Paskutinė Lietuvos ledo ritulininkų varžovė kovoje dėl aukso - Estija

Pasaulio ledo ritulio čempionato I diviziono B grupės turnyro lemiamoje kovoje Kauno „Žalgirio“ arenoje šeštadienį susitinka Lietuva ir Estija. Šios akistatos nugalėtoja iškovos aukso medalius ir pelnys kelialapį į I diviziono A grupę.

Paskutinėse turnyro Kaune rungtynėse su profesionaliu ledo rituliu atsisveikins Darius Kasparaitis, o Mindaugas Kieras sužais 100-ąsias ir paskutines rungtynes rinktinėje.

Geriausias estų pasirodymas pasaulio pirmenybėse - 2003 metais I divizione užimta trečioji vieta. Pernai Estijos rinktinė I diviziono B grupėje liko ketvirta.

Nuo 1994 metų į planetos pirmenybes vykę estai gan greitai pakilo iki antrojo pagal pajėgumą diviziono. Jau 1998 metais jie rungtyniavo B diviziono kovose, tačiau šiame divizione tarp stipriausių rinktinių įsitvirtinti estams buvo sunku ir jie porą metų iš eilės likdavo šeštoje pozicijoje.

Pasikeitus divizionų skirstymo tvarkai, estai netrukus išgyveno geriausius savo laikus. 2003 metais jie laimėjo I diviziono bronzą, o vėliau keturis metus iš eilės likdavo per žingsnį nuo medalių ir užėmė ketvirtąją poziciją. Po šių metų prasidėjo ne tokie sėkmingi Estijos pasirodymai, o jiems ne kartą teko net ir palikti šį divizioną.

2008, 2011 ir 2013 metais jie tris kartus iš eilės nesėkmingai kovojo I divizione ir buvo priversti nusileisti laipteliu žemyn į II divizioną. Pastaraisiais metais estams pagaliau pavyko įsitvirtinti I diviziono B grupėje, kai dukart jie liko penkti, o praėjusiais metais - ketvirti.

Oficialios tarpusavio dvikovos: 15 mačų - septynios lietuvių pergalės , septyni estų laimėjimai, vienerios lygiosios. Įvarčių santykis 70-63 varžovų naudai. Paskutinė akistata: Lietuva - Estija 3:0 (2017 metais).

Būtent rungtynėmis su estais lietuviai 1992 metais sugrįžo į tarptautinius vandenis. Pirmoji akistata baigėsi nesėkmingai (1:6), o revanšo nepavyko pasiekti ir dviejuose mačuose po metų (3:8 ir 1:8). Įveikti savo varžovų mūsų šalies atstovams nepavyko ir dar trijuose susidūrimuose: 1996 ir 2000 metais olimpinių žaidynių atrankose mūsų šalies atstovai nusileido 3:9 ir 2:9, o 1997 metų pasaulio čempionato C divizione - 5:11.

Nesėkmių seriją mūsų šalies atstovai nutraukė tik 2005 metais. Tuo metu vykusiame I diviziono mače buvo užfiksuotos lygiosios 4:4. Po šių rungtynių prasidėjo jau lietuvių dominavimas prieš estus: 2006 metais laimėta 7:2, 2008 metais - 4:1, 2011 metais - 5:2, 2013 metais - 11:3, o 2015 metais - 6:1.

Kai jau atrodė, kad estams pasipriešinti mūsų šalies atstovams darosi per sunku, 2016 metais atrankoje į olimpines žaidynes estai kiek netikėtai 4:1 nugalėjo lietuvius. Visgi, planetos pirmenybėse ir toliau tęsėsi mūsų šalies atstovų dominavimas - tais pačiais metais lietuviai iškovojo pergalę 7:2, o pernai - 3:0.

Vidutinis varžovų amžius: 27,2 metai (Lietuvos rinktinės - 26,8 metai), vidutinis varžovų ūgis: 182,6 cm (Lietuvos rinktinės - 186,3 cm), vidutinis varžovų svoris: 85,2 kg (Lietuvos rinktinės - 86,1 kg), debiutantų skaičius: 2 (Lietuvos rinktinės - 1).

