Pastabos be politikos, arba Šventiniai deguto šaukštai

Daugelis galvoja, kad jei jau rašai apie miesto problemas, tai tik dėl to, kad nori susikrauti sau politinį kapitalą. Tokį įspūdį susidariau parašęs keliolika straipsnių apie Klaipėdos senamiesčio skaudulius bei kitas negeroves. Ne tik anoniminiai interneto komentatoriai, bet ir pažįstami susitikę teiraudavosi apie mano, kaip būsimo politiko, tikruosius ketinimus.

„Tai į Seimą susiruošei?„, - susitikę paprastai teiraudavosi. Ką gali atsakyti žmonėms, kurie viską, kas aplinkui vyksta arba nevyksta, mato pro politinius akinius.

Net akis badantis miesto administracijos apsileidimas, nenoras, o gal ir nemokėjimas šiuolaikiškai tvarkytis jiems atrodo ne kaip netvarka ir apsileidimas, o kaip masalas trokštantiems patekti į Seimą.

Dabar, kai jau paskelbti norinčiųjų valdyti valstybę sąrašai, galite lengvai įsitikinti, kad mano pavardės ten nėra, vadinasi, ir ankstesni mano rašiniai buvo diktuojami ne politinių interesų, bet labai žmogiško ir natūralaus noro gyventi tvarkingame, gražiai tvarkomame mieste, o ne tarp šiukšlių, duobių ir griuvenų.

Šį kartą noriu pasidalinti pastebėjimais iš ką tik prabėgusios kasmetinės Jūros šventės, kuri, kaip teigia žiniasklaida, yra didžiausia šventė Lietuvoje.

Sakoma, kad apie šventes dera rašyti šventiškai, linksmai ir nepiktai, deja, kartais apima toks „siutas“, kad ir labai norėdamas nebegali išspausti nė vieno linksmesnio sakinio.

Iš karto pabrėžiu, kad kalbu ne apie visą šventę, kurioje, be abejo, buvo puikių ir net labai puikių dalykų. Kalbėsiu apie tuos deguto šaukštus, kurie ne vienam, besiruošiančiam švęsti, apkartino visą šventimą.

Visų pirma mane nustebino internetinės žmonių apklausos, kurios parodė, kad net 73 procentai respondentų teigė išvis nedalyvausiantys Jūros šventėje ir tik apie 10 procentų žadėjo dalyvauti.

Nežinau apklaustųjų geografijos, bet manau, kad dauguma jų buvo ne iš Klaipėdos.

Gyvenant Klaipėdoje nuo šventės pabėgti sunku, be to, ne visi turi kur.

O štai atvyksta, tarkime, kauniečių šeima nuosavu automobiliu į mūsų miestą. Ir ką jie pirmiausia pamato? Ogi prie įvažiavimo iškeltą užrašą „Atsipūsk prie jūros - miestas tvarkosi“.

Kitaip tariant, nors ir netiesiogiai, bet ganėtinai aiškiai nurodoma, kad „eikite jūs visi smulkiais žingsneliais kuo toliau...“ Na, žinote patys kur!

Sakykite, ar tam, kad per šventę būtų nuimtas toks „pasisveikinimas“, reikėjo titaniškų proto pastangų? Tik elementarios nuovokos! Atvažiavę į šventę keli mano draugai stebėjosi tokiu originaliu sutikimu - skelbia ir kviečia į Jūros šventę, o atvykęs pamatai, kad siūlo važiuoti į... pliažą.

Tiesą pasakius, jie paskui įsitikino, kad tokia rekomendacija buvo teisinga, nes tai, kas jų laukė vėliau, jau įvažiavus į miestą ir patekus į tokius automobilių kamščius, buvo tikras nervų išbandymas.

Net Londone per piko valandas kelių šimtų metrų nereikia važiuoti valandą, o čia - nepanorai prie jūros atsipūsti, šusk automobilio salone.

Ir tai ne šiaip smulkmena, na, pakentėjai valandą ar daugiau ir nenumirei!

Žmonės atvyksta švęsti linksmai nusiteikę, su vaikais, kartais atsiveža ir garbaus amžiaus tėvus.

O čia - še tau! Nuotaika sugadinta, jei ne visai šventei, tai bent jau visai dienai. Vėlgi ar sunku buvo iš karto, nelaukiant žmonių prakeiksmų, Šilutės plento sankryžose pastatyti eismo reguliuotojus?

Kai organizuojamas toks renginys, smulkmenos dažnai būna svarbesnės už esminius dalykus, ką šį kartą pajutome savo kailiu.

