Pasigirdus užmojams Seimo rinkimams burti koalicijas opozicinės partijos galimybę atmeta

Artėjant Seimo rinkimams opozicinės jėgos skeptiškai vertina dalies politikų siūlymus burti bendrus koalicinius sąrašus rudenį vyksiantiems parlamento rinkimams.

Siekį suburti koalicinį sąrašą rinkimams yra išsakęs į prezidentus kandidatavęs ir trečias likęs advokatas Ignas Vėgėlė, Darbo partijos taryba šią savaitę sudarė derybinę grupę, kuri turėtų mėginti konsoliduoti centro jėgas. 

„Valstiečiai“ laukia I. Vėgėlės, bet ne mažųjų partijų

I. Vėgėlė minėjo, kad savo programiniais siekiais ir vertybėmis yra arčiausiai „valstiečių“, Nacionalinio susivienijimo, krikščioniškų visuomeninių organizacijų ir jų lyderių bei visuomenininkų. 

Advokatas BNS sakė dėl galimybės telkti koalicinį sąrašą diskutavęs su didelėmis ir mažomis politinėmis jėgomis, jų vadovybe, nariais. Jis viliasi, kad partijos „išdrįs peržengti per siauras politines ambicijas pasiekti ne kuo geresnį rezultatą, o telksis bendram veikimui Lietuvos naudai“. 

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS), kuri siūlo I. Vėgėlei kartu dalyvauti Seimo rinkimuose, lyderis Ramūnas Karbauskis bendro sąrašo su kitomis partijos galimybę vadina nerealistiška.

„Mes apsibrėžiame labai aiškiai, kad yra vienintelė politinė jėga, partija, kuri galėtų būti vertybine prasme (artima – BNS), tai yra Nacionalinis susivienijamas (...). Bet aš neįsivaizduoju, kad įmanomas būtų koks nors sutarimas dėl kokio nors bendradarbiavimo artėjančiuose rinkimuose su Nacionaliniu susivienijimu“, – BNS teigė R. Karbauskis.

„Nepaisant to, aš apibrėžiu, kad tai – vienintelė politinė jėga, kuri savo vertybine prasme gali būti. Bet gali būti, kad jie vertina mus, jų pirmininkai, kaip sau netinkamus partnerius. Galimai. Bet aš nesigilinu, nes realiai tokie procesai, kaip partijų sąrašai, jungimasis į kokius nors rinkimų junginius (...), man atrodo, nerealistiška šnekėti apie tai, kad gali būti koks nors sutarimas su kažkuo“, – pažymėjo jis.

LVŽS pirmininkas ir I. Vėgėlė jau kelis kartus buvo susitikę aptarti advokato galimybių dalyvauti parlamento rinkimuose kaip šios partijos kandidatui, bet teisininkas atsakymo dėl tolesnio ėjimo į politiką dar nepateikia ir žada tai padaryti netrukus.

I. Vėgėlė teigė, jog apie koalicijos galimybes galės tvirtai atsakyti po savaitės.

„I. Vėgėlė, matyt, žaidžia kažkokius žaidimus, kurių pats nesupranta, nes vieną dieną jis su „valstiečiais“, antrą dieną jis su (Petru – BNS) Gražuliu, trečią dieną jis su (Artūru – BNS) Zuoku, ketvirtą dieną jis eina nuo Nacionalinio susivienijimo, o penktą dieną – su Bažnyčia ir (Rimantu – BNS) Dagiu“, – kalbėjo partijos „Nemuno aušra“ lyderis Remigijus Žemaitaitis, taip pat atmetęs galimybę dalyvauti kokioje nors priešrinkiminėje koalicijoje.

Nors politikas tvirtino sulaukęs daug pasiūlymų ir pageidaujančiųjų prisidėti prie jo komandos prieš Seimo rinkimus, visiems atsakęs: „Ačiū, viso gero, sėkmės jums gyvenime. Žemaitaitis nepamiršta tų video, tų straipsnių ir tų tekstų, kurie mane juodino.“

R. Žemaitaičiui Seime buvo inicijuota apkalta dėl antisemitinių pareiškimų.  Konstituciniam Teismui pripažinus, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, politikas pasitraukė iš Seimo bei išsaugojo galimybę toliau dalyvauti rinkimuose.

„Darbiečius“ palieka už borto

Partnerių rinkimams bandys ieškoti ir prie Darbo partijos vairo grįžęs Viktoras Uspaskichas.

„Gavau tarybos įgaliojimą vesti derybas dėl galimų koalicijų sudarymo dalyvauti artėjančiuose Seimo rinkimuose. Laiko lieka nedaug, todėl turime konsoliduoti ir siekti sutarimo tarp mažųjų Lietuvos politinių jėgų sudarant koaliciją, tačiau taip pat neatmetame galimybės derėtis ir su didžiosiomis partijomis“, – partijos pranešime spaudai sakė šią savaitę laikinuoju politinės jėgos vadovu išrinktas V. Uspaskichas.

