduojami kaip didžiausi gamtos teršėjai, kenkėjai, veltėdžiai, nemokantys mokesčių – kone visų blogybių šaltinis. Tai verčia susimąstyti ir mūsų kraštiečius – kaip apsiginti? Susirinkusieji nevyniojo žodžių į vatą ir diskutavo – kodėl taip yra, ką galima padaryti? Kaip atremti propagandą? 

Pirmiausia teks galvoti apie nario mokesčio kėlimą. Pasvalio skyrius šiandien neturi jokių skolų, o LŪS centrinėje būstinėje dirba dvi administratorės ir vairuotojas (iš viso – 2, 5 etato), reikia išlaikyti automobilį. Na, o kad ūkininkai galėtų lygiavertiškai dalyvauti kovoje su žiniasklaida ir politikais, reikia skirti papildomų resursų. V. Janušonis ir Aurimas Garlauskas pateikė pasiūlymą, susirinkimo dalyviai apsvarstė ir balsavo už mokesčio kėlimą su tikslu investuoti į komunikaciją, viešuosius ryšius, tyrimus. Būti atsakingiems už savo autoritetą ragino ir naujoji pirmininkė. 

Buvęs pirmininkas papasakojo kuriozišką situaciją, iliustruojančią klaidingai vaizduojamą šalies ūkininkų įvaizdį. Neseniai skambino viena korespondentė, klausdama – tai jau tręšiate laukus? „Tai – visiška nesąmonė. Tręšti dar negalima“, – nusistebėjo ūkininkas. Pasirodo, prieš tai išėjęs reportažas: Aplinkos ministerijos atstovas davęs interviu, jog ūkininkai, nors laikas dar neatėjo, jau laukus tręšia – ir viskas bėga, plaukia… „Melagiena – per silpnas žodis“, – taip apibūdino V. Janušonis. 

Informacija šiandien – pagrindinis ginklas. Pasaulio arenoje išlieka tie, kurie sugeba save tinkamai reklamuoti. A. Garlauskas kalbėjo – politiniams sprendimams įtaką daro rinkėjo nuotaika. O kas yra rinkėjas? Daugiausia – didžiųjų miestų žmogus. Jis neskaito „Ūkininko patarėjo“ ir kitų laikraščių, kuriuose pasakojama apie ūkį. Jie skaito naujienų portalus, socialinių tinklų įrašus. Tai ne kaimo žmogus, kuris kasdien mato ir supranta ūkio naudą šalies gyventojams.

Skaičiai rodo, kad ūkis aplinką teršia ne daugiau nei transportas ir pramonė. Tačiau pastarieji sektoriai vienijasi ir skiria resursus, kad apsigintų, atsilaikytų. Tai reikia daryti ir mums, – tiki krašto ūkininkai. Planuojama atlikti gręžinius, ištirti dirvožemio būklę – parodyti, kokia iš tiesų yra situacija, kaip dirba krašto ūkininkai, bei sudaryti sutartis su viešųjų ryšių specialistais – kontratakuoti puolimus ir skleisti teigiamą informaciją apie ūkį – reabilituoti jo įvaizdį lietuvių akyse.