„Paskutinė vakarienė“ Klaipėdoje: „Mes dar gyvi“

Kovo 16-oji – įsimintina data Lietuvai ir joje veikiantiems verslams. Šią dieną, lygiai prieš metus, šalyje buvo įvestas karantinas, kuris tebesitęsia iki šiol. Norėdami gauti iš Vyriausybės realios pagalbos, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija (LVRA) įvairiuose šalies miestuose surengė „Paskutinę verslo vakarinę“.

Klaipėdos Atgimimo aikštėje buvo ne tik paserviruoti stalai „paskutinei vakarienei“, bet ir paklotos lovos viešbučių svečiams ir uždegtos gedulo žvakės. Akcijos atstovas uostamiestyje, „Amberton Hotel Group“ generalinis direktorius Tadas Matjošaitis teigė, kad šiuo protestu norima paminėti jau metus laiko trunkančius karantino ribojimus, kuriems pasibaigus kai kurie viešbučių ir restoranų verslai jau nebeatsidarys.

„Taip pat norime atkreipti dėmesį, kad kol kas tik labai maža dalis mūsų asociacijos įmonių yra sulaukusios valstybės paramos. Todėl šiuo protestu norime atkreipti Valstybės dėmesį, kad mes vis dar esame gyvi. Aišku, turbūt jau nebe visi. Nemaža dalis įmonių po karantino turbūt jau nebeatsidarys“, - komentavo T. Matjošaitis.  

Anot direktoriaus, šiuo metu yra suteikiamas antras paramos paketas įmonėms, kurių apyvarta krito 60 procentų. „Tačiau paramai yra uždėtos lubos -  iki 100 tūkst. eurų. Tai reiškia, kad asocijuotos įmonės, nesvarbu, ar jos turi  du restoranus, ar 10 viešbučių,  negali gauti didesnės paramos, nei 100 tūkst. eurų“, - esama padėtimi piktinosi akcijos atstovas.

T. Matjošaičio teigimu, nuo lapkričio iki sausio mėnesio viešbučio pajamos krito apie 70 procentų. „Viešbutyje yra 254 kambariai. Šiuo metu leidžiame žmonėms užsakyti tik apie 15-20 kambarių. Pernai tokiu pačiu metu buvo užimta apie 70-80 viešbučio kambarių. Vien šildymui praėjusį mėnesį išleidome apie 20 tūkst. eurų“, - kalbėjo direktorius.

Didžioji dalis viešbučio darbuotojų šiuo metu yra išleisti į prastovas. Jie gauna subsidijas iš valstybės lėšų. „Nors Vyriausybė argumentuoja, kad darbuotojams mokamos subsidijos yra parama verslui, vis tik tai yra parama darbuotojams. Be šių suteikiamų subsidijų darbuotojus būtume turėję atleisti“, - pasakojo T. Matjošaitis.  

Gidai – taip pat „ant ribos“

Turistų srautai Klaipėdoje taip pat ženkliai sumažėjo. „Klaipėda visada garsėjo kaip pagrindinis vokiečių turistų traukos centras. Tačiau praėjusią vasarą mes neturėjome beveik nei vienos turistų grupės. Nežinau, kiek ilgai visa ši situacija dar tęsis. Bet be valstybės paramos mes tikrai labai sunkiai išsiversime“, - teigė direktorius.

Klaipėdos apskrities gidų gildijos narė Rūta Šadeikytė akcentavo, kad gidų, kurie dirba būtent su užsienio turistais, gyvenimas šiandien atrodo labai blogai. „Metai laiko mes neturime jokių užsienio svečių. O ateinantis sezonas taip pat nieko gero nežada. Kad ir kaip būtų džiugu dėl karantino laisvėjimo, gidams, dirbantiems su užsieniečiais ir važinėjantiems po ilguosius turus Baltijos šalyse tai nepadės. Deja, visas pasaulis yra sustojęs, todėl gidai yra ant ribos“, -  komentavo R. Šadeikytė.

Gide R. Šadeikytė dirba nuo 2015 metų, tačiau į nukentėjusiųjų darbuotojų pandemijos metu sąrašą ji nepakliuvo. „Daug metų dirbau ir ruošiausi tapti gide, o dabar esu tokioje situacijoje, kai negaunu jokių pajamų. Gerai, kad yra kas finansiškai padeda, tai kaip nors išgyvensiu. Bet tai tikrai neprideda nei ramybės, nei drąsos“, - apie sudėtingą etapą pasakojo gidė.

Klaipėda ir Neringa – už uždangos

Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas akcentuoja, kad  miesto valdžia, tikriausiai yra vienintelė, kuri skiria dėmesį šiam verslo segmentui. „Žinoma, čia esu ne tam, kad kritikuočiau Vyriausybę ar konkrečius jos narius. Nesiruošiu kvestionuoti sprendimų, pagal ką ir kaip yra nustatomos juodosios savivaldybės. Tačiau kalbant apie tai, kad palikti Lietuvą su prieiga prie jūros vien per Palangos „kaklelį“, manau, yra gerokai didesnė rizika, negu bandyti atverti viešbučius Klaipėdoje“, - nuomonę išsakė V. Grubliauskas.

„Variantų yra visokių ir aš nesiruošiu būti kažkoks orakulas ar Saliamonas, kuris vienintelis siūlytų sprendimus. Tačiau kodėl nebūtų galima atverti Klaipėdos vartų tiems, kurie turi viešbučių rezervacijas? Ir, žinoma, viešbučiai, prisiimdami visišką atsakomybę už savo svečius, galėtų užtikrinti jų saugumą“, - svarstė meras.

Pasak V. Grubliausko, šiuo atveju tiek Klaipėda, tiek Neringa yra paliktos už uždangos, o verslas stringa ir stoja. „Manau, kad reikia labai nedaug. Jeigu būtų leidžiama įvažiuoti į miestą tiems, kurie turi viešbučių rezervacijas, manau, kad tai būtų bent jau dalinis situacijos sprendimas. Nes tikrai sukrečia girdint, kokius kaštus tenka mokėti už infrastruktūros išlaikymą. Mano manymu, verslui reikalingi labai tikslūs sprendimai, kurie duotų didelę naudą“, - kalbėjo meras.

Protestas organizuotas dėl šio apie 5% šalies BVP sudarančio ir 42 000 darbo vietų sukuriančio sektoriaus niekaip nepasiekiančios Vyriausybės paramos ir vienašališkai keičiamų jos sąlygų.

Akcija „Paskutinė verslo vakarienė“ vyko trijuose didžiausiose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

Griežtai draudžiama „Vakarų eksprese“ paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.