Paskelbę ultimatumą I. Šimonytei, opozicijoje „valstiečiai“ lieka vienui vieni: tai tik viešieji ryšiai, su mumis nieko nederino

Ultimatumu premjerei Ingridai Šimonytei viešąją erdvę sudrebinti bandę „valstiečiai“ ir jų lyderis Ramūnas Karbauskis priešakyje, panašu, neturi platesnės paramos Seime. Parlamento opozicinių frakcijų lyderiai stebisi, kai trečdaliu sumažėjusi „valstiečių“ frakcija prakalbo apie interpeliaciją Vyriausybės vadovei. Iš frakcijos pasitraukus daliai parlamentarų „valstiečiams“ patiems net nepakanka balsų pateikti ultimatume minimą interpeliaciją.

Tam reikia surinkti bent 29 parašus, o kad premjerė būtų atstatydinta, už tai turi balsuoti ne mažiau kaip pusė, tai yra 71 parlamentaras. Tuo tarpu „valstiečių“ frakcijoje šiuo metu yra vos 22 Seimo nariai. Todėl opozicijai priklausantys politikai sako nesuprantą, kodėl interpeliacija I. Šimonytei „valstiečiai“ grasina to prieš tai neaptarę su kitomis frakcijomis.

Kita vertus, pažymi opozicinių jėgų Seime lyderiai, įvertinus kai kurių Ministrų Kabineto narių darbą, galbūt ir yra prasmės kalbėti apie būtinus pokyčius Vyriausybėje, tačiau ultimatumais reikalauti būtent premjerės kėdės, vargu ar yra pagrindo. Opozicijos atstovų neįtikina ir R. Karbauskio inicijuotas komunikacinis mūšis su I. Šimonyte dėl jo vadovaujamo „valstiečių“ šešėlinio kabineto pripažinimo. Vieniems ši kova atrodo beprasmė, nes reikalavimai ir pretenzijos neturi jokios logikos, kiti, savo ruožtu, kelias dienas vykusiuose R. Karbauskio ir I. Šimonytės debatuose pasigenda inteligencijos ir konstruktyvumo.

S. Skvernelis: „valstiečiai“ užsiima viešaisiais ryšiais

Dar tik kelias savaites Seime atskirai nuo „valstiečių“ skaičiuojantis ekspremjeras Saulius Skvernelis teigia, kad R. Karbauskis, žarstydamasis skambiais pareiškimais, užsiima ne konstruktyvia politika, o tiesiog viešaisiais ryšiais.

„Norint kelti ultimatumus reikia turėti realių galimybių bei potencialo ir jėgos tuos ultimatumus įgyvendinti. Turint pakankamai negausią frakciją, kalbėti apie interpeliaciją Vyriausybei ar atskiriems ministrams... Pirmiausia apie tai reikėtų kalbėti su kitomis opozicinėmis frakcijomis. Pavyzdžiui, su mumis nesikalbėjo. Bet gal su kitomis kalbasi“, – sakė dar neseniai susikūrusios Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas S. Skvernelis.

Pažymėjus, kad „valstiečiai“ ir kitų opozicinių frakcijų dėl interpeliacijų nekalbino, ekspremjeras konstatavo: „valstiečiai“ tiesiog užsiima viešaisiais ryšiais.  

„O tokios viešųjų ryšių akcijos niekur neveda“, – teigė S. Skvernelis.

Opozicija, tęsė politikas, gali ir net turi diskutuoti dėl valdančiosios daugumos tolesnio darbo, tačiau, pažymėjo jis, tą reikia daryti konsoliduotai ir, šiuo atveju klausimą kelti tik dėl dalies ministrų, o ne visos Vyriausybės.

„Reikia tą daryti ne pareiškimais, bet sėsti Seime su frakcijų atstovais ir kalbėti“, – Eltai teigė parlamentaras.

A. Sysas: R. Karbauskio retoriką išprovokavo „valstiečių“ skilimas

Opozicijai taip pat priklausančių socialdemokratų frakcijos seniūnas Algirdas Sysas panašiai kaip ir S. Skvernelis vertino R. Karbauskio keliamus ultimatumus ir grąsinius interpeliacija. Politikas įtarė, kad pastaruoju metu itin suaktyvėjusi R. Karbauskio komunikacija ir aštri retorika valdančiųjų atžvilgiu yra susijusi su rudens sesijos išvakarėse įvykusiu „valstiečių“ frakcijos skilimu. Būtent tuomet „valstiečių“ gretas su dar devyniais parlamentarais apleido S. Skvernelis.

