Pasipiktinimas Utenoje: ar su COVID-19 pacientais nedirbantis ligoninės vadovas nusipelno 8000 eurų viršijančios algos?

Lietuvoje siaučiant koronaviruso pandemijai, medikams už išaugusį darbo krūvį mokami priedai prie algų. Tiesa, darbo užmokestis auga ir ligoninių vadovams, kurie tiesiogiai nedirba su koronaviruso paveiktais pacientais. Vienas tokių – Utenos ligoninės direktorius Dalius Drunga, kuriam ketinama patvirtinti 90 proc. priedą prie algos. Savivaldybės opozicija tikina – vadovas, kurio alga netrukus gali viršyti 9000 eurų, to nenusipelnė, tačiau ligoninės direktorius pabrėžia nenorintis grįžti į tuos laikus, kai protinis darbas nebuvo vertinamas.

Utenos rajono savivaldybės taryba ketvirtadienį ketina svarstyti siūlymą didinti Utenos ligoninės direktoriui D. Drungai nustatytą mėnesinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies dydį 90 procentų, nustatant 8018 Eur dydžio mėnesio darbo užmokesčio pastoviąją dalį. Tokio dydžio algą ligoninės vadovui siūloma mokėti iki karantino, kuris naujosios Vyriausybės pratęstas iki sausio 31 dienos, pabaigos.

Prašymą didinti algą teikia pats D. Drunga. Dokumente pabrėžiama, kad didinti direktoriaus atlyginimą prašoma atsižvelgiant į tai, kad jis vadovauja ligoninei ir jos personalui padidėjusio pavojaus, atsakomybės ir padidėjusio masto sąlygomis ypač pavojingos užkrečiamos ligos COVID-19 padarinių šalinimo procese, vykdo pareigybės aprašyme nenustatytas, vadovybės raštu suformuluotas su paslaugų teikimu susijusias papildomas pareigas ir užduotis.

Be to, šis prašymas grindžiamas Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymu, Vyriausybės nutarimais. Minėtame įstatyme numatyta, kad sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams nuo karantino paskelbimo mėnesio pradžios iki karantino galiojimo mėnesio pabaigos, kai jie organizuoja ar teikia sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdo epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose, pareiginės algos (darbo užmokesčio) pastoviosios dalies koeficientai arba mėnesinė alga (priklausomai nuo įstaigoje taikomos darbuotojų darbo apmokėjimo sistemos) didinami nuo 60 iki 100 procentų, atsižvelgiant į konkretaus sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojo atliekamų funkcijų pobūdį, sudėtingumą ir atsakomybės lygį, darbo krūvį ir veiklos mastą, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Opozicija: ligoninės vadovai su koronaviruso paveiktas pacientais nedirba

LRT.lt kalbintas Utenos rajono savivaldybės tarybos opozicijos atstovas, liberalas Marijus Kaukėnas tikina, kad Vyriausybės nutarimuose akcentuojamas priedų mokėjimas tiems sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, kurie tiesiogiai dirba su koronaviruso pacientais, o Utenos ligoninės vadovas D. Drunga, kaip teigė pašnekovas, tokių funkcijų neatlieka. Dėl to, neslėpė liberalas, Utenos savivaldybės opozicijai kyla abejonių, ar ligoninės direktorius nusipelnė tokio dydžio priedo prie algos.

„Kalbama, kad tie darbuotojai, kurie tiesiogiai dirba su ypač pavojingais virusais, su pacientais, kurie serga ypač pavojingomis ligomis, jie gali gauti nuo 60 iki 100 procentų priedus prie savo pastoviosios darbo užmokesčio dalies.

Utenos ligoninės vadovas pats tiesiogiai su tais pacientais nedirba, nes Utenos ligoninės administracija apskritai yra įsikūrusi, nutolusi apie du kilometrus nuo pačios ligoninės. Jie dirba kitose patalpose ir sugalvojo traktuoti, kad nors ir patys nedirba, bet organizuoja žmonių, kurie dirba tiesiogiai su koronaviruso pacientais, darbą. Neva vien dėl to reikia 90 procentų priedo prie atlyginimo“, – kalbėjo pašnekovas.