Prieš šias pirmenybes didelės atrankos ar norimo pasirengimo ciklo estams neleido surengti susiklosčiusi situacija. Estijos rinktinė tik likus 13 dienų iki pirmenybių susigrąžino trenerį Jussi Tupamaki, o jų šalies ledo ritulyje yra jaučiamas aukšto lygio žaidėjų trūkumas. Į daugiausiai galvos skausmo keliančią gynybos poziciją, atrodė, kad buvo renkami visi padėti nacionaliniai ekipai galintys žaidėjai. Tarp į rinktinę patekusių gynėjų buvo ir klubines karjeras jau baigę žaidėjai ir jauni bei neapšaudyti ledo ritulininkai, o daugiau pasirinkimo estai neturėjo, nes šioje pozicijoje konkurencijos tiesiog nebuvo.

Kiek didesnį žaidėjų pasirinkimą Estijos treneriai turėjo puolimo grandyje, į kurią pateko 10 iš 13 komandos legionierių. Likę septyni žaidėjai varžėsi Estijos čempionate, o du gynėjai sezoną praleido be klubo.

Daugiausiai rinktinėje esančių estų (šeši) yra išvykę į Suomiją. Tiesa, vienintelis Robertas Rooba praėjusį sezoną varžėsi aukščiausioje šalies lygoje. Dar du žaidėjai rungtyniavo trečioje pagal pajėgumą Suomijos lygoje, o trys jaunosios kartos atstovai žaidė šios šalies jaunimo pirmenybėse.

Tris atstovus rinktinėje turi Švedijos ketvirtos lygos „Boras“ klubas, o po vieną estą žaidė JAV universitetų NCAA III lygoje, Vengrijoje, Italijos antroje bei Prancūzijos trečioje lygose.

Į šį čempionatą estai atsivežė panašią rinktinę kaip ir praėjusiais metais - į Kauną atvyko 18 Belfaste kovojusių ledo ritulininkų. Iš likusių keturių žaidėjų - du naujokai, o du sugrįžo į rinktinę po nedidelės pertraukos.

Estijos rinktinė į pirmenybes atsivežė pačią vyriausią sudėtį, o devyni šios rinktinės žaidėjai jau yra atšventę savo 30-ąjį gimtadienį.

Nors prieš čempionatą žiūrėdami į estų sudėtį ne vienas badė pirštais į Estijos rinktinės gynėjų grandį ir ten tikėjosi silpniausio jų pasirodymo, būtent estų gynyba yra didžiausias šios rinktinės ginklas šiose pirmenybėse. Už šį pasiekimą nuopelnai turėtų atitekti ne tik gynėjams. Galima lengvai pastebėti, kad Estijos rinktinės trenerių štabas atlieka puikų darbą analizuodamas varžovus, o komandą ant ledo išveda jau žinančią, ką ir kaip ji turės daryti būsimoje akistatoje, kad neutralizuotų pavojingiausius varžovų ginklus. Parengtą mačo planą gynyboje puikiai vykdo visi penki ant ledo esantys estų aikštės žaidėjai, tad pagyrimo taip pat vertas ir Estijos atstovų nusiteikimas bei koncentracija.

Visose šio čempionato akistatose estai didžiausią dėmesį skirdavo savo gynybai, o dėl to dažniausiai nukentėdavo ir jų puolimas. Estijos rinktinė yra mažiausiai kartų į varžovų vartus metusi rinktinė, o jie taip pat ir rečiausiai uždirbdavo varžovų pražangas. Puolime šią rinktinę gelbėjo produktyvumas - pagal taiklumą jie nusileido tik neįtikėtinai sėkmingai į vartus metantiems lietuviams.

Gerų žodžių nusipelno ir šios rinktinės vartininkai. Abu jie kartu praleido vos tris įvarčius atremdami net 97,8 proc. į jų vartus skriejusių metimų. Villemas-Henrikas Koitmaa demonstruoja apskritai neįtikėtiną ir sunkiai pakartojamą žaidimą, per tris mačus praleidęs vos vieną įvartį ir atrėmęs net 99 pro. metimų.