Galimybes rinkimams jėgas suvienyti su „darbiečiais“ vieni opozicinių partijų lyderiai, rinkimų štabų vadovai teigė vertinantys skeptiškai, kiti akcentavo laiko trūkumą, o treti sakė kvietimų kalbėtis dar negavę.

„Kol kas tikrai negirdėjau, kad būtų pradėtos kalbos, neformalūs pasitarimai, kad mes turėtume keisti šį sprendimą (dalyvauti rinkimuose savarankiškai – BNS) ir kol kas kvietimo kalbėtis negavome, todėl nelabai turime ką svarstyti“, – BNS sakė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ rinkimų štabo vadovas Lukas Savickas.

Socialdemokratų rinkimų štabo vadovas Robertas Duchnevičius teigė nematantis galimybių prieš rinkimus burti bendrą plačios koalicijos sąrašą. Jo teigimu, atrodo, kad dalis politinių jėgų ragina balsuoti prieš, nesiūlydami idėjų, politinių programų.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininkas Waldemaras Tomaszewskis (Valdemaras Tomaševskis) tvirtino, kad partija siūlymų su kuo nors jungtis rinkimams nesvarstė.

„Bendravimas vyksta nuolat, bet mes kol kas neturime jokios pozicijos, kadangi tai yra žiniasklaidos pranešimai. Jeigu gausime kokį nors pasiūlymą, tada svarstysime, kol kas nesvarstėme“, – sakė jis.

„Tikrai nesvarstau, nes melagysčių, išdavysčių yra tiek daug. Viktorui (Uspaskichui – BNS) trečią kartą prašvitimas atsirado, kad jis dabar labai svarbus ir mylintis Tėvynę bei partiją yra, tik įdomu, kur jis buvo prieš dešimt metų. Aš tikrai nemanau (kad priešrinkiminė koalicija galima – BNS). „Nemuno aušra“ eis atskirai“, – BNS sakė šios naujos politinės jėgos vadovas R. Žemaitaitis.

R. Karbauskis savo ruožtu teigė su Darbo partija išvis neturintis apie ką šnekėti.

„Nežinau apie ką diskutuoti su Darbo partija būtų galima. Mes tikrai į kontaktą neisime, tikrai apie nieką nešnekėsime“, – kalbėjo jis. 

Bendradarbiavimo galimybę su „darbiečiais“ atmetė ir Lietuvos regionų partija. Jos lyderis Jonas Pinskus BNS teigė, kad tokiems sprendimams jau nebėra laiko, o ir pasikeitus partijos vadovybei klausimų kelia politinės jėgos vertybinis fonas.

„Nebetampysime savo žmonių, net nebesvarstysime nieko“, – sakė jis ir pažymėjo, kad su kitomis partijomis apie bendro sąrašo galimybę nediskutavo.

Po „darbiečiams“ nesėkmingų prezidento ir Europos Parlamento rinkimų, dar negrįžus V. Uspaskichui, partija svarstė galimybę jungtis su Regionų partija, bet netrukus persigalvojo.

„Buvo vienas jų tarybos posėdis, kai buvo lyg nutarta sukurti darbo grupę ir tartis su mumis. Mes gavę tą informaciją savo tarybos posėdyje tą informaciją paviešinome ir sukūrėme derybinę darbo grupę. Po trijų dienų jų nuomonė pasikeitė ir viskas tuo baigėsi“, – sakė J. Pinskus.

„A. Mazuronio (buvusio Darbo partijos pirmininko – BNS) pasiūlymas tada ir buvo toks, kad mes prisijungiame, jokio Darbo partijos pavadinimo, jokio Uspaskicho, tą aš įvardijau tarybai. Taryba su įvairiais ginčais pritarė, kad būtų sudaroma darbo grupė“, – pasakojo Regionų partijos vadovas.

I. Vėgėlė bendradarbiavimo su Darbo partija galimybę taip pat vertino skeptiškai.

„Tikrai labai sunkiai. Pagal vertybinius pjūvius, istoriją visą. Man tikrai visų pirma norėtųsi atsakymo į teisėsaugos iškeltus klausimus. Dalis jų yra atsakytų, dalis jų net neatsakyti ir tai yra europiniai tyrimai“, – kalbėjo advokatas.

Šių metų kovą V. Uspaskichas buvo sustabdęs narystę partijoje, kai pranešta apie teisėsaugos atliekamą tyrimą dėl galimo daugiau nei 500 tūkst. eurų įgijimo apgaule imituojant ir nevykdant Europos Parlamento narių padėjėjų darbo funkcijų. Dėl to buvo atliktos kratos „darbiečių“ būstinėje.

Vienintelis Darbo partijos atstovas Europos Parlamente buvo V. Uspaskichas, jam įtarimai šiuo metu nėra pateikti.

Į partiją jis grįžo, iš jos pasitraukus buvusiam lyderiui Andriui Mazuroniui ir dar keliems Seimo nariams.

Seimo rinkimai Lietuvoje vyks spalio 13 dieną.