Be to, pasak M. Kaukėno, savivaldybė neturėtų skubėti tvirtinti priedo prie algos D. Drungai dar ir dėl to, kad šių metų balandį jam buvo padidinta alga 20 proc.

„Iš viso gautųsi daugiau negu 9600 eurų atlyginimas popieriuje (apie 5808 eurų į rankas – LRT.lt) per mėnesį. Įsivaizduokite, toks atlyginimas Utenoje“, – stebėjosi Utenos rajono savivaldybės tarybos narys.

M. Kaukėnas tvirtino manantis, kad Utenos rajono savivaldybės taryba, nepaisant opozicijos pastabų, vis dėlto padidins algą D. Drungai, nors, jo įsitikinimu, priedai turi būti mokami ne tik tiesiogiai su COVID-19 sergančiais žmonėmis dirbantiems darbuotojams, bet ir tiems, kurie dirba su kitais pacientais.

„Kadangi (savivaldybės – LRT.lt) įstaigų vadovai yra socialdemokratai, o savivaldybei ilgus metus vadovauja socialdemokratai, tai yra toks sutarimas. O mes, kaip opozicija, beveik pusė savivaldybės tarybos narių, neplanuojame pritarti tokiems priedams, nes manome, kad pirmiausia priedus turi gauti eiliniai darbuotojai, kurie tiesiogiai susiduria su koronaviruso pacientais, taip pat slaugytojai, gydytojai, chirurgai, kurie gauna pacientus, bet iš karto nežino, ar tas pacientas serga COVID-19, laukia testų rezultatų ir dėl to rizikuoja. Pastariesiems darbuotojams priedai nėra mokami“, – pažymėjo M. Kaukėnas.

Liberalas taip pat skeptiškai vertina savivaldybės tarybai teikiamą pasiūlymą nuo 25 iki 15 proc. sumažinti Utenos ligoninei (iš Ligonių kasų) skiriamas lėšas, skirtas medikamentams, medicinos priemonėms įsigyti, ir nuo 75 iki 85 proc. padidinti lėšas, skirtas atlyginimams mokėti.

„Kitaip tariant, pataupysime pirkdami priemones, tai, ko mums iš tikrųjų labiausiai gali prireikti, ir pasišvaistysime atlyginimams. Va toks yra požiūris“, – kritikavo M. Kaukėnas.

Ligoninės vadovas: puiku, malonu girdėti

Utenos ligoninės direktorius D. Drunga, LRT.lt paklaustas apie siūlymą mokėti 90 proc. priedą prie jo algos, neslėpė džiaugsmo, kad šis klausimas savivaldybės taryboje bus svarstomas jau ketvirtadienį.

„Puiku, malonu girdėti, nes aplinkinių ligoninių vadovai jau gauna priedus už darbą karantino sąlygomis. Čia Utena labai atsilieka. […] Gerai, kad pagaliau pajudėjo reikalai“, – kalbėjo D. Drunga.

Tiesa, jis teigė nežinantis, kokie priedai mokami Panevėžio, Utenos apskričių sveikatos priežiūros įstaigų vadovams. Sunku D. Drungai buvo įvardyti ir tikslų dabartinio savo atlyginimo dydį.

„Nepilni 2000 eurų į rankas. Nemalonu sakyti, kai vadovauji įstaigai, kurioje dirba apie 500 darbuotojų, gydomi apie 300 pacientų“, – aiškino D. Drunga.

Paklaustas apie 20 proc. algos padidinimą šių metų pavasarį Utenos ligoninės direktorius pažymėjo, kad šis atlyginimo ūgtelėjimas nėra susijęs su darbu per karantiną ar koronaviruso pandemija. Tai, anot jo, susiję su pasiektų rezultatų įvertinimu.

„Sveikatos apsaugos ministerija numato kriterijus, pagal kuriuos tas priedas gali būti skiriamas, ir ministerija numato, kokius rezultatus įstaiga turi pasiekti. Čia savivaldybė neturi kokios nors įtakos“, – teigė pašnekovas.

D. Drunga ragino nesusidaryti įspūdžio, kad priedus prie algos Utenos ligoninėje norima mokėti tik vadovams. Jis pabrėžė, kad įstaigoje priedai, viršijantys net ir 100 proc. gaunamos algos, jau yra mokami daliai darbuotojų, kurie tiesiogiai dirba su COVID-19 pacientais.

