Paštininkas iš Šiaulių: esame XXI a. vergai

Portalui Alfa.lt pradėjus viešai kelti Lietuvos pašto sistemines problemas, drąsesni pasijuto ir eiliniai šios valstybės įmonės darbuotojai.

Apie sekinantį darbą bei gąsdinančius Lietuvos pašto plėtros planus anonimiškai sutiko papasakoti eilinis laiškininkas iš Šiaulių. Nors pokalbis vyko paties paštininko iniciatyva, vyras prašė neminėti savo pavardės, mat už atvirumą bijo būti atleistas iš darbo. Pasak vyro, bendrauti su žiniasklaida jiems griežčiausiai draudžiama.

25 kilogramai ant kupros ir pirmyn

„Mes, laiškininkai, pasirašėme pasižadėjimus su žurnalistais nebendrauti. Pas mus viskas slapta, viskas uždara. Esą bus labai blogai tiems, kurie su žurnalistais bendraus ir bandys skųstis ar kelti problemas. Raštas apie tai iškabinėtas visose darbovietėse. O absurdo pas mus per akis. Paskaičiau Alfa.lt straipsnius apie paštą, tai labai apsidžiaugiau, kad nors kažkas kelia mūsų problemas, nes yra baisu“, – tikino vyras.

Laiškininkas mano, kad dėl pastaruoju metu vėluojančių siuntų reikėtų kaltinti diegiamus modernius procesus Vilniuje, nes kituose miestuose laiškininkai esą sąžiningai vykdo darbą ir siuntas klientams pristato laiku.

Jis teigia, kad dabar dauguma siuntų, kurios nuo lapkričio ar kito mėnesio nepasiekia klientų, pradingsta sostinės logistikos centre. „Mes viską išnešiojame laiku“, – tikino laiškininkas.

„Paprasti paštininkai dabar yra XXI a. vergai, – prisipažino pagyvenęs vyras, eiliniu laiškininku dirbantis pastaruosius šešerius metus. – Juokas ima. Dabar atsidaro tas naujas logistikos centras. Gerai, viskas puiku. O koks krūvis teks visiems paprastiems Lietuvos laiškininkams? Dabar jie už 300 eurų per mėnesį kasdien tempia po 20–25 kilogramus. Tai dabar, kai visu pajėgumu pradės dirbti tas logistikos centras, dar daugiau užkraus ant mūsų, paprastų paštininkų, pečių. Dar labiau vėluos siuntos.“ 

Pasak Šiaulių pašto darbuotojo, iki šiol paštuose dirbo skirstytojai, kurie paskirstydavo siuntas ir laiškus, tačiau jie atleidžiami. „Dabar mums, laiškininkams, pagal rajonus atveš maišus ir mes viską patys darysime: krausime į atskiras krūvas registruotus, neregistruotus siuntinius, laiškus, laikraščius“, – piktinosi laiškininkas.

Iki šiol darbas būdavo organizuojamas taip, kad iš ryto į paštą atėjęs laiškininkas rasdavo kiekvienam pagal rajoną suskirstytus laikraščius ir siuntas. „Mes juos surenkame ir einame į rajoną. Dabar atveš maišą, kuriame bus kartu ir laikraščiai, ir registruoti, ir neregistruoti siuntiniai, paprasti ir registruoti laiškai. Anksčiau skirstytojas atskirai sudėdavo siuntas, kurios telpa į pašto dėžutę, ir atskirai tas, kurios netelpa. Dabar viską kraus į vieną maišą. Tempkit jūs bet ką, paskui pažiūrėsite, ką įkišite į dėžutę, o ką parsinešite atgal į paštą. Mes dabar patys nešime, patys skirstysime“, – būsima tvarka ir darbo krūviu baisėjosi paštininkas.

Kita vertus, jis nesupranta, kas vyksta. Esą Šiauliuose visus skirstytojus atleido, o dabar vėl pasirodo Lietuvos pašto skelbimai, siūlantys darbą skirstytojams.

Iki šiol paprasti paštininkai Šiauliuose naudojosi vadinamaisiais atraminiais punktais, tam tikromis dėžėmis prie daugiabučių, kur transportu būdavo atvežami siuntiniai. Iš šių dėžių eiliniai laiškininkai, kad būtų lengviau, pasiimdavo siuntas ir jas išnešiodavo po butus ir pašto dėžutes. Dabar esą šie atraminiai punktai naikinami, kad „paštininkai viską neštų ant savo kupros“. „Kai viską susidedi, kai kuriomis dienomis išeina 25 kilogramai“, – tikino paštininkas.                 

Per dieną pirmyn atgal varinės po 32 km

Pasak vyro, tai dar būtų galima kentėti. Bet Šiauliuose paštininkų laukia daug baisesni laikai. Nors oficialių žinių nėra, esą „tai labai didelė paslaptis“, bet puse lūpų apie tai šneka kone visi Lietuvos pašto Šiaulių regiono darbuotojai.

