Paskelbtos EK gairės taško Kaliningrado tranzito istorijoje nepadėjo: išaiškinimą lydėjo tiek politiniai, tiek teisiniai ginčai

 

Apribojus sankcionuotų prekių patekimą į šalį, net jeigu jų tikslas yra Rusijos eksklavas, Lietuvos institucijos savo sprendimą grindė dar pavasarį priimtomis ES sankcijomis, kuriose jokios išimtys tuomet nurodytos nebuvo. Be to, tuomet akcentuota, kad dar pavasarį buvo sulaukta EK išaiškinimo, jog draudimas sankcionuotoms prekėms apima ir tranzitą per Lietuvą.

 

Vis dėlto reaguodama į šį sprendimą Maskva tuomet pareiškė, kad rusiškų prekių tranzito į Kaliningradą ribojimas – neteisėtas, taip pat pagrasino beprecedenčiu atsaku, kuris esą paveiks visus Lietuvos gyventojus. Diplomatiniuose koridoriuose Briuselyje imta kalbėti, kad europines sankcijas atsisakius taikyti tranzitui į Kaliningradą, tai galėtų padėti deeskaluoti ir taip įtemptą situaciją regione. Tačiau Lietuvos Vyriausybė ir toliau laikėsi pozicijos, kad naujų EK gairių skelbti nereikia, nes tai gali motyvuoti Kremlių imtis tolesnių spaudimo priemonių.

 

Tačiau šį trečiadienį EK galiausiai paskelbė išaiškinimą, pagal kurį leido Rusijai geležinkeliais per ES teritoriją gabenti sankcionuotas prekes į Kaliningradą. Vis tik tranzitas bus galimas tik tokiu atveju, jei šios prekės nebus naudojamos kariniams tikslams. Nepaisant to, tranzitas automobilių keliais lieka draudžiamas. Be to, įvedamos kvotos, numatančios, kad tranzito geležinkeliu apimtys neviršytų pastarųjų trijų metų prekių kiekių.

 

 

Nepaisant valdančiųjų gretose gana aiškiai reikštų nuostatų, kad nėra jokio pagrindo ir reikalo leisti ES sankcionuotoms rusiškoms prekėms vėl judėti tranzitu per Lietuvą, gairių paskelbimo dieną Užsienio reikalų ministerija (URM) savo pranešime EK išaiškinimui jokios kritikos nepareiškė. Ministerija akcentavo, kad teigiamai vertina įvedamus ribojimus pagal paskutinių trejų metų srautų vidurkius.

 

Komisijos išaiškinimą pakankamai geru vadino ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Būtent kvotų režimo įvedimas, pasak jo, leidžia šio EK sprendimo nelaikyti Kremliaus laimėjimu.

„Dabar mes turime sugriežtintą sankcionuotų prekių tranzito režimą, kuris, aš neabejoju, Rusijai nėra priimtinas. Tai nėra Rusijos pergalė“, – penktadienį Seime atsakinėdamas į žurnalistų klausimus sakė G. Landsbergis, kartu akcentuodamas, kad Lietuva naujo išaiškinimo dėl sankcijų taikymo pati nereikalavo.

Premjerė Ingrida Šimonytė ketvirtadienį taip pat pažymėjo, kad šiuo EK išaiškinimu nėra grįžtama į situaciją, kai Rusija į Kaliningradą ir iš jo galėjo gabenti visų rūšių prekes. Ministrė pirmininkė taip pat pareiškė, kad Lietuvos institucijos ketina atsižvelgti į šį išaiškinimą, tačiau ne todėl, jog Lietuva sankcijų taikymo procedūras interpretavo neteisingai, o „pirmiausia iš pagarbos pačiai institucijai ir suteiktiems įgaliojimams“.

 

Tuo metu Prezidentūra EK gaires įvertino kaip galinčias įnešti aiškumo dėl sankcijų įgyvendinimo ir užkertančias kelią Kremliaus dezinformacijai, ketvirtadienį Eltai perduotame komentare sakė prezidento patarėjas Tomas Beržinskas.

 

 

Visgi pasirodžius EK išaiškinimui, opozicinė Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ tai įvertino kaip Lietuvos negebėjimą apginti savo pozicijos dėl sankcionuotų prekių tranzito per šalies teritoriją. Taip, pasak frakcijos nario Sauliaus Skvernelio, buvo sužlugdyta sankcijų esmė. Todėl imtas kelti užsienio reikalų ministro atsakomybės klausimas. 

 

Panašios pozicijos laikėsi ir Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė, mananti, kad ministrui turėtų būti inicijuojama interpeliacija. Socialdemokratė akcentuoja, kad G. Landsbergis turėtų prisiimti atsakomybę, nes tai yra ne pirma užsienio reikalų ministro nesėkmė. Atsakymų, pasak V. Blinkevičiūtės, nebuvo sulaukta ir po „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą skandalo, ta pati situacija, jos teigimu, susiklostė ir dėl Taivano atstovybės Lietuvoje atidarymo.

 

Savo ruožtu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis užsienio reikalų ministro atsakomybę įžvelgia kitur. Pasak jo, EK išaiškinimas dėl Kaliningrado tranzito yra logiškas ir teisingas, todėl Lietuva, nesulaukusi gairių, paskubėjo riboti tranzitą į Kaliningradą, o tai, jo vertinimu, neabejotina G. Landsbergio kaltė.

