Pasimatymų „perliukai“: dingusios gėlės, sumaišyti vaikinai ir… praskelta galva

Ei, merginos, moterys, ar pasiruošusios Naujuosius metus pradėti romantiškai ir leistis į meilės nuotykius? Nežinia – galbūt Šuns metai atneš ištikimą gyvenimo partnerį… Tiesa, prieš tai reikia peržengti vieną nedidelį barjerą – pasimatymus. O jie, kaip žinia, gali pažerti šmaikščiausių netikėtumų. „Na, ponios ir panelės, papasakokite juokingiausius nutikimus per pasimatymą“, – smalsumu trykšta moterų grupės narė Inesa.

Buvo gėlės ir nebėra

Gauti gėlių per pasimatymą – džiugus malonumas. Kuriai nepatiktų puokštė rankose? Tiesa, gerai, jei ten ji ir lieka.

„Ėjau į pirmą pasimatymą, pabendravusi internetu. Tad, atėjus laikui, susitikome, gavau puokštę gėlių. Mes vaikščiojome, o vaikinas sako – „Duok, panešiu tavo gėles“, o aš juokaudama atkirtau, jog moterų rankos turi drebėti nuo gėlių, o ne nuo nervų ir, aišku, nedaviau jam, – smagią istoriją pradeda Dina. – Bevaikščiodami nusprendėme kur nors atsigerti kavos. Taigi, nuėjome į kavinę, vaikinas nuėjo užsakyti kavos, o aš staliuko užimti. Atradusi laisvą staliuką, jau dėsiu gėles ant stalo, o jų nė kvapo, tik popierius! Kaip buvo gėda prisipažinti, kad pamečiau puokštę.“

Iš nuotykio tąkart pasijuokė abu, tačiau Dina kurį laiką vis buvo traukiama per dantį: „Aišku, pasijuokė tik iš to ir kitą kartą atvežė orchidėją iki pat namų ir pokštaudamas paklausė, ar nepamesiu.“

Visgi, jei vaikinas įspūdžio nepaliko, ir gautos gėlės nepadės. „Atėjau susitikti su vaikinu, pirmą kartą jį pamačiau – labai nepatiko jis man, nors buvo be galo dėmesingas: ir į kavinę nuvedė, ir gėlių padovanojo, bet taip nepatiko man. Po to palydėjo iki mikroautobuso, aš įsėdau, o išlipdama gėles ir palikau mikroautobuse“, – atvirauja Miglė.

Ta raudona spalva

Ko gero, labiausiai su pasimatymais siejama spalva yra raudona. Na, žinote: žavi raudona suknelė, ryškus lūpdažis ir pan. Bet kai kurios merginos pasimatymo metu su šia meilės spalva susidūrė itin nepatogioje situacijoje. Štai susitikti su Guoda atėjęs vaikinas buvo ne juokais išsigandęs, kai ją išvydo. Pirmąkart stipriai susižavėjusi aštuoniolikmetė ėjo į pasimatymą su „kietu“ vaikinu, tad ir atrodyti norėjo tobulai. Bet išėjo viskas kiek kitaip.

„Susigarbanojau plaukus, apsirengiau gražią raudoną suknelę, apsiaviau dailias basutes ir, na, koks galėtų būti geras paskutinis akcentas? Tai aišku, kad raudonas lūpdažis! Tai aš taip dosniai pasidažiau, pagalvojau vėliau, kad gal negerai... Pasivaliau su servetėle, bet palikau pakankamai, kad matytųsi sodri spalva. Žodžiu, nuvažiuoju, susitinku, mano meilė šypsosi man iš tolo, aš jam irgi nusišypsau ir jo veidas tampa kažkokios nesuvokiamos minos. Galvoju – pyksta? Išsigando? Labai nustebęs? Nepatinka, ką mato? – pasimatymo akimirkas prisimena mergina. – Na, ir jis prieina artyn, apkabina ir sako: „Tau viskas gerai? Tavo dantys raudoni, iš pradžių maniau, kad kraujas!“ Aš, aišku, taip išraudau, kad mano veidas derėjo prie suknios ir prie lūpų...“

Tikro kraujo minėtu atveju nebuvo, o linksmas prisiminimas ir dabar porą priverčia kikenti. Tačiau Viktorijos pasimatyme sodrios raudonos spalvos buvo pernelyg daug, nes susitikimas su vaikinu baigėsi kraujo klane…

„Kai suėjo 18 metų, pirmą kartą nuėjau į klubą ir pirmą kartą išgėriau alkoholio. Buvau tada įsimylėjusi vieną vaikiną, kelis kartus jau buvome susitikę. Taigi, vieną vakarą susitarėme susitikti klube. Išėjau į lauką parūkyti ir žiūriu, kad atvažiavo. Jis užlipo ant laiptelių lauke, o aš norėjau jį apkabinti (aišku, jau buvau gerai įkaušusi), pašokau truputį, kad apsikabinčiau, ir tik slyst – krentu, atsitrenkiu į šalia stovinčią mūrinę šiukšlinę ir prasiskeliu galvą. Pilna kraujo, kuris varvėjo ant baltos suknelės, tai pasimatymas baigėsi ligoninėje, siuvant galvą“, – skaudų įvykį pasakoja grupės narė.

Ups…

O kam nepasitaiko sumaišyti automobilių? Žinoma, pasimatymo metu tokie nesusipratimai atrodo gerokai juokingiau. Lina prisimena savąją istoriją, kai netyčia „iš vieno pasimatymo bėgo į kitą“.