„Zoknių aerodromas nuo pietinės Šiaulių dalies yra nutolęs 8 km. Tai į Zoknius planuojama iškelti miesto centro ir pietinės dalies paštą – visus laiškininkus. Į vieną pastatą Zokniuose sugrūs logistiką, skirstytojus, – jiems gal ir gerai, nieko nesakau. Bet laiškininkų laukia labai sunkūs laikai“, – prognozavo Alfa.lt pašnekovas.

Pasak jo, laiškininkai iš namų pietinėje miesto dalyje rytais turės vykti 8 km į darbą Zokniuose. Čia pasiims siuntinius, laikraščius ir laiškus ir viską susidėję ant pečių keliaus 8 km į priskirtą rajoną. Kai baigs darbą, siuntas, kurių nepavyko įteikti, turės vėl pristatyti į Zoknius už 8 km ir tą pačią dieną įveikti šį atstumą, grįždami namo.

„Per dieną reikės sukarti daugiau kaip 32 km už 300 eurų algą. Duos nuolatinį abonementą, ir su sunkiais krepšiais ant pečių važinėsime su persėdimais visuomeniniu transportu. Jeigu bus tokios darbo sąlygos, pusė laiškininkų išsilakstys“, – pro ašaras juokėsi vyras.

Jis pastebėjo, kad žmonės dabar nuolat skundžiasi, kad negauna laiku siuntų. Tačiau po pertvarkos jie esą galbūt iš viso atsisakys Lietuvos pašto paslaugų. „Mes labai stengiamės išnešioti laiku, bet kai tiek užkrauna, punktus panaikino, ne visada spėjame per sniegą ir pusnis. Bet kai iškels į Zoknius, laikraščiai žmones pasieks apie pietus“, – spėjo vyras.

Jis pasakojo, kad dabar laiškininkai pradeda darbą 5.30 val., į paskirtą rajoną išeina 7 val. Tačiau po planuojamos pertvarkos iš Vilniaus laikraščius į Šiaulius atveš apie 7 val. Kol siuntas surūšiuos, praeis porą valandų. Laiškininkai į savo rajoną išeis 9 val. Klientai spaudą pradės gauti apie 10 val. iki 13 val.

„Dar daugiau nusivylusių atsiras. Jie atsisakys prenumeratos. Kam prenumeruoti, jeigu galima nusipirkti kioske“, – krizeno laiškininkas.

Jį stebina Lietuvos pašto vadovybės kelerius metus nuolat kartojami teiginiai, kad, modernizuojant darbo procesus, reikės vis mažiau darbuotojų, todėl jų kasmet atleidžiama po daugiau kaip 300–400.

„Jie taupo mūsų sąskaita. Juokinga, kai sako, kad laiškininkų nebereikia. Laiškininkų reikėjo, reikia ir reikės, – įsitikinęs jis. – Jokie dronai ar automatizuoti robotai po pašto dėžutes neišnešios.“

Pasak laiškininko, jaunimas šio menkai apmokamo darbo dirbti nelinkęs, daugiausia laiškininkais įsidarbina vyresnio amžiaus žmonės ar asmenys, neturintys specialybės. „Kas kitas sutiks dirbti sekinantį darbą – už 300 eurų per pusnis kasdien nešioti 25 kg maišus“, – stebėjosi vyras.           

Auga nepasitenkinimas valstybinio pašto paslaugomis

Alfa.lt rašė, kad pastaruoju metu Lietuvos pašto veikla piktina klientus, jie savo istorijomis dalijasi socialiniuose tinkluose.

Dažniausiai žmonės skundžiasi, kad siuntos vėluoja mėnesį ir daugiau ar visai pasimeta, tačiau klientai apie tai neinformuojami.

Gyventojai tikina praradę ne po vieną, o po kelias, tris keturias neregistruotas siuntas. Dažnas atvejis, kad atėjęs siuntos atsiimti klientas sužino, kad siunta grąžinta gavėjui, nors pranešime nurodytas saugojimo terminas dar nebuvo pasibaigęs. Kartais siuntos nepavyksta pasiimti, nes pašto skyriuje paaiškėja, kad ji vėl kažkur dingo. Tačiau nepavyksta išsiaiškinti, kur siuntos dingsta – buvo pavogtos ar pasimetė sandėlyje.

Dažnas atvejis, kad siuntinys grąžinamas siuntėjui, nors adresatas net negavo pranešimo, kad siunta jo laukia pašte.

Žmonės piktinasi, kad eilėse tenka laukti valandą, nes pašto skyriuje dirba vos 2 darbuotojos. Lietuvos paštui priekaištaujama, kad nepavyksta susisiekti – į paklausimus niekas neatsako, o informaciniu telefonu prisiskambinti nepavyksta.

