Pasivaikščiojimai be nuospaudų: vaistininkė pataria, kaip tinkamai pasirūpinti pėdomis

Kada jei ne vasarą geriausias laikas leistis į žygius pėsčiomis? Geras oras, gamta, judėjimas padeda atsipalaiduoti, pasikrauti geros energijos ir sustiprinti sveikatą. Tačiau netinkamai pasiruošus bet kokiam ilgesniam pasivaikščiojimui, visą malonumą gali apkartinti pėdas nusėjusios nuospaudos ir pūslės. Kad taip nenutiktų, BENU vaistininkė Inga Norkienė pataria tinkamai rūpintis pėdų ir kojų oda, o atsiradusius pritrynimus laiku užgydyti.

„Vasarą kojos nuo nuospaudų ir pūslių kenčia dažniau nei kitais metų laikais. Daugiau judame pėsčiomis, leidžiamės į žygius, o kartais į batus įsispiriame ir basomis. O kur dar noras savo batelių kolekciją papildyti nauja vasariška pora. Dėl to išauga pritrynimų ir nuospaudų rizika. Žinoma, siekiant išvengti kojų odos traumavimo, pirmiausiai reikėtų pasirūpinti tinkama avalyne. Tačiau nemažiau svarbu tinkamai paruošti ir pėdų odą, ypač prieš laukiančius ilgesnius žygius, bei neužleisti pažeistų vietų, nes rūpestis gydo žaizdas“, - žygiui Nemuno kilpomis besiruošiančių žygeivių dėmesį atkreipia vaistininkė.

Ant sausos odos nuospaudos atsiranda dažniau

Nepatogi avalynė, tokios pėdos deformacijos kaip pilnapadystė, sausa pėdų oda – priežastys, kodėl pasivaikščiojimai baigiasi nuospaudomis. Nuospauda – suragėjusios, sustorėjusios odos sluoksnis. Odos pakitimus pirmiausiai signalizuoja gelsvas suragėjusios odos atspalvis.

„Siekiant sumažinti nuospaudų susidarymą, reikėtų drėkinti kojų odą. Tam galima rinktis specialias pėdų priežiūrai skirtas priemones. Jeigu kojas nuospaudos nusėja dažnai, karts nuo karto kojas palepinkite drėkinamosiomis kaukėmis. Namų sąlygomis tokią galite pasidaryti labai paprastai: kojas gausiai įtrinkite drėkinamuoju kremu, apsukite maistine plėvele ir bent valandėlę palaikykite. Kojų oda suminkštės ir prisisotins drėgmės, bus atsparesnė ragėjimui“, - apie nuospaudų prevenciją pasakoja I. Norkienė.

Nuospaudų riziką, pasak vaistininkės, taip pat sumažins specialios ortopedinės priemonės, mažinančios odos ir avalynės trintį. Tai įvairūs silikoniniai įdėklai į batus, nuospaudoms skirti paminkštinti ratukai, neleidžiantys jau pažeistos vietos toliau traumuoti, ir pan. Jeigu ant pėdų ar kojų yra vietų, kurios dažnai nuo trinties ir spaudimo sukietėja, planuodami pėsčiomis nueiti didesnius atstumus, jas iš anksto apsaugokite specialiomis nuospaudų profilaktikai skirtomis priemonėmis.

Atsiradusias nuospaudas, pasak vaistininkės, reikėtų gydyti. Suragėjusį odos sluoksnį galima nušveisti, nuskusti ar nukirpti.

„Tačiau, patiems imantis nuospaudų naikinimo, reikėtų žinoti dvi taisykles: prieš tai suragėjusią odą būtina suminkštinti, o naudojamas priemones ir nuospaudos vietą – dezinfekuoti. Iš vakaro nuospaudą ištepkite kremu su šlapalu ar pieno rūgštimi. Kai pašalinate nuospaudą, pažeistą odos plotą dezinfekuokite“, - sako I. Norkienė, pridėdama, kad dideles, kietai suragėjusias nuospaudas geriau gydyti su specialistų pagalba.

Į neprižiūrimą pūslę gali įsimesti infekcija

Dar viena dažna pasivaikščiojimų mėgėjų problema – pritrintos pūslės. Pūslės dažnai atsiranda dėl trinties, dėvint netinkamą avalynę. Todėl visada rekomenduojama naują avalynę bent pusdienį pranešioti namuose.

„Išvengti pūslių yra lengviau nei jas paskui gydyti. Rekomenduočiau dažniausiai pritrinamas vietas dar prieš pasivaikščiojimus, žygius ar bėgimus užklijuoti specialiais pleistrais arba į batus klijuoti trintį mažinančius silikoninius pleistrus. Net jeigu dėvite jau ne viename žygyje patikrintą avalynę, su savimi turėkite specialių pleistrų. Pajutę padidėjusią trintį, atsirandantį skausmą, tas vietas iškart apsaugokite – išvengsite didelių ir skausmingų pūslių susidarymo“, - sako vaistinės specialistė.

Pavojinga, jeigu pritrinta pūslė bevaikštant pratrūksta – į ją gali patekti dulkių ar kitų nešvarumų. Toje vietoje gali prasidėti uždegimas, o jo negydant infekcija gali pereiti į gilesnius audinius.

„Visada su savimi turėkite dezinfekcinio skysčio. Jeigu pūslė pratrūksta, svarbu pažeistą vietą gerai dezinfekuoti ir apsaugoti nuo uždegimo. Namuose pūslę galite pradurti, tačiau taip pat būtina pasirūpinti sterilumu. Tam rinkitės vienkartinę adatą, ją ir pūslę dezinfekuokite, švelniai išspauskite viduje esantį skystį, kad pūslė subliūkštų. Žaizdelę vėl dezinfekuokite ir apriškite tvarsčiu ar užklijuokite pleistru, kad nepatektų nešvarumų“, - sako vaistininkė I. Norkienė.

Pasak vaistininkės, pasirūpinti pėdų ir kojų priežiūra svarbu ne tik dėl sveikatos, bet ir dėl estetikos. Todėl skirti dėmesio pėdoms nepamirškite ne tik prieš žygius, bet ir kiekvieną dieną. Drėkinkite jas, palepinkite odą minkštinančiomis vonelėmis ar kaukėmis, reguliariai odą šveiskite, kad nesusidarytų itin didelių ir kietų suragėjimų, ji nepradėtų skilinėti. Įprastą pedikiūrą kartais keiskite gydomuoju – tuomet specialistė sutvarkys ne tik kojų nagus, bet ir nuospaudas.