„Pradėjome draugauti, pakvietė į pasimatymą, o aš pas draugę buvau, tai sutarėme, kad atvažiuos ir paskambins, kai bus. Buvo tuomet žiema, tad lauke tamsu, o ir sniego nebuvo. Paskambino jis man ir aš nusileidau. Ir ką manote – pradarau dureles, nežiūrėdama rankinę duodu vairuotojui ir įsėdu, atsisuku, žiūri į mane išsigandęs ir sako: „Panele, turbūt sumaišėte – tokia pat mašina stovi prie posūkio.“ Eina sau, kaip juokas suėmė, pasiėmiau rankinę, atsiprašiau ir ėjau jau į to vaikino mašiną. „Ir ką, – sako, – tai tik pradėjome susitikinėti, o tu jau iš vieno pasimatymo į kitą bėgi?“ Kol išaiškinau paskui“, – grupės nares linksmina ir Viktorija.

Netrukus atsirado daugiau panašios patirties turėjusių moterų, saldžiai besijuokiančių viena iš kitos nuotykių: „Prisiminiau ir aš… Pas vargšą vyruką kad veržiuosi sėsti, o jis – „Ne, ne, čia ne jums“. Išlipau raudona visa ir šalia jo žmona atėjusi žiūri... Juokėmės iki ašarų.“

Bet ar esate kada supainiojusios vaikinus? Kaip taip įmanoma? Žino Asta, prisipažįstanti, kad prisiminti vardus ir veidus jai nemenkas iššūkis, o atmintis „padarė paslaugą“ ir tąkart per pasimatymą.

„Po daugybės pasimatymų mano berniukas pakvietė mane kartu eiti į jo pažįstamo gimtadienį. Prieinu prie laiptinės, o jis jau manęs laukia.… Pabučiavau ir paprašiau, kad mano buto raktus įsidėtų į kišenę, nes dėvėjau suknelę ir nebuvo, kur jų dėti. O vaikinukas bandė išsisukti, akivaizdžiai nenorėdamas imti mano raktų ir priekaištaudamas, kad palauktume jo brolio, kol nusileis žemyn. Iš karto nesupratau kodėl, kol pasirodė jo brolis. O tas brolis ir buvo mano berniukas... Iki šios dienos gėda“, – raudonuoja ji.

Londone pasimatyme buvusi Aurelija tai pat buvo patekusi į kebloką situaciją. Tik šiuo atveju merginos atmintis sušlubavo ne dėl veido, o dėl vardo. „Vyrukas nuėjo į tualetą, aš truputį į šoną paėjau. Sakau, pri-eis prie laiptų – pašauksiu, kad aš kitoje pusėje. Pamačiau jį, išeinantį iš tualeto, noriu šaukti, o vardas užkrito, nors tu ką...“ – gėdingu įvykiu grupės nares linksmina mergina.

Juokas pro ašaras

Laukti vėluojančių merginų vaikinams, ko gero, įprasta. O štai Žydrė pasimatymą su dabartiniu vyru prisimena su pykčio gaidele – ji vaikino laukė gerokai per ilgai. „Pasimatyme buvau 17 metų, vyro laukiau 4 valandas, nes tik po 4 valandų gražuolis pasirodė… Nevalgiusi, pikta, nei į tualetą – niekur nėjau, stovėjau kaip įbesta, – pasakoja mergina ir priduria nutarusi kerštauti. – Kitą kartą jis manęs laukė 3 valandas. Dabar jau jis mano vyras, sutariame puikiai!“

Labiau verkti, nei juoktis aklo pasimatymo metu norėjosi Jovitai. Gautą pamoką ji išmoko. „Apsirengiau klasikiniais drabužiais, nes labai juos mėgau, ir kadangi ne žema esu, tai ir aukštakulnius apsiaviau prie juodo sijonuko. Ir dairiausi prie sutartos vietos to paslaptingojo. Išvada – daugiau niekada nėjau į aklą pasimatymą, nepa-klaususi ūgio, nes jaučiausi klaikiai. Aš buvau 172 cm, o jis – 156 cm“, – guodžiasi mergina.

Nors būti gražesnės moterys nori visada, kartais pasekmės gali versti kaip reikiant rausti iš gėdos. „Mes su draugais važiavome į Palangą, tai užsidėjau šinjoną, kad atrodytų ilgesni plaukai. Susirišau aš tuos plaukus ir sėdėjau ant galinės sėdynės su savo simpatija. Kažkaip užsimaniau miegoti, padėjau galvą jam ant kelių ir užmigau… Kai grįžome į savo miestą, jis mane prikėlė, aš atsisėdau. Sako: „Kur tavo plaukai dingo?“ Pasičiupinėjau, kad tik kuodukas liko, o jis tą šinjoną užsėdo ir mano plaukai liko jam po užpakaliu. Kaip gėda buvo…“ – detales atskleidžia Karolina.

Na, o kita jos bendravardė pasakoja kone visą pasimatymą… prasijuokusi. „Nuo pirmo susitikimo su tuo žmogumi tiek juokiausi, kad niekaip sustoti negalėjau, nors ir labai norėjau. Matėsi, kad žmogus nejaukiai jaučiasi, o aš kaip kvanka žvengiau!“ – savo smagų pasimatymą prisimena ji.