„Visi rašė apie „valstiečių“ nukraujavimą. Ir tai yra tema, kuri jiems yra labai nemaloni ir tikrai jiems populiarumo neprideda. Ypač kai iš frakcijos išeina 10 žmonių: ir ne šiaip sau kokių, bet matomų ir žinomų. Tada lieka komunikacinis ėjimas – temos nukreipimas. Klausimas tik tas, ar jiems tai pavyko“, – svarstė socialdemokratas.

Politikas teigė, kad ir jo vedama frakcija „valstiečių“ keliamus ultimatyvius reikalavimus, premjerei grasinant interpeliacija, nelaiko rimtu politiniu žingsniu. Pasak jo, tokie politiniai pareiškimai turi turėti realų politinį užnugarį. Kita vertus, politiko manymu, tai, kad valstybė šiuo metu vis dar kovoja su keliomis krizėmis, kalbėti apie radikalius pokyčius Vyriausybėje apskritai vargu ar verta.

„Situacija yra nepavydėtina: susirgimų skaičius auga, mirčių skaičius auga. Man atrodo, kad dabar yra tikrai svarbesnių klausimų, kuriuos reikia išspręsti. Tikrai nėra laikas mojuoti kardais“, – sakė A. Sysas.

„Jei būtų aiškus kelias, kad atėjus kažkam kitam būtų padarytas stebuklas ir mes save kaip Miunchauzenas už plaukų galėtume ištraukti iš pelkės... Bet visi supranta, kad tokių žmonių nėra. Juk neaišku, kaip dar pasisuks pati pandemija, kaip bus kitą dieną, ar neatsiras dar kokia mutacija. Bet Karbauskis turėjo mandatą ir jo atsisakė, tai gal jam vėl kyla noras grįžti į Seimą?“, – retorišku klausimu pokalbį su ELTA užbaigė socialdemokratas.

„Valstiečių“ ketinimai nežavi „darbiečių“ ir Regionų frakcijos

 „Valstiečiai“ interpeliacijos galimybės premjerei nederino ir su likusiomis dviem opozicinėmis frakcijomis. Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas kritiškai įvertino ir prieš savaitę pateikto paties ultimatumo faktą. Pasak jo, tai, kad ultimatumai ir grasinimai nedera politikui, skelbia ir jo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas.

„Dėl visų ultimatumų ir kalbėjimų atsistatydinti mūsų partijos pirmininkas pasakė, kad nereikia kalbėti apie atšaukimą ar atsistatydinimą, reikia kalbėti apie svarbiausius klausimus“, – teigė „darbietis“.

„Ultimatumais kalbėti turbūt apskritai nėra racionalu šioje vietoje, reikia kalbėtis ir diskutuoti“, – nuo savęs dar pridūrė politikas.

Jo teigimu, pastaruoju metu pamėgę aštrią retoriką „valstiečių“ lyderiai su „darbiečiais“ nebandė ieškoti bendrų sąlyčio taškų, svarstant Vyriausybės sudėties keitimo ar interpeliacijos premjerei galimybes.

„Mes tikrai nekalbėjome ir nesiderinome jokiu formatu. Tokios diskusijos tikrai nebuvo. Bet dėl pačio Vyriausybės darbo vertinimo, manau, kad sąlyčio taškų surastų visos opozicinės frakcijos. Ne viskas gerai, kas vyksta Vyriausybėje“, – sakė V. Fiodorovas.

Savo ruožtu Regionų frakcijai priklausantis Jonas Pinskus taip pat teigė supratęs, kad R. Karbauskis ultimatumą pareiškė tik vienos – „valstiečių“ – frakcijos vardu.

„Suprantu, kad ultimatumo, kurį jis pareiškė, nederino nė su viena opozicine frakcija. Tai jis pareiškė tik nuo savęs“, – Eltai sakė J. Pinskus.

Seimo Regionų frakcijos seniūno pavaduotojas pripažino, kad pats, kaip ir anksčiau minėti „darbiečiai“, pritaria kai kuriems „valstiečių“ ultimatume keltiems teiginiams, tačiau kartu leido suprasti, jog pačią keliamų reikalavimų formą – ultimatumą – vertina ganėtinai kritiškai.

