Pasitikėjimo reitingas: Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, labiausiai didėjo pasitikėjimas G. Nausėda

Naujausioje Eltos užsakymu „Baltijos tyrimų“ atliktoje apklausoje, kuri iš esmės sutapo su Rusijos pradėtu karu Ukrainoje, gyventojai įvardijo visuomenės veikėjus, kuriais pasitiki labiausiai. Apklausoje dalyvavę šalies gyventojai dažniausiai teigė pasitikintys prezidentu Gitanu Nausėda. Šalies vadovo reitingas, lyginant su apklausa, atlikta prieš tris mėnesius, didėjo žymiausiai.

Respondentų buvo prašoma pasakyti, kuriais Lietuvos visuomenės veikėjais jie labiausiai pasitiki, apklausoje dalyvavę asmenys pavardes įvardino patys. Iš viso 2022 metų vasario mėnesį respondentai paminėjo 106 visuomenės veikėjus, kuriais jie labiausiai pasitiki. Kiek daugiau nei ketvirtadalis (27 proc.) apklaustųjų atsakė, kad nėra tokių visuomenės veikėjų arba neatsakė į šį klausimą.

Pirmoje vietoje pasitikėjimo reitinge – prezidentas Gitanas Nausėda, jį, kaip labiausiai pasitikėjimą keliantį visuomenės veikėją, įvardino beveik penktadalis apklaustų Lietuvos gyventojų (18 proc.). Šalies vadovo reitingas, lyginant su apklausa, daryta lapkričio mėnesį, paaugo 3,6 proc.

Naujai įkurtos Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis užima antrąją vietą pasitikėjimo reitingų lentelėje. Ekspremjeru pasitikintys teigė 10,3 proc. respondentų.

Trečioji reitinge – dvi kadencijas Lietuvai vadovavusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, kurios reitingas, priešingai nei prezidento atveju, svyravo paklaidos ribose: lapkričio mėnesį siekė 7,4 proc., o vasario pabaigoje––ovo pradžioje darytos apklausos metu pakilo iki 9,6 proc.

Toliau tarp didesnį pasitikėjimą turinčių visuomenės veikėjų rikiuojasi premjerė Ingrida Šimonytė. Vasario pabaigoje–kovo pradžioje „Baltijos tyrimų“ apklausa rodo, kad ministrę pirmininkę, kaip labiausiai pasitikėjimą keliančią visuomenės veikėją, įvardino 7,9 proc. respondentų. Tuo metu penktojoje vietoje pasitikėjimo reitinge – kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus (7,8 proc.).

Toliau reitingų lentelėje rikiuojasi Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė. Visgi šios politikės reitingo augimas sustojo: lapkričio mėnesį socialdemokratų lyderę, kaip labiausiai pasitikėjimą keliančią politikę, išskyrė 7,4 proc. apklaustųjų, o vasario pabaigoje–kovo pradžioje – 7,5 proc. respondentų.

Tarp dešimties labiausiai patikimų visuomenės veikėjų taip pat pateko partijos „Laisvė ir teisingumas“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis (4 proc.), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis (4,3 proc.), Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen (2,9 proc.) bei Kauno meras Visvaldas Matijošaitis (2,8 proc.).  

Tuo metu už dešimtuko ribų – Ministrų Kabineto nariai. Užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu teigė pasitikintys 1,9 proc. apklaustųjų, ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrine Armonaite – 1,8 proc., krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku – 1,7 proc., vidaus reikalų ministre Agne Bilotaite bei sveikatos apsaugos ministru Arūnu Dulkiu – po 0,6 proc. respondentų.

Reitingų lentelėje pateiktas politikų sąrašas, kuriuos paminėjo ne mažiau nei pusė procento apklaustųjų.

Politologas: kriziniu laikotarpiu gyventojai ieško atramos valstybės lyderių vaidmenyje

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas atkreipia dėmesį, kad vasario 22–kovo 3 dienomis vykdyta „Baltijos tyrimų“ apklausa iš esmės sutapo su karo Ukrainoje pradžia. Politologas pabrėžia, kad tokiomis krizinėmis situacijos gyventojai yra linkę ieškoti atramos savo valstybės lyderių vaidmenyje. Todėl, pasak jo, nieko keisto, kad karo Ukrainoje kontekste padidėjo ir pasitikėjimas prezidentu G. Nausėda.

„Aš manau, kad G. Nausėda šiuo atveju, kuris irgi buvo matomas ir bandė ir ES lygiu, NATO lygiu demonstruoti paramą Ukrainai ir raginti kuo greičiau įvesti sankcijas Rusijai, tai galbūt tai prisidėjo prie tokio ryškesnio jo matomumo, ir atitinkamai visuomenė taip pat tikėtina, kad atkreipė į tai dėmesį“, – Eltai teigė T. Janeliūnas.

Nors politologas akcentuoja, kad karo Ukrainoje kontekste lyderystė buvo demonstruojama ne tik G. Nausėdos, tačiau ir kitų politikų, visgi, pasak jo, naujausi reitingai atskleidžia visuomenės lūkestį, kad lyderystę krizinėje situacijoje demonstruotų valstybės vadovas.

„Man regis, čia ir atsiskleidžia tas visuomenės lūkestis, kad valstybės vadovas, šiuo atveju, demonstruotų tą lyderystę ir aiškiai perteiktų visuomenės lūkesčius, ko mes tikimės jau iš ES, iš NATO karo akivaizdoje“, – sakė jis.

Tuo metu paklaustas, kodėl nuo karo Ukrainoje pradžios viešoje erdvėje ypač dažnai matytos premjerės I. Šimonytės reitingas nepakito, T. Janeliūnas atkreipia dėmesį, kad ministrės pirmininkės stabilus vertinimas jau yra nulemtas ankstesnių per pastaruosius metus valstybę ištikusių krizių. Todėl, pasak jo, viena ar kita papildoma krizė, su kuria valstybė susiduria, pasitikėjimo premjere nelabai keičia.

„Spėčiau, kad, viena vertus, I. Šimonytė jau turi tokį inertišką, nusistovėjusį reitingą, kurį suformulavo, visų pirma, vidaus politikos sprendimai. Ir netgi ta reakcija į karą Ukrainoje vėlgi yra labiau nukreipta į vidų. Tai yra, kaip mes patys reaguojame, kaip mes didiname savo saugumo lygį, kaip mes priimsime ar priimame pabėgėlius ir panašiai. Tai yra tas vidaus politikos vertinimas, kuris, manau, visuomenėje jau yra inertiškas“, – pažymėjo jis.

T. Janeliūnas mano, kad gyventojai, kurie jau anksčiau nemėgo I. Šimonytės, premjerės nemėgs ir toliau, nepaisant to, kokius sprendimus ministrė pirmininkė priimtų, tuo metu ta visuomenės dalis, kuri palaiko ministrę pirmininkę, rems jos sprendimus ir toliau.

„I. Šimonytė jau yra krizių premjerė nuo pat pirmos dienos buvimo tame poste. Tai viena ar kita papildoma krizė jos jau vertinimų nebelabai keičia“, – sakė profesorius.

Apklausa vyko 2022 m. vasario 22 – kovo 3 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1017 Lietuvos gyventojų (nuo 18 metų), apklausa vyko 119 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka suaugusių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.

ELTA