Pasvaliečių mokinių mintys apie šeimą, tėvus ir gimtinę

Šeima, tėvai, gimtinė yra mūsų namai, kurių mes nenorime palikti. Be jų mes jaučiamės tarsi klajūnais, kaip neturėdami savo namų, savo šaknų, savo praeities (Tomas).

,,Mano šeima kaip ir dauguma kitų yra gimtinės dalelė. Juk daugiausia mūsų gimtinė ir yra sudaryta iš šeimų. Susivienijusios šeimos sudaro tautą, kurios gina, saugo ir myli mūsų gimtinę.

Mano šeima plečia gimtinės gyventojų skaičių. Ji yra Lietuvos dalis. Taip pat mano šeima puoselėja lietuviškas tradicijas, papročius. Ji ir myli saugo savo gimtinę Lietuvą.‘‘ (Evelina)

,,Mano šeima yra mano mama, tėtis ir broliai. Jie mano mylimiausi visame pasaulyje. Kai buvau maža man mama labai daug skyrė laiko, o dabar kai jau užaugau, mama skiria laiko mažiau. Mes labai gerbiame savo tėvus, padedame įvairiuose darbuose. Mano šeima turi savo tradicinį patiekalą. Tai – balandėliai ir kotletai.

Man jie labai patinka, nes mama juos skaniai pagamina. Aš džiaugiuosi savo šeima ir savo gimtine Lietuva.‘‘ (Vilma)

,,Meilė, pagarba ir darbas bei tikėjimas padeda augti mūsų šeimai. Tėtis yra šeimos galva. Jis rūpinasi mūsų šeima. Mama ir tėtis visada išliks ištikimiausiais mano draugais. Ir dabar jei ko nesupranti atliekant namų darbus, jie visuomet pagelbės. Mes šeimoje švenčiame gimtadienius. Kartu su tėvais skaitome knygas, ypač apie Lietuvos istoriją.. Mėgstame keliauti po Pasvalio kraštą bei Lietuvą. Noriu pasakyti, kad gimtinė yra pati gražiausia vieta pasaulyje.‘‘ (Roneta)

,,Lietuva – mano tėvynė. Čia aš gimiau, ištariau pirmą lietuvišką žodį, čia gyvenu, mokausi. Mūsų šeimai gimtinė yra labai brangi. Gimtinė yra mūsų namai, kurių mes nenorime palikti.

Daugiau kaip prieš 70 metų mūsų močiutė buvo ištremta į Sibirą ir dėl to labai pergyveno. Ji dar buvo jauna, tik vienuolikos metų, bet kai augo, močiutės ilgesys gimtinei vis stiprėjo, vis labiau ji norėjo grįžti į Lietuvą. Ten močiutė dainuodavo ilgas, gražias ir ilgesingas dainas apie išsiilgtą savo tėvynę. Močiutės svajonė išsipildė, ji sugrįžo į savo tėvynę Lietuvą . Dabar ji gyvena kartu su mumis . Dažnai močiutė mus sako, kad be tėvynės mes jaučiamės klajūnais, kaip neturėdami savo namų, savo šaknų, savo praeities.

Mūsų šeima švenčia vardadienius, valstybines šventes : Lietuvos Valstybės atkūrimo, Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo, Mindaugo karūnacijos, Laisvės gynėjų šventes. Taip pat kalendorines, katalikiškas šventes : Šv. Kalėdas, Šv. Velykas, Sekmines, Rasas, Žolinę ir kt.

Meilė savo šeimai, gimtajam kraštui yra labai svarbi. Turime išsaugoti mūsų kraštui būdingas tradicijas ir kalbą, tausoti ir prižiūrėti gražųjį Lietuvos kraštovaizdį. Taip išugdysime ir ateinančioms kartoms meilę šeimai, meilę Lietuvai – savo tėvynei.‘‘ (Tomas)

,,Aš ir mano šeima gimėme ne tik ligoninėje, bet ir šeimoje, kuri yra Gimtinė – Lietuva.

Aš labai gerbiu ir myliu savo šeimą, nes mane su ja jungia ypatingas ryšys ir vienas kraujas. Tėvai yra vieninteliai žmonės pasaulyje, kuriems aš rūpiu. Aš taip pat privalau gerbti savo tėvais ir jais rūpintis iki pat senatvės. Man labai yra svarbūs yra draugai, mokykla, miestas Pasvalys, tėvynė Lietuva ir visas pasaulis.

Reikia duoti žmonėms, o ne imti.‘‘ (Mantas)

,,Man mano šeima yra pati svarbiausia. Aš ją labai gerbiu ir myliu. Visiems aš linkiu būti švelniais savo tėvams. Nereikia jų niekada skaudinti, nes jiems yra nelengva auklėti ir rūpintis mumis šiame XXI amžiuje, kuris kupinas įvairiausių netikėtumų. Noriu priminti ,kad pasaulyje svarbiausia yra šeima ir gimtinė. (Lukas)

,,Mano šeima yra gimtinės dalelytė. Aš turiu tėvus ir dar du vyresnius brolius. Labai esu dėkinga Dievui ir savo tėvas už padovanotą gyvybę. Tėvai kartais būna griežti , reikalauja, kad būtume drausmingi ir geri.

Mumis jie nuoširdžiai rūpinasi. Ir mes visuomet jiems padedame, o svarbiausia stengiamės nesukelti jokių bereikalingų rūpesčių. Mes juos mylime ne tik tada, kada nuperka naujus drabužius, padaro valgyti, duoda pinigų laisvalaikio praleidimui, bet visada. Mes juos mylime iš visos širdies. Aš su savo tėvais kalbu kiekvieną dieną ir apie viską. AŠ nebijau su jais kalbėti apie savo problemas, nes žinau, kad jie visada mane supras, patars ir visada bus su manimi. Savaitgalyje mūsų šeima aplankė Ąžuolpamūšės piliakalnį. Tėvelis papasakojo apie lietuvių kovas dėl laisvės su kalavijuočių ir kryžiuočių ordinais. Tai buvo įdomi kelionė , kuri skatino dar daugiau domėtis savo gimtinės istorija.‘‘ (Edvinas)

,,Man asmeniškai pats brangiausias dalykas yra šeima, draugai ir gimtoji vieta. Jeigu aš to neturėčiau, aš būčiau paprasta žmogus be nuomonės, tuščias, permatomas popieriaus lapas. Aš džiaugiuosi , kad tai turiu. Gal čia Dievo nuopelnas? (Rasa)

,,Mano tėvai gimė Lietuvoje, kaip ir mano seneliai. Ir aš čia gimiau. Visada aš galiu didžiuotis, kad esu lietuvis. Čia prabėgo patys svarbiausi vaikystės įvykiai. Niekur kitur nenorėčiau gyventi – tik Lietuvoje. Čia yra mano gimtinė, mano gimtoji kalba, mano draugai‘‘. (Rokas)

,,Mano gimtinė – Lietuvėlė. Gerbiu savo tėvus ir savo šeimą. Kai užaugsiu žaisiu krepšinį už Lietuvą. Man labai patinka mokytis Lietuvos bei savo krašto istoriją. Visuomet mylėsiu ir rūpinsiuos savo gimtine bei tėvyne Lietuvą. (Mindaugas)