„Visa ligoninė dirba esant didelei įtampai, manau, kad labai neblogai kol kas tvarkomės. Dabar vėl turime nurodymą padidinti lovų, skirtų covidiniams ligoniams, skaičių iki 50. Esame pasidarę avarinį variantą, jei lovų skaičių reikės didinti iki 90. [...]

Už lapkričio mėnesį [...] padidinti atlyginimai 136 žmonėms. Padidinimo procentas yra nuo 60 procentų iki 100 procentų ir dar ligoninė nuo savęs prideda 30, 40 ar 50 procentų, nes tai yra žmonės, kurie dirba tikrai labai įtemptą darbą.

Tiesiogiai kiekvieną dieną dirbantiems su koronaviruso pacientais darbuotojams mokame ir 130, 140 procentų priedus“, – dėstė Utenos ligoninės direktorius.

Pasak D. Drungos, gydytojai Utenos ligoninėje be priedų popieriuje per mėnesį gauna apie 2600–2700 eurų algą, slaugytojai – 1100–1200 eurų atlyginimą.

Galiausiai D. Drunga, dar kartą paklaustas apie jo prašomą 90 proc. priedą prie algos, teigė nesistebintis, kad Utenos rajono savivaldybės opozicija tam priešinasi, mat, anot jo, „opozicija ir turi oponuoti“. Utenos ligoninės vadovas akcentavo, kad Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatyme numatyta, kad priedai gali būti mokami ir gydymo įstaigų veiklą organizuojantiems asmenims, tad, kaip akcentavo D. Drunga, jis neprašo to, kas jam nepriklauso.

„Taip, yra tam tikros pareigos. Vieni gydo pacientus, o kiti organizuoja darbą. Užkrečiamųjų ligų įstatyme taip ir parašyta – priedai dirbantiems ir organizuojantiems darbą. Tai man gana sunku aiškintis dėl savo atlyginimo, nes čia kažkam atrodo, kad prašoma to, kas nepriklauso. Labai keista būtų, jei grįžtume į tokius laikus, kai protinis darbas buvo niekaip nevertinamas“, – pažymėjo D. Drunga.

Meras: vadovas priedo nusipelnė

LRT.lt kalbintas Utenos rajono meras, socialdemokratas Alvydas Katinas teigė, kad savivaldybė, kuri spręs dėl D. Drungos priedo prie algos, tiesiog veikia pagal įstatymus, todėl, mero manymu, opozicijos pastabos kelia nuostabą.

„Ne mes čia tai sugalvojome. Per visą karantino laikotarpį galėjo priedus gauti. Ne mes čia sugalvojome. Yra tos pareigos, tai žmonės, kurie tiesiogiai kovoja su COVID-19, ir jie visi gauna priedus, ne tik įstaigų vadovai“, – komentavo meras.

„Manau, kad tokioje situacijoje ne tik žemesnioji grandis, gydytojai, bet ir įstaigų vadovai nusipelnė (priedų prie algų – LRT.lt)“, – pridūrė A. Katinas.

Utenos rajono savivaldybės meras tikino, kad opozicija esą bando klaidinti visuomenę, skleisdama melagingą informaciją.

„Tai yra asmeniniai konfliktai, skundai. [...] Tai yra opozicijos darbas, yra viena ar kita asmenybė, kuriai jokia statistika, jokie atlyginimų dydžiai nerūpi, jie sako, kad seselės, slaugės nieko negauna. [...] Kiekvieną sykį, kai keliami atlyginimai, tos pačios erezijos yra skleidžiamos, jos niekada nepasitvirtina“, – dėstė A. Katinas.

Jis teigė esantis patenkintas Utenos ligoninės ir jos vadovo D. Drungos darbu per pandemiją. A. Katinas akcentavo manantis, kad įstaigos vadovas nusipelnė 90 proc. priedo prie algos.

„Palyginus rezultatus, sergamumą, tai D. Drunga tikrai jo (priedo prie algos – LRT.lt) nusipelnė. Tai mano, kaip piliečio, išvada. Už tarybą neatsakau“, – kalbėjo Utenos meras.

LRT.lt