Paskirtas naujasis Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovas (papildyta)

Gegužės 5-ąją Šiauliuose viešintis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pristatė naująjį Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovą. Vadovaujančiųjų pareigų konkursą laimėjo iš Radviliškio kilęs Mindaugas Pauliukas.

„Man pasirodė, kad valstybės tarnyboje patirties turintis, ministerijose dirbęs, turintis diplomatinės ir tarptautinių projektų patirties, medicinos srityje dėstytojaujantis, pastaruosius ketverius metus akušerijos mokslams paskyręs vadovas daug ką pasako“, – pristatydamas naują ligoninės vadovą sakė A. Dulkys.

M. Pauliukas pareigas pradės eiti nuo rytojaus – gegužės 6-osios.

Papildyta 14:00 val.

Išsilavinimas – politinis ir medicininis

44 m. M. Pauliukas teigė turintis kelis aukštojo mokslo diplomus – diplomatijos ir medicinos. 12 metų dirbo Užsienio reikalų ministerijoje, du metus buvo Radviliškio mero pavaduotoju, atsakingu už sveikatą. Paskutinė darbovietė – Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas.

Šiuo metu M. Pauliukas yra Radviliškio rajono savivaldybės tarybos narys, išrinktas pagal Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąrašą.

„Atstumas Lietuvoje pakankamai mažas, 20 km labai nedaug“, – paklaustas ar nebus sunku važinėti į darbą Šiauliuose sakė M. Pauliukas.

Įgyta patirtis įkvėpė

Pirmųjų darbų naujasis RŠL vadovas sakė nesuplanavęs. Pasak M. Pauliuko, tik idiotas arba karjeristas gali tiksliai žinoti, kas bus ateityje.

„Ir to, ir to reikia saugotis“, – kalbėjo M. Pauliukas.

Darbą ligoninėje baigianti laikinoji vadovė Česlava Špūrienė juokavo, kad naujajam vadovui padės susiplanuoti būsimus darbus.

Pasiteiravus, ar neišgąsdino sunki padėtis ligoninėje – mobingo skandalas, jaunos medikės savižudybė, M. Pauliukas teigė, kad kaip tik įgyta patirtis užsienio ligoninėse įkvėpė siekti permainų čia.

„Švedijoje ypatingai didelis dėmesys skiriamas prevencijai, taip pat diplomatinis išsilavinimas man leidžia pažiūrėti į situaciją žmogiškai ir matyti sprendimo būdus“, – sakė naujasis vadovas.

Pasak jo, mobingo problema yra ne tik sveikatos apsaugos sistemoje. Patyčios ir diskriminacija, M. Pauliuko teigimu, prasideda dar mokykloje.

„Kiekviena įstaiga turi sovietinį palikimą, kur gerbiamos pareigos, bet negerbiamos asmenybės. Svarbiausia žmogus, santykiai tarp kolegų. Jeigu žmogus čia gali jaustis saugiai, tada galime kalbėti apie naujų kadrų pritraukimą ir pacientai tą jaučia, atėję į ligoninę, kur kolegos elgiasi pagarbiai vienas su kitu“, – teigė M. Pauliukas.

Didelės ambicijos

Naujojo direktoriaus sutuoktinė yra gydytoja. Jo paties tėvas šioje ligoninėje kadaise dirbo. M. Pauliukas sako, kad su tėvu apie ligoninės reikalus nekalbėjo. Iš žmonos jautė didžiulį palaikymą, kai apsisprendė kandidatuoti į vadovus.

Ambicijos didžiulės – siekis pakelti ligoninės prestižą ir padaryti ją geriausia ne tik Šiaurės Lietuvoje, bet ir visoje šalyje. Santaros klinikose dirbusi Č. Špūrienė abejojo, ar pavyks pralenkti Santaros klinikas ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetines klinikas, bet išlaikyti trečios ligoninės šalyje pozicijas galbūt pavyktų.

Kandidatuoti M. Pauliuką paskatino Skandinavijos šalių pavyzdys. M. Pauliukui teko daug lankytis įvairiose ligoninėse Švedijoje ir kitur.

„Turėjau viziją, kaip turėtų atrodyti ligoninė, pasidalinau su komisija, jai patiko. Norisi, kad čia grįžtų žmonės. Teko lankytis panašaus dydžio ligoninėje Švedijoje. Pasiteiravau ten dirbančios jaunos gydytojos, kodėl ji čia dirba. Jos atsakymas – čia mažesnis miestas, mažesnis eismo kamštis, saugesnė aplinka, darbo perspektyvos tokios pačios kaip Stoholme.