 

 

Ministrų Kabinetas replikų sulaukė ne tik iš opozicijos, tačiau kritikos strėlės skriejo ir iš dalies valdančiųjų. Pasak jų, Vilnius turėjo užimti griežtesnę poziciją ir neatsitraukti nuo savo laikysenos net ir spaudžiant Europos Komisijai (EK) ir ES valstybėms. Ir nors Eltos kalbinti politologai pažymėjo, kad darbas nuolatiniame kritikos lauke dešiniųjų Vyriausybei tapo įprasta situacija, skaudžiausiai juos gali paveikti dvi kadencijas šaliai vadovavusios prezidentės Dalios Grybauskaitės priekaištai.

 

Anot Kauno technologijos universiteto politologo Ainiaus Lašo, D. Grybauskaitė turi labai aiškių dešiniųjų rinkėjų palaikymą, todėl prezidentės pareiškimai, kad Lietuvos politikai „šoka kinkadrebio partiją“, o už sprendimus atsakingi asmenys blaškosi ir demonstruoja negebėjimą priimti strateginius sprendimus, eksperto vertinimu, yra itin reikšmingi.

 

 

EK išaiškinimas nevienareikšmiškai įvertintas ir koalicijos gretose. Valdančiosios Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai parlamentaras Raimundas Lopata ir europarlamentaras Petras Auštrevičius ketvirtadienį paskelbė pareiškimą, kuriame ragina Vyriausybę bei prezidentą Gitaną Nausėdą nedaryti jokių nuolaidų Rusijai ir atmesti bet kokius pasiūlymus, leidžiančius sankcionuotoms prekėms per Lietuvą keliauti į Kaliningradą.

 

Apskritai, P. Auštrevičius svarstė, ar EK šiuo išaiškinimu neviršijo savo kompetencijų ribų, kadangi tai „nėra galutinė institucija Europos Sąjungoje, kuri turėtų aiškinti teisę“. Todėl, politiko vertinimu, atsižvelgiant į geopolitines įtampas, sukurtas ganėtinai pavojingas precedentas, leidžiantis sprendimų dėl sankcijų įvedimo nepriimančiai institucijai susilpninti Kremliaus režimui taikomų ribojimų apimtis.

 

 

Šiai P. Auštrevičiaus nuomonei pritarė ir liberalų atstovų iniciatyva penktadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje kalbėję teisininkai. Advokatas, buvęs teisingumo ministras Gintautas Bartkus tikina, kad EK savo gairėmis nevykusiai bandė paaiškinti, kaip turėtų būti įgyvendinamos sankcijos. Pasak jo, skaitant gaires ir lyginant jas su tuo, kas yra pasakyta sankcijas numatančiame reglamente, pradeda kilti klausimų, ar EK neviršijo savo kompetencijų.

 

Panašios pozicijos laikosi ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius dr. Dainius Žalimas. Jis atkreipia dėmesį, kad Komisija gali teikti išaiškinimus dėl politiniu lygiu priimtų teisės aktų tik tuo atveju, kai kyla neaiškumų, tačiau negali sukurti naujų taisyklių.

 

Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas pažymi, kad Europos Komisija pirmiausiai atsakinga už teisės aktų, kurie priimti vykdant bendrą užsienio ir saugumo politiką, kontrolę ir priežiūrą, o aiškinimus gali pateikti tik kylant poreikiui. Tuo metu išaiškinimu dėl Kaliningrado tranzito, D. Žalimo vertinimu, nustoja galioti apribojimai, numatyti įstatymų leidybos, o ne vykdymo institucijos sprendimu.

 

 

Nuomonės dėl trečiadienį EK paskelbtų gairių išsiskyrė ir Eltos kalbintų ekonomistų gretose. „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad tai vis tiek bus didžiulis smūgis Kaliningrado ekonomikai. Pasak jo, Lietuvai palikta galimybė blokuoti tranzitą automobilių keliais yra itin svarbi, kadangi galimybė gabenti sankcionuotą produkciją traukiniais neatsvers visų sunkumų.

 

Be to, draudimas viršyti pastarųjų trejų metų tranzito apimtis, anot ekonomisto, „užprogramuoja“ šio regiono stagnaciją. Toks EK išaiškinimas visiškai sujaukia Rusijos planus padidinti Kaliningrado uosto apimtis, nukreipiant dalį krovos nuo Baltijos šalių uostų, pažymi jis.

 

Tačiau finansų analitikas Marius Dubnikovas pabrėžė, kad sankcijos dabar bus taikomos švelnesne apimtimi nei iki šiol, kadangi iš esmės yra leidžiamas tranzitas per sausumą. Jis akcentuoja, kad pagrindinė sausumos transporto priemonė yra būtent traukiniai, todėl ekonominis sankcijų poveikis šiuo EK išaiškinimu yra itin sumažinamas.

 

 

ELTA primena, kad birželio 17 d. įsigaliojo ES sankcijos plieno bei juodųjų metalų prekėms iš Rusijos. Nuo liepos 10 d. apribojimai pritaikyti gabenant cementą, alkoholį ir įvairias prabangos prekes. O nuo rugpjūčio 10 d. taip pat turi įsigalioti kitų prekių – anglies ir kito kietojo iškastinio kuro gabenimas iš Rusijos per ES teritoriją.