„Kiekviena opozicinė frakcija pasirenka formą kalbėti su pozicinėmis partijomis. Kai buvo konservatoriai opozicijoje, jie turėjo savo formą. Tarp kitko, taip pat labai panašią: rėkiančią, šaukiančią. Dabar jiems iš „valstiečių“ sugrįžta tokie patys veiksmai“, – teigė J. Pinskus.  

Panašiai jis įvertino ir šią savaitę vykusį R. Karbauskio ir premjerės viešojoje erdvėje kilusį ginčą dėl esą I. Šimonytės nepakankamai įvertintos šešėlinės Vyriausybės svarbos.

„Man nei vieno, nei kito bendravimo forma nėra priimtina. Matau, kad premjerė irgi su nervais nesusitvarko. Ji taip neturėtų atsakinėti į opozicijos paklausimus. O Karbauskio retorika taip pat agresyvi. Manau, kad jie turėtų būti labiau inteligentiški“, – samprotavo J. Pinskus.

S. Skvernelis nemano, kad reikėtų papildomų instrumentų šešėliniam kabinetui

Trečiadienį vykusiame LVŽS šešėlinės Vyriausybės posėdyje „valstiečiai“ pritarė Seimo Statuto pataisų projektui, kuris leistų neformalios Vyriausybės atstovams įgyti papildomų galimybių vykdyti parlamentinę kontrolę.

Šiuos buvusių kolegų siekius S. Skvernelis įvertino kritiškai. Pavasario sesijos metu opozicijos lyderio pareigas ėjęs S. Skvernelis tvirtino nematąs jokios logikos tokias funkcijas suteikti šešėliniam kabinetui, kurį suformavo viena frakcija, o vadovauti ėmėsi Seimo nario mandato atsisakęs R. Karbauskis.

„Aš matyčiau tame prasmę, jei tai būtų koalicinė ar bent jau daugiau nei pusės visos opozicijos atstovaujančių Seimo narių Vyriausybė, ir kurioje būtų tik parlamento nariai, o ne žmonės „iš gatvės“. Tokie negali turėti jokių įgaliojimų, suteikiamų Seimo vardu kontrolę vykdyti. Galbūt opozicijos lyderis galėtų būti šešėlinės Vyriausybės vadovas. Tada būtų kažkokia prasmė“, – svarstė S. Skvernelis. Todėl, sakė ekspremjeras, nėra nieko neįprasto ir I. Šimonytės atsakymuose R. Karbauskiui, kuris premjerei priekaištavo dėl esą šešėlinio kabineto ignoravimo.  

„Reikia būti Seime, nebėgti iš jo ir tada turėsi visus reikalingus svertus vykdyti parlamentinę kontrolę“, – sakė jis.

„Žiūrėkime, kas jau yra sudėliota. Yra įvairių kontrolės formų: paklausimai, raštiški paklausimai, Vyriausybės valandos, Seimo narys gali bet kada susitikti su bet kuriuo iš valdininkų, pareigūnų, ministrų, kviestis į frakciją, turėti opozicijos lyderį su tam tikromis teisėmis“, – apibendrino S. Skvernelis.

ELTA primena, kad R. Karbauskis pastarosiomis dienomis Vyriausybei pažėrė nemažai kritikos. „Valstiečių“ lyderis valdantiesiems iškėlė ultimatumą, kuriame užsimenama apie interpeliaciją I. Šimonytei, bei pareiškė, kad Ministrų Kabinetas ignoruoja LVŽS šešėlinę Vyriausybę.

Anot „valstiečių“, apie tai, kad I. Šimonytės Vyriausybė ignoravo oficialią korespondenciją ir susidariusią situaciją, raštu bus informuotas ir Seimo kontrolierius, tiriantis biurokratizmo, kai nepagrįstai atsisakoma spręsti pareigūno kompetencijai priklausančius klausimus, atvejus. „Valstiečiai“ teigia, kad Vyriausybė iš 12 teiktų dokumentų sureagavo tik į vieną, kuriam atsakymą parengė Aplinkos ministerija.

Savo ruožtu I. Šimonytė teigia, kad „valstiečiai“ savo sukurtam dariniui reikalauja išskirtinių teisių, tačiau, pasak jos, šis šešėlinio Ministrų Kabineto formatas neatitinka nei Konstitucijos, nei Seimo Statuto. Todėl premjerė tvirtina LVŽS šešėlinei vyriausybei išskirtinės reikšmės ir toliau neteiksianti.