Kam man vykti į sostinę, jeigu galiu gauti tą patį tokiame mieste kaip Šiauliai. Čia yra teatras, kultūrinis gyvenimas, yra meras su fantastiškomis ambicijomis. Esu dėkingas buvusiai laikinajai vadovei, kuri padarė daug, kūdikis jau gimęs, dabar reikia tęsti darbus toliau ir puoselėti kūdikį“, – teigė naujasis RŠL vadovas.

Pradžia buvo sunki

Darbą šiandien baigianti laikinoji Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovė Č. Špūrienė čia atvyko dirbti iš Santarų klinikų Vilniuje. Sakė, kad abi ligoninės savo struktūra panašios, čia rado panašias problemas, kokios buvo Santarų klinikose prieš dešimt metų. Todėl pradėti darbą nebuvo labai sunku. Tačiau pati atmosfera pradžioje buvo sunki.

„Patys įsivaizduojate, kur atvažiavau, kokia buvo situacija, emocinė atmosfera. Reikėjo ne tik tokiomis sąlygomis dirbti, bet judėti į priekį, tęsti pradėtus projektus“, – sakė laikinoji vadovė.

Pasak jos, situacija po metų pasikeitė į gerą. Siekis buvo užtikrinti darbuotojų saugumą, kad personalas galėtų produktyviai dirbti.

„Galima pastatyti daug brangios medicininės įrangos, bet be žmonių nebus paslaugos. Pradžioje jautėsi pasyvumas, kai kurie buvo užguiti, kiti praradę motyvaciją. Prabėgus pusmečiui pamačiau, kad viskas pasikeitė į gerą, pasidžiaugiau viduje, kad mano pasiaukojimas nenuėjo veltui“, – teigė Č. Špūrienė.

Paklausta, kokie jos ateities planai ir ar nebuvo minčių kandidatuoti konkurse, Č. Špūrienė teigė, kad dabar grįš į namus sostinėje pailsėti. Minčių dalyvauti konkurse buvo, bet nugalėjo noras padaryti pertrauką ir vėliau imtis kitų veiklų.

„Turiu planų, kur dirbsiu toliau, planų daug, bet šiuo metu neatskleisiu“, – teigė Č. Špūrienė.

Laikinumas užtruko

Č. Špūrienė į Respublikinės Šiaulių ligoninės direktoriaus pareigas laikinai paskirta Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio įsakymu nuo liepos 13 d. Ministerija tada skelbė, kad Č. Špūrienė su Respublikinės Šiaulių ligoninės veikla ir situacija po įvykusios nelaimės susipažino jau anksčiau, kai Sveikatos apsaugos ministro įsakymu mėnesiui (nuo gegužės 24 d. iki birželio 23 d.) buvo paskirta laikinąja ligoninės administratore.

Sprendimas Č. Špūrienę laikinai paskirti Respublikinės Šiaulių ligoninės vadove priimtas po to, kai remiantis Sveikatos apsaugos ministro nutarimu liepos 12 d. iš užimamų pareigų atšauktas Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius Remigijus Mažeika.

Ministerija pernai skelbtame pranešime nurodė, kad ligoninės direktorius į darbą priimamas viešo konkurso būdu penkeriems metams. Darbo sutartį su gydymo įstaigos direktoriumi sudaro ir nutraukia sveikatos apsaugos ministras. Įstaigos vadovas turi pareigą užtikrinti įstaigos įstatuose įtvirtintų funkcijų vykdymą.

Seimas neseniai patvirtino pakeitimus, pagal kuriuos ligoninių direktoriams apribotos kadencijos iki dviejų kadencijų po penkis metus. Nauja tvarka turėtų įsigalioti nuo kitų metų. Kaip bus skaičiuojamos kadencijos tų vadovų, kurie, kaip M. Pauliukas, paskirti dar iki 2023 m., ministras negalėjo atsakyti.

„Kiekvienos įstaigos atskira skaičiuotė. Pereinamieji laikotarpiai. Bet rotacija yra labai svarbu. Iš pažiūros netgi labai gero vadovo buvimas trisdešimt metų vienoje organizacijoje nėra gerai. Man yra tekę vadovauti didelėms organizacijoms ir būti specialistu, dirbti pradėjau kasininku. Kiekvienam vadovui naudinga pabūti skirtinguose vaidmenyse. Iš to laimi organizacijos ir klientai, šiuo atveju – pacientai. Apie tai ir reikia kalbėti“, – teigė SAM ministras A. Dulkys.