Pastarąją savaitę elektros kaina šalyje sumažėjo 50 proc.

Kaip skelbiama pranešime, balandžio 10–16 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 51 procentu, nuo 87,1 Eur/MWh iki 42,4 Eur/MWh. Latvijoje ir Estijoje didmeninė elektros kaina siekė 40,1 Eur/MWh.

„Paskutinį kartą tokia maža savaitės kaina Lietuvoje buvo 2021 m. gegužės mėnesį. Po šv. Velykų Lietuvoje maždaug dešimtadaliu nukrito suvartojimas dėl šildymo sezono pabaigos ir šiltų orų, o taip pat ir laisvo pirmadienio bei mokinių atostogų. Kainos krito visame regione ir dėl besitęsiančių pavasarinių potvynių – dėl jų hidroelektrinės gamina itin didelius kiekius pigios elektros energijos.

Balandžio 11 d. pasiektas naujas šalies saulės jėgainių valandinis generacijos rekordas, gamyba siekė 343 MW. Dar viena svarbi žinia savaitgalį atkeliavo iš Suomijos – naujas 1,6 GW galios Olkiluoto atominės elektrinės 3-iasis reaktorius sekmadienį sėkmingai pabaigė testus ir pradėjo oficialią komercinę veiklą. Jo statyba pradėta dar 2005 m.“, – sako „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.

Bendrovės duomenimis, elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 11 proc., palyginti su ankstesne savaite: nuo 218 GWh iki 194 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 36 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 70 GWh elektros energijos – 4 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai gamyba siekė 67 GWh.

Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos pagamino vėjo jėgainės, jų generacija augo trečdaliu, nuo 27 GWh iki 36 GWh. Šiluminės elektrinės gamino 12 GWh – 20 proc. mažiau nei savaitę prieš tai, kai jų generacija siekė 15 GWh. Hidroelektrinių gamyba mažėjo 19 proc. nuo 17 GWh iki 14 GWh. Saulės jėgainės per savaitę pagamino 16 proc. daugiau, jų gamyba išaugo nuo 6 GWh iki 7 GWh.

Per savaitę vėjo jėgainės pagamino 51 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, hidroelektrinės – 19 proc., šiluminės elektrinės – 18 proc., saulės elektrinės – 10 proc., o kitos elektrinės – 2 proc.

Pagal importo ir (ar) eksporto (saldo) santykį, 65 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas mažėjo 13 proc., nuo 215 GWh iki 186 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 24 proc. elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 75 proc. iš Latvijos, o likęs 1 proc. buvo importuotas per sieną su Lenkija.

Bendras elektros srautas iš Lietuvos išaugo 4 procentais nuo 56 GWh iki 58 GWh. 93 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipta į Lenkiją per „LitPol Link“ jungtį, o likę 7 proc. į Skandinaviją per „NordBalt“ jungtį.

Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 91 proc. Lenkijos kryptimi ir 2 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 3 proc. Švedijos kryptimi ir 38 proc. Lietuvos kryptimi.