Sportas | 7 MIN.
Didžiausiame Lietuvoje Raseinių hipodrome nuo šiol tvarkysis viešoji įstaiga Respublikinė lenktyninių žirgų lyga – šįryt tarp šalių buvo pasirašyta penkiolikos metų nuomos sutartis.
1980 m. pastatytas ir 2014 m. už Europos Sąjungos lėšas renovuotas hipodromas yra vienas moderniausių Baltijos šalyse, tačiau pastaraisiais metais jo nuomininkai nuolat keitėsi ir veikla praktiškai nebuvo vykdoma.
„Daug savivaldybių šio hipodromo mums pavydi, tačiau jis nebuvo tinkamai išnaudotas ir įveiklintas, – teigė Raseinių rajono savivaldybės meras Andrius Bautronis. – Nusprendėme nuomos konkursą skelbti nebe penkeriems, o penkiolikai metų, be to – su galimybe pratęsti, kad nuomininkai iš karto galvotų apie ilgalaikę perspektyvą ir nebijotų investuoti.“
Naujasis nuomininkas įsipareigoja atgaivinti hipodromą, organizuoti jame tiek vietinės, tiek tarptautinės reikšmės sporto bei pramoginius renginius, taip pat – edukacinius užsiėmimus.
„Esame pasiruošę kartu suremti pečius, kad hipodromas vėl taptų raseiniškių ir rajono svečių traukos objektu, o patys Raseiniai – Lietuvos žirginio sporto sostine. Žirginis sportas čia nuo seno populiarus, ir sovietmečiu, ir pirmaisiais nepriklausomybės metais čia vyko daugybė varžybų, veikla nutrūko tik apie 2000-sius“, – prisiminė A. Bautronis.
Hipodrome įrengtos dvi trasos – su žolės ir smėlio dangomis, erdvi, apie pusantro tūkstančio žiūrovų talpinanti tribūna, VIP ložė, arklidės, salė.
„Matant kai kurių kitų šalių pavyzdžius, esu užtikrintas, kad hipodromas gali veikti labai sėkmingai. Be to jo erdvės yra universalios – čia gali vykti ne tik žirginio sporto pasirodymai, bet ir koncertai, mugės, privatūs renginiai“, – kalbėjo meras. Pasak jo, vienas iš pagrindinių rajono tikslų – skatinti turizmą, o atgaivinus hipodromą pritraukti lankytojų būtų paprasčiau.
„Hipodrome vyko Raseinių 750 metų jubiliejaus minėjimas, įvairios miesto šventės, koncertavo garsūs atlikėjai, esame gavę užklausimų dėl senovinių automobilių parodos, kurtų lenktynių organizavimo. Raseiniškiai su nostalgija prisimena čia vykusius renginius ir jų yra labai pasiilgę“, – merui antrino viešosios įstaigos Raseinių hipodromas direktorius Arnas Zmitra. Iš naujųjų nuomininkų jis taip pat tikisi, jog bus rengiami ne tik įvairūs vieši renginiai, bet ir edukaciniai užsiėmimai, būreliai. „Norime, kad Raseinių jaunimas išmoktų ne tik jodinėti, vadelioti, bet ir prižiūrėti žirgus“, – lūkesčiais dalinosi pašnekovas.
Šiuo metu įstaigą valdo trys dalininkai – pagrindinė dalis priklauso savivaldybei, kiti du dalininkai yra privatūs asmenys. „Tiek savivaldybė, tiek likę dalininkai yra atviri svarstyti klausimą ir dėl hipodromo pardavimo, jei lyga ateityje norėtų jį įsigyti“, – pridūrė A. Zmitra. Pasak jo, tiek savivaldybės, tiek jo paties didžiausias noras – kad objektas būtų gyvas. „Hipodromas yra moderniai įrengtas, yra visa reikalinga infrastruktūra. Be to yra galimybė gauti papildomų lėšų iš Europos Sąjungos aplinkotvarkai“, – tęsė jis.
Pasak vyro, hipodromas galėtų tapti visos Lietuvos pramogų vieta – juk geografiškai jo vieta yra itin patogi: visiškai netoli – magistralė Vilnius-Klaipėda, Kryžkalnis. Čia patogu atvykti ir iš kaimyninių šalių.
„Pirmasis darbas, kurio imsimės – dalyje smėlio trasos įrengti specialią smulkios skaldos dangą, tinkamą ristūnų sportui. Hipodromo su tokia danga šiuo metu nėra nei Lietuvoje, nei Latvijoje – artimiausias yra Estijoje. Taigi, iki šiol neturėjome tinkamų sąlygų nei treniruotis, nei organizuoti varžybas. Beje, Talino hipodromas pernai buvo uždarytas, o naujas Tuloje esantys hipodromas kol kas nėra pilnai įrengtas, tad turime realią galimybę konkuruoti su estais“, – sakė Respublikinės lenktyninių žirgų lygos direktorė Joana Kėrytė. Lyga jau pateikė užklausimą tokias trasas įrengiančiai švedų įmonei, ieškoma finansavimo galimybių.
