Pasirodžius pandemijos atoslūgio ženklams Europa rengiasi švelninti karantiną

Europos šalys sekmadienį rengiasi toliau atsargiai švelninti dėl koronaviruso įvestus suvaržymus, pasirodžius ženklams, kad pandemija galbūt lėtėja, o Italijai planuojant pasekti Ispanijos pavyzdžiu ir leisti savaites namuose sėdintiems žmonėms išeiti į lauką.

Visame pasaulyje nuo naujojo koronaviruso mirė daugiau kaip 243 tūkst. žmonių, o užsikrėtusiųjų yra 3,4 milijono. Dėl viruso pusė žmonijos turi gyventi vienokio ar kitokio karantino sąlygomis, o pasaulio ekonomika gali patirti didžiausią nuosmukį nuo Didžiosios depresijos laikų.

Pasirodė ženklų, kad viruso plitimas pradedamas kontroliuoti, ir Europos, Azijos, JAV dalys pradėjo atšaukti suvaržymus, bandydamos gaivinti ekonomikas, kurias paralyžiavo uždarymo savaitės, ir mažinti spaudimą nuo sėdėjimo namie pavargusiems gyventojams.

Po dviejų namuose praleistų mėnesių italams nuo pirmadienio bus leidžiama vaikštinėti parkuose ir lankyti giminaičius. Restoranai galės ruošti maistą išsinešti, darbą galės atnaujinti didmenininkai, tačiau yra tam tikros painiavos dėl švelninimo masto.

Sekmadienį – paskutinę dieną, kai italams draudžiama daugiau kaip per 200 m nutolti nuo namų – romiečiai sportavo savo terasose ant stogų ir kambariuose, o centrinės miesto aikštės buvo daugiausia tuščios.

„Viena vertus, nepaprastai džiaugiamės dėl atidarymo, jau organizuojame įvairią veiklą vaikams su seneliais lauke, darbus sode ir panašiai. Vaikai negali sulaukti, kol pasimatys su jais“, – sakė tris vaikus turinti Romos gyventoja Marghe Lodoli (Margė Lodoli).

„Kita vertus, sunku susigaudyti. Taisyklės nėra aiškios ir nesame tikri, ar užteks vadovautis sveiku protu“, – pridūrė ji.

„Pereitas pikas“

Italų pareigūnai sakė, kad šalyje, kurios COVID-19 aukų skaičius yra didžiausias pasaulyje po JAV, vis tiek reikės prevencinių priemonių.

Keli pramonės sektoriai, įskaitant automobilių gamybą ir statybas, jau pradėjo dirbti.

Tačiau 20 Italijos regionų įvedė savus suvaržymus, todėl atsirado neaiškumų dėl to, ką žmonės gali ir ko negali daryti. Venetas ir Kalabrija savo suvaržymus jau atšaukė ir leido barams bei restoranams aptarnauti klientus prie staliukų lauke.

Vokietijoje karantino priemonės bus toliau švelninamos pirmadienį, o Slovėnija, Lenkija ir Vengrija leis iš dalies atidaryti viešąsias erdves ir kompanijas.

Kitas sugrįžtančio normalesnio gyvenimo ženklas buvo Vokietijos vidaus reikalų ir sporto ministro sekmadienio pareiškimas, kad jis pritaria šalies futbolo sezono atnaujinimui šį mėnesį, jei komandos laikysis higienos sąlygų.

Jungtinės Karalystės vyriausybė netrukus turi pristatyti karantino švelninimo planus. Ministras pirmininkas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) ketvirtadienį pareiškė, kad šalis jau perėjo koronaviruso epidemijos piką ir ateinančią savaitę paskelbs „gaires“, kaip ketinama švelninti kovo pabaigoje įvestus griežtus suvaržymus.

Sveikatos apsaugos ekspertams perspėjant, kad liga gali dar kartą skaudžiai smogti, vyriausybės švelnindamos ribojimus bando atsižvelgti į naujų protrūkių riziką.

Nors visame pasaulyje imamasi žingsnių ribojimams atšaukti, daugiau kaip 4,6 mlrd. žmonių vis dar gyvena su vienokiais ar kitokiais suvaržymais.

Dauguma vyriausybių palieka galioti tokias viruso plitimo stabdymo priemones kaip socialinis atstumas ir kaukės viešose vietose, plečia testavimo apimtis, kad susektų užsikrėtimo atvejus, net jei atlaisvina judėjimą.