Lietuvos paštas, nors ir pripažįsta, kad pandemijos metu susidūrė su beprecedenčiais iššūkiais, jau kelerius metus kasmet atleidžia po kelis šimtus darbuotojų – esą diegiant modernius technologinius sprendimus jų nebereikia. Įmonė jau informavo, kad pavasarį atleidimo lapelius įteiks beveik 380 darbuotojų. Šiuo metu Lietuvos pašte dirba daugiau kaip 4 tūkst. darbuotojų.

Į klausimą, ar susisiekimo ministras Marius Skuodis planuoja kaip nors spręsti Lietuvos pašto generalinio direktoriaus atsakomybės klausimą, susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė atsakė, kad Susisiekimo ministerija, kaip įmonės akcininkė, yra atsakinga už įmonės valdybą, kurios narius ir skiria. Ministras esą nėra įgaliotas vertinti bendrovės direktoriaus veiklą, tai daro valdyba.

Pasak viceministrės, artimiausiu metu ministerijos vadovybė planuoja susitikti su Lietuvos pašto valdyba ir aptarti visus aktualius klausimus.

Tiek Lietuvos pašto, tiek visų rinkoje veikiančių pašto paslaugų teikėjų veiklą prižiūri Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT). Ši tarnyba nagrinėja ir vartotojų skundus dėl rinkos dalyvių veiklos.

RRT užsakymu 2020 m. pabaigoje atlikto tyrimo duomenimis, siųsdami laiškus ir siuntinius 76 proc. Lietuvos gyventojų dažniausiai naudojosi Lietuvos pašto paslaugomis.  

Lietuvos pašto Komunikacijos departamento vadovė Ugnė Bartašiūtė:

„Suprantame laiškininkams kylančius klausimus ir dvejones – įgyvendinant didelius pokyčius tai natūralu. Atvirai bendraujame su darbuotojais, pristatome jiems būsimus pokyčius, atsakome į kylančius klausimus. Su artėjančiais pokyčiais darbuotojai taip pat buvo supažindinti, vidiniuose kanaluose nuolat teikiame naujausią informaciją.

Kaip ir daugelis įmonių, turime atsakingus žmones, kurie bendrauja su žiniasklaidos atstovais, todėl darbuotojų tiesiog prašome visas užklausas jiems ir nukreipti.

Nė vienas pėsčiasis laiškininkas nėra įpareigotas nešti 25 kg. Vidinėse darbo taisyklėse numatyta, kad vienu metu laiškininkas į apylinkę gali išeiti ne su didesniu nei 15 kg svoriu – šis svoris yra mažesnis, nei numatytas Vyriausybės patvirtintuose aktuose, be to, laiškininkai šio svorio neneša – tam yra skirti specialūs vežimėliai.

Šiuo metu vidutinis laiškininko darbo užmokestis neatskaičius mokesčių yra 655 Eur, taip pat visiems laiškininkams yra mokama kompensacija už kilnojamojo pobūdžio darbą, jie turi galimybę gauti priedus, priklausančius nuo darbo rezultatų, pavyzdžiui, 2020 m. pabaigoje buvo mokami priedai už darbą kalėdiniu laikotarpiu.

Pastaraisiais metais įgyvendinome ne vieną pokytį, kuris leido gerinti darbo sąlygas darbuotojams – atnaujinami pašto skyriai, darbo patalpos, suteikiamos modernios darbo priemonės, laiškininkai aprūpinti naujais drabužiais, taip pat keliami atlyginimai, pavyzdžiui, įvedus mobiliuosius laiškininkus, buvo jungiami etatai nuo 0,6 iki beveik 1, atlyginimas laiškininkui vidutiniškai didėjo 200 eurų. Artėjantys pokyčiai taip pat leis gerinti laiškininkų darbo sąlygas.

Naujasis Vilniaus logistikos centras leido automatizuoti ir centralizuoti siuntų skirstymo veiklą, todėl mažėja rankinio darbo poreikis – būtent dėl šios priežasties kovo mėnesį atsisveikinsime su 380 darbuotojų, kurie dirba skirstymo srityje. Visiems atleidžiamiems darbuotojams teikiame profesines konsultacijas darbo paieškos klausimais, bendradarbiaujame su Užimtumo tarnyba.

Svarbu pabrėžti, kad atleidžiami darbuotojai tik skirstymo srityje – tai niekaip neliečia darbuotojų, kurie aptarnauja klientus, – laiškininkai yra ir bus reikalingi.

Pavasarį visiškai perėjus prie išmaniojo skirstymo laiškininkų darbas nesikeis – vietoje to, ką iki šiol rankomis išskirstydavo skirstytojai, laiškininkai gaus tiesiai iš Vilniaus logistikos centro – čia siuntos jau bus išskirstytos iki galutinio adresato, laiškininkui beliks nuskenuoti laiškus ir siuntas, pasiimti reikiamą prenumeratos kiekį ir eiti į apylinkę. Pasiruošimo procesas neturėtų trukti ilgiau nei dabar.“

www.alfa.lt