„Pasiliko jauni, dainose amžini...“

Lietuvos prezidentas, generolas Jonas Žemaitis – Vytautas sakė: „Istorija moko, kad kraujas niekada nebūna pralietas veltui. Jei ne dabar, tai už penkiasdešimties, už šimto metų Lietuva, iškovojusi laisvę, įvertins mūsų siekius ir mūsų darbus“.

Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazijos bendruomenė neseniai jau penktąjį kartą rinkosi į tradicinį renginį - partizaninių dainų popietę „Pasiliko jauni, dainose amžini. Skambėjo dainos, kurias kadais dainavo mūsų žalieji broliai, tremtiniai ir visi, kurie aukojo savo jaunystę ir gyvenimą tam, kad šiandien galėtume būti čia, kad Lietuvos vardas būtų gyvas.

Kaip sakė renginio vedantieji Augustė Tamošiūnaitė ir Emilis Simanonis, kiekvieną kartą prie partizano vardo mes prisiliečiame skirtingai, tačiau nesvarbu, kokiais keliais grįžtame į praeitį, visuomet matome tvirtą valią, pasiaukojimą, meilę, tikėjimą.

Ekrane besikeičiant miško brolių nuotraukoms, scenoje skambėjo nepaprasto tyrumo ir skambesio dainos, atliekamos sesučių Gabrielės, Augustės, Simonos ir Liucijos Tamošiūnaičių.

Esame dėkingi vyresniajai kartai už išsaugotą, išdainuotą ir perduotą mums tiesos ir vilties žinią. Jos ambasadoriai yra visuose partizaninių dainų vakaruose dalyvavęs folkloro ansamblis „Verpeta“ ir jos vadovė Valerija Jankauskienė. Su didžia pagarba Laisvei, Tėvynės meilei ir praeities vertybėms visada koncertuoja Kaišiadorių kultūros centro jaunimo folkloro ansamblis „Žilvita“ (vadovė Laima Morkūnienė).

Klausėmės jų atliekamų dainų, gėrėjomės šokiais. Dažnai visuomenėje galime išgirsti minčių, esą partizaninė kova buvusi beprasmė, juk partizanai pralaimėjo... Šia tema savo mintis išdėstė buvusi gimnazistė, būsima istorikė, besidominti pokario partizanine kova, jauniausia rajono savivaldybės tarybos narė Rugilė Grendaitė. Neliko jokių abejonių miško brolių patriotiškumu ir siekiu vėl išvysti laisvą Lietuvą. Tarsi Rugilės išsakytų žodžių iliustraciją scenoje išvydome inscenizaciją – aštuonių Lietuvos partizanų vadų pasirašomą Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio 1949 m. vasario 16-osios deklaraciją.

Algirdo Brazausko gimnazija palaiko ryšius su prezidentų vardais pavadintomis šalies gimnazijomis. Prasminga ir simboliška buvo popietėje išgirsti Raseinių Prezidento Jono Žemaičio gimnazijos auklėtinių atliekamas dainas. Tarsi atsvara tradicinėms partizanų dainoms nuskambėjo renginio svečių smuikininko Gedimino Dalinkevičiaus ir gitaristo Simono Bušmos atliekama N. Paganini muzika.

Juk klasika yra amžina, kaip ir laisvės siekimas. Scenos gilumoje esančiame ekrane vis keitėsi vaizdai iš pokario partizanų kovų, jų trumpo atokvėpio minučių, o mes klausėmės dainų, kurias jie dainavo, kai buvo sunku ir kurios juos įkvėpdavo nesustoti ir kovoti. Jautriai nuskambėjo Meno mokyklos mokytojo Arvydo Kairevičiaus ir gimnazijos modernaus folkloro studijos „Čiutyta“ (mokytojas Česlovas Kriščiūnas) atliekami kūriniai, paskatinę dar giliau suprasti lietuvių tautai tekusius išbandymus – tiek pokario kovose, tiek Sibiro tremtyje.

Ir visada besąlygiškai buvo tikėta Laisvės troškimu, Tėvynės meile ir Viltimi. Kaip gražu, kai Viltis susijungia su Meile ir pagarba Lietuvai. Bet dar gražiau, kai ta Meile apgaubiame artimą žmogų. Su dideliu jauduliu klausėmės abiturientės Teresės Bernatonytės minčių iš rašinio„10 vaikystės metų Mažajame Ungute“. Negalėjo nejaudinti prisiminimai, papasakoti jos močiutės, buvusios mylimos kaišiadoriečių gydytojos Marytės Bagdonienės, kuri buvo ištremta būdama vos trijų dienų amžiaus. Daina mus stiprina ir ramina.
Po dainos sparnu prigludusios tautos nepalūžta. Nepalūžome ir mes, lietuviai, o į dainų žodžius sudėjome didelį ryžtą, meilę, pergalę - visą savo gyvenimą. Dėkojame renginio organizatorėms – gimnazijos istorijos mokytojai Onai Jodonytei ir tikybos mokytojai Danguolei Arnauskienei. Kaip sakė mokytoja Danguolė, šis tradicinis renginys yra savas ir labai artimas. Jis gimė iš kamerinio ateitininkų vakaro „Paukščių taku tu išskridai...“, beje, pelniusio prieš penkerius metus „Geriausio rajono renginio“ nominaciją, ir pamažu išaugo į tradicinį gimnazijos bendruomenės susiėjimą.

Džiugu, kad jis gražiai ir prasmingai puoselėja jaunosios kartos patriotiškumą, pagarbą ir meilę Lietuvos laisvės siekiams.

Regina Demjanovienė

Autorės nuotr.