Kaukės nuo pirmadienio bus privalomos viešajame transporte Ispanijoje, kur žmonėms po 48 dienų sėdėjimo namie nuo šeštadienio leidžiama išeiti į lauką pasportuoti ir pasivaikščioti.

Kai kurioms Europos šalims palaipsniui atšaukiant suvaržymus, Maskvos, kuri yra Rusijos protrūkio epicentre, pareigūnai ir toliau ragina gyventojus neiti iš namų.

Rusija dabar užregistruoja daugiausiai naujų užsikrėtimo atvejų Europoje – po kelis tūkstančius per dieną.

Pasirengti „blogiems scenarijams“

Europos lyderiai remia Briuselio iniciatyvą surinkti 7,5 mlrd. eurų kovai su pandemija ir rinkti lėšas pastangoms kurti skiepus nuo COVID-19.

Italijos premjeras Giuseppe Conte (Džuzepė Kontė), Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel savo pritarimą išreiškė atvirame laiške savaitgalio laikraščiuose.

Didėjant spaudimui vyriausybėms visame pasaulyje derinti reikalavimus dėl visuomenės sveikatos ir būtinybę švelninti didžiulį poveikį ekonomikai, kai kurios valstybės Azijoje taip pat paskelbė apie panašias švelninimo priemones.

Pietų Korėja, kuri vienu metu buvo antra pagal pandemijos daromą poveikį valstybė pasaulyje, sekmadienį paskelbė, kad sušvelnins susibūrimų ir renginių draudimą, jei bus „laikomasi dezinfekcijos priemonių“.

Tailandas leido dirbti restoranams, kirpykloms ir turgums po atviru dangumi, bet reikalauja laikytis socialinio atstumo ir tikrinti žmonių temperatūrą.

Tačiau ekspertai įrspėjo, kad daugelis šalių dar nepergyveno blogiausių pandemijos dienų.

Filipinai sekmadienį savaitei sustabdė visus skrydžius į šalį ir iš jos, bandydami sumažinti spaudimą perpildytiems karantino objektams.

Irano prezidentas Hassanas Rouhani (Hasanas Rouhanis) paskelbė, kad pirmadienį didelėje šalies dalyje vėl bus atidarytos mečetės, kurios buvo uždarytos kovo pradžioje dėl naujojo koronaviruso protrūkio.

Tačiau H. Rouhani perspėjo, kad nors šalis „ramiai ir palaipsniui“ atsidarys, ji taip pat turėtų pasirengti „blogiems scenarijams“.

„Už trūkio taško“

JAV lyderiai patiria didžiulį spaudimą švelninti suvaržymus, dešimtims milijonų žmonių likus be darbo.

JAV mirties nuo COVID-19 atvejų skaičius yra didžiausias pasaulyje ir prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) labai nori situacijos gerėjimo, kad mažėtų poveikis ekonomikai.

Florida pirmadienį turi sušvelninti savo karantino priemones. Kitose valstijose pareigūnai patiria demonstrantų – kartais ginkluotų – spaudimą atšaukti suvaržymus.

Yra ženklų, kad epidemija kai kuriose JAV dalyse lėtėja.

Niujorke, kuris yra JAV protrūkio epicentras, mažėjant užsikrėtimo atvejų Centriniame parke įrengta lauko ligoninė turi būti uždaryta, šeštadienį paskelbė ją įrengusi krikščioniška labdaros organizacija.

Tačiau pareigūnai nenori per greitai atšaukti ribojimų, nes baiminamasi, kad virusas gali sukelti sumaištį pažeidžiamiausiose JAV bendruomenėse.

Didžiulė užsikrėtimų banga ritasi per Amerikos kalėjimus, kuriuose kali 2,3 mln. žmonių. Tai didžiausias kalinių skaičius pasaulyje.

Mirties nuo COVID-19 atvejų daugėja kalinimo įstaigose visoje šalyje. Vašingtono valstijos ir Kanzaso kalėjimuose jau kilo riaušių dėl neadekvačios apsaugos ir lėto pareigūnų atsako.

„Padėtis šioje įstaigoje yra už trūkio taško, – sakė Mariono kalėjimo Ohajuje pareigūnas Brianas Milleris (Brajenas Mileris). – Šiuo metu tai pragaras.“

BNS