Puolime, kaip ir pastaraisiais metais, Estijos rinktinėje dažniausiai visus reikalus imasi spręsti pirmasis puolimo trejetas: Andrejus Makrovas, Aleksandras Petrovas ir Robertas Rooba. Aikštėje esant šiems puolėjams estai stengiasi spausti varžovus jų pačių zonoje, o kiti puolimo trejetai dažniausiai pirmiausia rūpinasi kaip padėti gynybai, o patys varžovus bando užpulti kontratakose. Geriausiai tai sekasi Riho Embrichui, kuris savo sąskaitoje jau turi tris įvarčius.

Nieko nestebintų, jei prieš Estijos rinktinę lietuviai ir vėl naudotų šiame turnyre jau matytą gilų spaudimą. Estijos rinktinės gynyba puikiai dirba komandiniu stiliumi, tačiau patikrinus individualų jų gynėjų meistriškumą galima tikėtis, jog jų žaidime atsiras klaidų, kurios gali padėti sukurti pavojingų situacijų prie varžovų vartų.

Šiame turnyre iki šiol nebuvo patikrintas ir Estijos rinktinės charakteris. Viso turnyro metu jiems neteko vytis varžovų, nes vienintelį kartą varžovai savo pranašumą prieš Estiją įgijo pirmojo mačo pratęsime, kai po japonų įvarčio estai jau nebegalėjo nieko pakeisti. Pirmi praleidę įvartį estai turėtų ir kur kas daugiau rizikuoti bei atverti sutankintą gynybą, tad pirmasis įvartis šiame mače gali turėti itin didelę reikšmę Estijos rinktinei.

Vartininkas V. H. Koitmaa į šį čempionatą vyko ne tik neturėdamas žvaigždės statuso Estijos rinktinėje, tačiau ir neturėdamas pirmojo vartininko pozicijos. Visgi, nuo tada kai jis antrajame mače atsistojo į savo rinktinės vartus, nekalbėti apie jį tiesiog neįmanoma. Kai vartininkas per tris mačus atremia 99 proc. į jo vartus paleistų metimų, nevadinti jo pagrindiniu rinktinės žaidėju yra tiesiog neįmanoma. Puikiai pozicijas užsiimantis ir absoliučiai jokių klaidų šiame turnyre kol kas nedaręs 27-erių metų vartininkas be konkurencijos laimėtų labiausiai savo vertę šiame čempionate pasikėlusio žaidėjo titulą, o estams belieka viltis, jog stebuklus jis demonstruos ir rungtynėse su Lietuvos rinktine.

Nepaisant fantastiško vartininko pasirodymo, garsiausiu žaidėju Estijos rinktinėje ir toliau išlieka Robertas Rooba. Daugiau nei 200 mačų aukščiausioje Suomijos lygoje (SM-Liiga) sužaidęs ledo ritulininkas aikštėje išsiskiria savo išskirtiniu ritulio valdymu, o jį įsibėgėjusį sustabdyti yra labai sunku. Puikiu sudėjimu pasižymintis žaidėjas geba tiek tiksliai skirstyti ritulius komandos draugams, tiek pats užbaigti atakas, tad jį prižiūrėti nėra lengva nė vienai gynybai.

Itin svarbų vaidmenį šioje rinktinėje ir toliau atlieka trys veteranai. Lauris Lahesalu šaltakraujišku žaidimu savo aikštės pusėje bei patarimais jauniesiems kolegoms cementuoja rinktinės gynybą, o Andrejus Makrovas ir Aleksandras Petrovas išlieka vienais pagrindinių ginklų puolime. Sumanūs ir daugybę patirties sukaupę žaidėjai itin gerai pažįsta vienas kitą, o jų ir R. Roobos trijulė jau ne vienerius metus neša šiai rinktinei sėkmę.

