Pastatytas paminklas pirmajai sovietų okupacijos aukai pasieniečiui A. Barauskui

Rugsėjo 15 d. Ūtos kaime, Varėnos raj., Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) pastatė paminklą pirmajai sovietų okupacijos aukai – pasieniečiui Aleksandrui Barauskui, nužudytam prieš 80 metų, 1940 m. birželio 15 d.

Paminklo autorius: a.a. skulptorius Jonas Jagėla, paminklas pastatytas LGGRTC lėšomis.

Šalia paminklo pastatytas informacinis stendas, kuriame rašoma:

ALEKSANDRAS BARAUSKAS – PIRMOJI SOVIETINĖS OKUPACIJOS AUKA

Stendas, skirtas Lietuvos pasienio policijos Alytaus baro VI rajono Ūtos sargybos viršininkui Aleksandrui Barauskui, yra pastatytas Ūtos kaime (Kaniavos sen., Varėnos r. sav.) prie buvusios pasienio sargybos būstinės.

Aleksandras Barauskas, pirmoji sovietinės okupacijos auka, žuvo ankstų 1940 m. birželio 15 d. rytą prieš pat mūsų valstybės okupaciją, sovietų kariuomenės daliniams įsibrovus į Lietuvos Respubliką ir atakavus Ūtos sargybos postą.

A. Barauskas gimė 1899 m. liepos 15 d. Butrimonių k., Krekenavos vls., Panevėžio aps. mažažemių ūkininkų šeimoje. 1920-1923 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje, buvo paskirtas į Drausmės bataliono 2 kuopą, vėliau – į mokomąją kuopą. Tarnybą kariuomenėje baigė turėdamas viršilos laipsnį. Nuo 1929 m. liepos 11 d. tarnavo Alytaus apskrities pasienio policijoje, pradžioje eiliniu policininku, vėliau – sargybos viršininku. Kaip pasienio policijos pareigūnas tarnavo Perlojoje, Varėnoje ir Ūtoje.1932 m. vasarą, tarnaudamas Perlojoje, susituokė su Ona Bučinskaite. 1939 m. A. Barauskas sėkmingai baigė Vilkaviškio mokomojo būrio IV sargybų viršininkų laidą.

1939 m. atgavus sostinę Vilnių ir dalį Vilniaus krašto bei perkėlus Lietuvos valstybės sieną į Rytus, buvo pergrupuotas ir perdislokuotas Pasienio policijos Alytaus baras. 2-osios sargybos vyrams, vadovaujamiems sargybos viršininko A. Barausko, buvo patikėta saugoti naujai demarkuotą valstybės sienos atkarpą.

1940 m. birželio 15 d. naktį apie 3 val. 40 min. sovietų kariuomenės kareiviai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir atakavo Ūtos sargybos postą, maždaug dvidešimt minučių šautuvais ir kulkosvaidžiais apšaudė sargybos būstinę. Po to metė granatas, kurios sprogo prie pastato langų. Šeši rusų kareiviai įsiveržę į vidų ir ištempė sargybos viršininką į kiemą. Vienas kareivis kelis kartus jam kirto kardu, o jam nugriuvus, kitas užpuolikas šovė jam į galvą. Šį įvykį matė 8 liudininkai.Po egzekucijos sovietų kareiviai skubiai pasitraukė į Baltarusijos teritoriją. Sunkiai sužeistą savo viršininką pasieniečiai vežė į ligoninę, tačiau kelyje A. Barauskas mirė. Velionį palaidojo Noškūnuose, vėliau A. Barauskas perlaidotas Perlojos bažnyčios šventoriuje, šalia varpinės.

Lietuvos Respublikos prezidento 2005 m. gegužės 10 d. dekretu Nr. 293 Aleksandras Barauskas po mirties apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi, 2005 m. lapkričio 2 d. jam suteiktas Kario savanorio statusas, 2010 m. birželio 15 d. jis apdovanotas Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atminimo ženklu „Valstybės sienos apsaugai – 90“. Nuo 2006 m. birželio 15 d. Aleksandro Barausko vardas suteiktas VSAT Varėnos rinktinės Dubičių užkardai, 2015 m. – patruliniam Valstybės sienos apsaugos tarnybos laivui.

LGGRTC informacija