„Nors mums aktualiausias – ristūnų sportas, hipodrome galės vykti ir lygiosios žirgų lenktynės, konkūrai – šiems planuojame vietą hipodromo centre. Esame atviri visoms žirginio sporto šakoms ir visapusiškam jo veiklų integravimui“, – tvirtino pašnekovė. Ji įsitikinusi, kad hipodromas taps populiaria vieta, kurioje bus galima pasimėgauti žirginio sporto dinamika bei patirti azarto.
„Be to mums svarbus ir socialinis kapitalas – norime sukurti sąlygas glaudesniems ryšiams tarp žmonių plėtotis. Galvojame apie vaikų žaidimų kambarį, bingo salę vyresniems žmonėms, įvairios tematikos viešus renginius. Norime, kad tai būtų vieta susiburti įvairaus amžiaus ir pomėgių žmonėms“, – vardino ji.
Nors ankstesnius nuomininkus lydėjo nesėkmės, J. Kėrytė naujo projekto imasi drąsiai. Moteris turi daugiau nei dvidešimties metų vadovaujamo darbo patirties versle. „Esu įsitikinus, kad ji tikrai pravers tiek organizuojant darbą, tiek ieškant rėmėjų“, – užtikrintai sakė ji. Be to ankstesni nuomininkai patys turėjo nedaug žirgų, o lygos nariai treniruojamų žirgų turi apie 70.
Lyga buvo įkurta 1999 m. ir šiuo metu vienija per 60 narių. Beje, J. Kėrytės tėvas – vadeliotojas, daugkartinis Lietuvos ir Baltijos šalių ristūnų sporto čempionas Stanislovas Kėrys yra vienas iš jos steigėjų.
Lygai priklausantys sportininkai šiuo metu treniruojasi, organizuoja varžybas-bandymus Širvintų hipodrome. Raseiniuose įrengus tinkamą dangą, didžioji dalis šios veiklos persikels ten. J. Kėrytė tikisi, kad tai įgyvendinti pavyks dar šiais metais. „Be to, pakeitus dangą atsiras galimybė organizuoti tarptautines varžybas“, – džiaugėsi ji.
Užsienyje yra daug puikių pavyzdžių, kuomet hipodromas tampa viso miesto, rajono susitikimų, laisvalaikio ir pramogų vieta. „Seku daugybės hipodromų veiklą, pavyzdžiui, Paryžiaus „Vincennes“ hipodromą, kuriame be žirgų sporto nuolat vyksta daugybė kitų renginių, veikia maisto halė, įskaitant ir aukštos klasės restoraną, įrengtos karuselės vaikams. Šis hipodromas yra pavyzdys ir mums. Ir verslo pusės matau visiškai neišnaudotą nišą“, – kalbėjo vadovė. Aplink aktyviai veikiančius hipodromus, anot jos, įprastai vystosi ir tam tikra profesinė infrastruktūra – atsiranda specialios įrangos gamintojai, kalviai, veterinarai, kurie specializuojasi sportinių žirgų priežiūroje ir gydyme. „Šiuo metu Lietuvoje nieko panašaus nėra, netgi apie žirgus išmanančių gerų veterinarų surasti sunkoka“, – stebėjosi ji.
Pasak J. Kėrytės, žirgai nuo seno mūsų tautoje buvo labai svarbūs, ir lietuviai iš prigimties moka su jais elgtis. „Mūsų tautiečiai yra ne kartą dalyvavę aukšto rango žirgų lenktynėse, olimpiadose, laimėję aukštas vietas. Daugybę šimtmečių žirgai buvo naudojami ne tik žemdirbystei, bet ir pramogai. Ko vertos vien Sartų lenktynės, anksčiau sutraukdavusios daugiau nei 50 tūkst. žiūrovų“, – kalbėjo moteris ir apgailestavo, kad šios varžybos nuo 2019 m. nebėra rengiamos.
Visgi, pasak jos, nors gyvulių Lietuvoje auginama vis mažiau ir mažiau, žirgų skaičius šalyje auga. Šiuo metu Lietuvoje laikoma beveik 16 tūkst. arklių, iš jų daugiau kaip 9 tūkst. – veislinių. „Žirgininkystė ima vėl populiarėti, o mes norime prie šios sklaidos prisidėti – populiarinti tiek žirgininkystę, tiek žirginį sportą. Žirgas yra nuostabus gyvūnas, norime, kad ji pažintų kuo daugiau žmonių“, – dėstė ji.
etaplius TV
0