Iš Estijos jaunimo išsiskiria Robertas Arrakas. Bendravardžio rinktinės lyderio pėdomis žengiantis žaidėjas kitais metais jau debiutuos ir aukščiausioje Suomijos lygoje, o protingus sprendimus priimantis ledo ritulininkas nepanašus į vaikiną, kuriam dar tik ką tik suėjo 19 metų. Gerus duomenis turintis atletas yra naujoji Estijos ledo ritulio viltis, kuri jau šiame turnyre gali sukelti nemažai galvos skausmo varžovų gynėjams.

Estijos rinktinė yra dažniausiai mūsų šalies ledo ritulininkų sutinkama varžovė - tai bus jau 16 oficiali tarpusavio akistata. Lietuvos rinktinė pasaulio čempionatuose laimėjo jau septynias akistatas su estais iš eilės. Šeštadienio susitikimo nugalėtojai laimės ir I diviziono B grupės turnyrą bei pakils į I diviziono A grupę. Nė viena rinktinė iki šiol jame nėra rungtyniavusi.

Danielius Bogdziulis iki šiol turėtų nepamiršti 2013 metais įvykusios akistatos su estais. Tuomet rinktinės paskutiniame ture kovojo dėl išlikimo, o Lietuvos rinktinės puolėjas atliko net septynis rezultatyvius perdavimus, prie jų pridėdamas ir vieną įvartį.

Dariaus Kasparaičio „Lietuvos Ovečkinu“ pramintas Paulius Gintautas iki šio čempionato labiausiai sublizgėjęs buvo būtent mače su Estija. Iki vakarykščio mačo, būtent estus jis jau buvo baudęs tais pačiais pasiekimais vieno mačo metu - dviem įvarčiais ir vienu rezultatyviu perdavimu.

Varžovų treneris Jussi Tupamaki su šia rinktine kiekvienais metais vis gerindavo savo pasirodymą. 2015 metais su 3 taškais jie liko penkti, kitais metais tą pačią poziciją užėmė jau iškovoję 4 taškus, pernai su 6 taškais liko ketvirti, o šiemet su per keturis turus iškovotais 10 taškų jau užsitikrino bent trečią vietą.

Šis mačas taps simboliniu vienam ypatingam šių rungtynių dalyviui. Lietuvos rinktinės veteranui Mindaugui Kierui tai bus šimtoji oficiali akistata ginant savo šalies garbę.

Į aikštę rinktinę šeštadienį išves būtent M. Kieras - rinktinės veteranas taps trečiuoju Lietuvos rinktinės kapitonu šiose pirmenybėse. Turnyrą užimdamas šias pareigas pradėjo Dainius Zubrus, trečiajame mače jas perėmė Darius Kasparaitis, o čempionatą užimdamas kapitono pareigas užbaigs M. Kieras.

M. Kierui ir D. Kasparaičiui tai bus ir paskutinės rungtynės rinktinės gretose. Abu žaidėjai dar prieš čempionato pabaigą patvirtino, kad jie po šių pirmenybių pasitrauks iš rinktinės, o prie jų veikiausiai prisijungs ir D. Zubrus, kuris, kaip ir prieš dvejus metus, yra linkęs garsiai nekalbėti apie savo karjeros pabaigą.

Estijos rinktinės narys Riho Embrichas 2011-2012 metų sezoną praleido jau nebeegzistuojančioje Vilniaus „Baltica“ komandoje. Tai pačiai komandai tą sezoną priklausė ir Lietuvos rinktinės nariai Arnoldas Bosas bei Edgaras Rybakovas, tačiau pirmasis anksti paliko šį klubą, o antrasis tą sezoną jame nesužaidė nė vieno mačo.

Šeštadienio rungtynėse išvysime penkis vyriausius pirmenybių žaidėjus - lietuvius Darių Kasparaitį, Dainių Zubrų ir Mindaugą Kierą bei Estijos atstovus Laurį Lahesalu ir Andreju Makrovą. Į aikštę žengs ir keturi iš penkių jauniausių pirmenybių žaidėjų - estai Seveli Novikovas, Robertas Arrakas, Eduardas Slessarevskis ir lietuvis Markas Kaleinikovas.
ELTA