Suprantama, tokią dieną mažesnių ar didesnių automobilių kamščių neišvengsi, bet sakykite, koks „mąstytojas“ išmąstė per šventę uždaryti pagrindines susisiekimo magistrales, paliekant eismui vienintelį, o ir tą patį remontuojamą Šilutės plentą?

Visiškai nesusipratimas, rodos, tyčia sugalvotas, kad būtų sugadinta žmonėms nuotaika.

Vargu ar galima tam sugalvoti kokį kitą logišką paaiškinimą. Ir vis tiek keista, juk miesto administracijos vadovas Gintaras Neniškis daug metų tvarkė miesto transporto srautus, tad kam jau kam, bet jam tokios problemos turėjo būti žinomos.

Deja! Liūdna istorija, panaši į tą, kai per plaukimo kursus visi plaukti išmoko, tik bėda, kad bemokydamas kitus nuskendo treneris.

Keista, mieste tiek daug visokių erdvių, aikščių, skverų, parkų, didžiulis pajūrio ruožas, tikrai yra kur išsiplėsti, bet vos tik šventė, tuojau pat uždaromos pagrindinės arterijos ir miestas pradedamas dusinti.

Nejaugi ištisus metus veikianti VšĮ „Klaipėdos šventės“ nesugeba visko sudėlioti taip, kad grūstys būtų minimalios, daugiau renginių perkelti prie jūros (juk vis tik Jūros šventė), organizuoti prekymetį, o ne antrą metuose Kaziuko mugę, atrinkti tai, kas susiję su jūrine kultūra, atsisakant jai nebūdingų programų, neperkrauti šventės gausybe žmogui fiziškai neaprėpiamų renginių, padaryti ją mažesnę, labiau jūrinę, labiau jaukesnę.

Tokią, kad nereikėtų slėpti kai kurių programų bijant, kad susirinks daug žmonių.

Nebijau užsitraukti dalies gyventojų nemalonės arba būti apšauktas esąs mizantropas, bailys ir panikos skleidėjas, bet drįstu abejoti: ar tokios šventės šiemet apskritai reikėjo?

Pandemija dar nesibaigė, kiekvieną parą Lietuvoje užfiksuojama dešimt ir daugiau užsikrėtimų. Kai žiūrėjau į minioje be kaukių vienas ant kito lipančius žmones (apie saugų atstumą neverta ir kalbėti), per kūną lakstė keisti šiurpuliukai: o jei ten bent vienas užsikrėtęs?

Neduok Dieve, net baisu pagalvoti! Lieka tikėtis, kad taip neatsitiks. O jei atsitiks, kas prisiims atsakomybę?

Tačiau gal šventės nereikėjo ne tik dėl to.

2020 metai - laikas, kada trūks plyš reikia panaudoti Europos skirtus pinigus. Nepanaudosi - pasiims atgal. Miestas perkastas, išardytos gatvės, nebaigtos statybos, nesutvarkyti šaligatviai, skverai, krantinės, tikrai nepadarė svečius pasiruošusio priimti miesto įvaizdžio.

Bet ir tai dar ne viskas. Nė kiek savo įvaizdžio nepakeitė ir senamiestis. Kažkada plačiai rašiau apie jo bėdas, deja, nuo tada niekas taip ir nepasikeitė.

Kokie buvo apleisti kiemai, tokie ir liko, net nugriautų istorinių pastatų griuvėsių nepasistengta sutvarkyti, o kur dar dykros, mirusi Skerdėjų gatvė. Netvarka ir apsileidimas lyg granite iškaltas. Nepajudinamai!

Aišku, skaičiuoti negeroves nėra sunku, kur kas sunkiau jas ištaisyti. Tačiau juk niekas nekviečia svečių į remontuojamus namus, kai keičiamos grindys, langai, kai kiemas prikimštas seno šlamšto ir statybinių medžiagų.

Be to, prieš šventę rūpestingi šeimininkai stengiasi apsikuopti, susitvarkyti taip, kad svečiams būtų jauku ir smagu. Šiais metais Klaipėdoje, deja, taip ir neatsitiko.

Tad ir kyla klausimas: ar tokios šventės apskritai reikėjo? Juk Žemė nebūtų nustojusi suktis apie Saulę, o ir mes patys likę ramesni, užtikrinti, kad apsisaugojome patys ir apsaugojome kitų gyvybes.

Bet dabar šaukštai po pietų. Belieka laukti ir tikėtis, kad viskas baigsis gerai.

Griežtai draudžiama „Vakarų eksprese“ paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.